„Spalio 25–31. Doktrinos ir Sandorų 124. Namai mano vardui,“ „Ateik ir sek paskui mane“ – pavieniams asmenims ir šeimoms. Doktrina ir Sandoros 2021 (2020)
„Spalio 25–31. Doktrinos ir Sandorų 124“, „Ateik ir sek paskui mane“ – pavieniams asmenims ir šeimoms. 2021
Gražusis Novu, aut. Laris Vinborgas
Spalio 25–31
Doktrinos ir Sandorų 124
Namai mano vardui
Skaitydami Doktrinos ir Sandorų 124 skyrius, pamąstykite apie tai, kokių palaiminimų gauti Viešpats kvietė šventuosius Novu mieste ir kokių palaiminimų Jis siūlo jums.
Užsirašykite įkvėptas mintis
Nors pastarieji šešeri metai šventiesiems buvo sunkūs, tačiau 1839 metų pavasarį gyvenimas ėmė šviesėti: pabėgėlių šventųjų pasigailėjo Kvinsio, Ilinojaus valst., piliečiai. Sargai leido pranašui Džozefui Smitui ir kitiems Bažnyčios vadovams pabėgti iš nelaisvės Misūrio valstijoje. Be to, Bažnyčia Ilinojaus valstijoje buvo neseniai įsigijusi žemės, kurioje vėl galėtų rinktis šventieji. Taip, tai buvo pelkėta ir uodų privisusi žemė, bet, palyginus su šventųjų iki tol patirtais iššūkiais, tai buvo mažmožis. Taigi, jie nusausino pelkes ir parašė statutą naujam miestui, kurį pavadino Novu. Hebrajų kalba tai reiškia „gražus“, bet tai labiau buvo tikėjimo išraiška nei tikslus apibūdinimas, bent iš pradžių. Tuo tarpu Viešpats ėmė skubinti pranašą. Jis turėjo sugrąžinti dar daugiau tiesų ir apeigų, tad Jam reikėjo šventos šventyklos, kurioje šventieji galėtų visa tai gauti. Daugeliu aspektų tie patys tikėjimo ir skubumo jausmai Viešpaties darbui svarbūs ir šiais laikais.
Nors Novu ir tapo gražiu miestu su gražia šventykla, tačiau ir miestas, ir šventykla galiausiai buvo apleisti. Tačiau išties gražus Viešpaties darbas visuomet buvo ir išlieka, kad „jus palaimint[ų] ir karūnuot[ų] garbe, nemirtingumu ir amžinuoju gyvenimu“ (Doktrinos ir Sandorų 124:55), o šis darbas niekada nesibaigia.
Pasiūlymai, kaip studijuoti Raštus asmeniškai
Doktrinos ir Sandorų 124:12–21
Galiu būti patikimu Viešpaties mokiniu.
Nors XIX a. 4-ojo dešimtmečio antroje pusėje Bažnyčią paliko keli pasižymėję vadovai, tačiau didesnioji dalis narių liko ištikimi. Tarp šių ištikimų šventųjų buvo tiek ištvėrusieji išbandymus Misūrio valstijoje, tiek ir visai neseniai prisijungusieji prie Bažnyčios. Doktrinos ir Sandorų 124:12–21 Viešpats kai kuriuos jų pagyrė. Kokių įžvalgų apie mokinystę randate Jo žodžiuose? Kaip šie ištikimi šventieji jus įkvepia tapti panašesniais į juos? Taip pat galėtumėte pagalvoti apie tai, kaip Viešpats yra jums parodęs Savo meilę.
Doktrinos ir Sandorų 124:22–24, 60–61
Viešpats nori, kad būčiau svetingas su kitais.
Dėl Misūrio valstijoje dar visai neseniai patirtų išgyvenimų šventiesiems galėjo kilti pagunda izoliuotis ir nepriimti svečių Novu mieste. Turėkite tai omenyje skaitydami Doktrinos ir Sandorų 124:22–24, 60–61. Kokių minčių jums kyla skaitant apie Viešpaties nurodymą pastatyti „svečių namus“ (žr. 23 eil.)? Ko šie Jo žodžiai jus pamoko apie Jo Bažnyčios misiją? Pamąstykite apie tai, kaip šie nurodymai galėtų būti taikomi jums ir jūsų namams.
Doktrinos ir Sandorų 124:25–45, 55
Viešpats įsako statyti šventyklas tam, kad gautume šventas apeigas.
Pastarųjų dienų šventieji net nenustebo, kad, vos įsikūrę Novu mieste,jie iš Viešpaties sulaukė nurodymo statyti šventyklą – visai kaip Ohajo ir Misūrio valstijose. Kaip Doktrinos ir Sandorų 124:25–45, 55 jums padeda suprasti, kodėl Viešpats pasakė: „… mano žmonėms visada įsakyta statyti [šventyklas] mano šventam vardui“ (39 eil.)?
Nuo Novu šventyklos laikų yra pastatyta ar paskelbta virš 200 šventyklų. Prezidentas Raselas M. Nelsonas mokė: „Žinome, kad laikas, kurį praleidžiame šventykloje, yra nepaprastai svarbus mums ir mūsų šeimoms išgelbėti bei išaukštinti. […] Priešininkas puola vis smarkiau, intensyviau ir įvairiau. Mums dar niekada nebuvo taip svarbu reguliariai lankytis šventykloje“ (Tapkime pavyzdingais pastarųjų dienų šventaisiais, 2018 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga). Kaip šventykla jums padeda atremti priešininko puolimus? Ką jus įkvepia daryti prezidento Nelsono patarimai?
Džozefas Smitas prie Novu šventyklos, aut. Garis E. Smitas
Doktrinos ir Sandorų 124:84–118
Viešpats trokšta duoti man konkrečių gyvenimo patarimų.
84–118 eilutės yra kupinos patarimų konkretiems asmenims ir kai kurie iš tų patarimų galbūt neatrodo aktualūs jūsų gyvenimui. Bet galbūt rasite kažką, ką turėtumėte išgirsti. Galite Viešpaties paklausti, kokią žinią Jis yra paruošęs jums šiose eilutėse, ir sekti Dvasios vadovavimu, kad tą žinią surastumėte. O tada nuspręskite, kaip ją įgyvendinsite. Pavyzdžiui, kaip buvimas nuolankesniu galėtų jums padėti gauti Dvasios (žr. 97 eil.)?
Taip pat prisiminkite, kokių dar patarimų esate gavę iš Viešpaties. Kaip jų laikotės?
Pasiūlymai, kaip studijuoti Raštus su šeima ir rengti namų vakarą
-
Doktrinos ir Sandorų 124:2–11.Jei Viešpats jūsų šeimai lieptų „surašyti iškilmingą pareiškimą […] pasaulio karaliams“ apie [Jo] evangeliją (2–3 eil.), ką tame pareiškime užrašytumėte? Galite drauge surašyti tokį pareiškimą. Šeimos narių pasiteiraukite, kokias Evangelijos tiesas jie norėtų įtraukti.
-
Doktrinos ir Sandorų 124:15.Ką reiškia būti doram? Kodėl Viešpats vertina dorą? Kokių doros pavyzdžių yra mačiusi jūsų šeima? (Taip pat žr. Jaunimo stiprybės vardan, p. 19.)
-
Doktrinos ir Sandorų 124:28–29, 40–41, 55.Ką iš šių eilučių galime sužinoti apie tai, kodėl Viešpats mums įsako statyti šventyklas? Jūsų šeimai galbūt patiktų nutapyti kurią nors šventyklą arba ją pastatyti iš kokių nors kaladėlių ar kitos medžiagos. Tai darydami galėtumėte aptarti, kodėl esate dėkingi už šiais laikais esančias šventyklas ir kodėl turėtume jose reguliariai garbinti.
-
Doktrinos ir Sandorų 124:91–92.Ar jūsų šeimai būtų naudinga padiskutuoti apie patriarcho palaiminimus? Patriarcho palaiminimą gavę šeimos nariai galėtų papasakoti, kaip jie gavo tą palaiminimą ir kaip jie buvo dėl to palaiminti. Taip pat galėtumėte perskaityti „Patriarchaliniai palaiminimai“ (Ištikimi tikėjimui. Evangelijos žinynas, p. 121–122).
Daugiau pasiūlymų, kaip mokyti vaikus, rasite šios savaitės planelyje, esančiame vadovėlyje „Ateik ir sek paskui mane“ – Pradinukų organizacijai.
Siūloma dainelė: „Norėčiau į šventyklą“, Vaikiškų dainelių knyga, 99.
Sugrąžinimo balsai
Paramos bendrija
Paramos bendrijos suorganizavimas, aut. Polas Manas
Po to, kai 1842 m. Novu mieste, Ilinojaus valstijoje, buvo įkurta Paramos bendrija, pranašas Džozefas Smitas pasakė: „Bažnyčia niekada nebuvo tobulai suorganizuota, kol moterys nebuvo taip suorganizuotos.“1 Panašiai ir studijavimas apie Viešpaties Bažnyčios ir Jo kunigystės sugrąžinimą (žr. Doktrinos ir Sandorų 107) nebus išbaigtas, jeigu į jį nebus įtrauktas studijavimas apie Paramos bendriją, kuri savaime yra „senovinio [moterų Jėzaus Kristaus mokinių] modelio sugrąžinimas“.2
Eliza R. Snou tame sugrąžinime suvaidino svarbų vaidmenį. Ji dalyvavo Paramos bendrijos steigiamajame susirinkime, kuriame, būdama bendrijos sekretore, vedė šio susirinkimo konspektą. Ji savo akimis matė, kaip Paramos bendrija buvo suorganizuota „pagal kunigystės modelį“.3 Toliau pateikiami jos žodžiai, užrašyti tarnaujant visuotine Paramos bendrijos prezidente, yra skirti jos seserims padėti suprasti, koks dieviškas darbas patikėtas Dievo dukroms.
Eliza R. Snou
„Nors pavadinimas [Paramos bendrija] yra šiuolaikinis, šios organizacijos kilmė glūdi senovėje. [Džozefas Smitas] mums pasakė, kad tokia pat organizacija bažnyčioje egzistavo ir senovėje, nes kai kuriuose Naujojo Testamento laiškuose užsimenama apie „išrinktąją ponią“ [žr. 2 Jono 1:1; Doktrinos ir Sandorų 25:3].
Ši organizacija negali egzistuoti be kunigystės, nes visą savo įgaliojimą ir įtaką ji gauna būtent iš šio šaltinio. Kai kunigystė buvo paimta iš žemės, ši institucija, o taip pat ir visi kiti tikrosios Jėzaus Kristaus bažnyčios tvarkos žemėje dariniai, irgi išnyko. […]
Kadangi pati dalyvavau „Novu moterų Paramos bendrijos“ suorganizavime […] ir ten įgijusi didelę patirtį, galbūt galėčiau Sionės dukterims duoti kelis patarimus, padėsiančius joms imtis šios labai svarbios veiklos, kupinos naujų ir keleriopų atsakomybių. Jei kurios nors Izraelio dukterys ir motinos mano negalinčios ką nors pakeisti, tai dabar jos ras daug galimybių ir progų geriems darbams nuveikti, nes tokiais gebėjimais jos yra labai dosniai apdovanotos. […]
Paramos bendrija buvo suorganizuota Raudonų plytų krautuvės viršutiniame kambaryje.
O jei kam nors iškils klausimas koks yra moterų Paramos bendrijos siekis, aš atsakyčiau – daryti gera – ir tam panaudoti visus įmanomus mūsų turimus pajėgumus daryti gera, ne tik padedant vargšams, bet ir gelbstint sielas. Susivienijus galima padaryti neapsakomai daugiau nei pačiomis efektyviausiomis pavienėmis pastangomis. […]
Pagalbos vargšams atveju moterų Paramos bendrija turi imtis ir kitų pareigų, ne tik tenkinti fizinį alkį. Skurdus protas ir apsirgusi širdis taip pat reikalauja dėmesio; o malonus žodis, keli patarimai ar net šiltas ir širdingas rankos paspaudimas dažniausiai duoda daugiau gero ir yra labiau vertinamas nei piniginė aukso. […]
Iš užsienio atkeliavusiais šventaisiais, niekieno nepažįstamais ir todėl atsidūrusiais pavojuje būti nuklaidintiems melagių ir apgavikų, [Paramos] bendrija turėtų kuo greičiau pasirūpinti ir pristatyti į bendriją, kuri ištaurins, pakylės ir, svarbiausia, sustiprins juos tikėjime Evangelija. Tai darydama ji bus įrankis gelbstint daugybę žmonių.
Visoms šios bendrijos pareigoms, privilegijoms ir atsakomybėms aprašyti prireiktų daugybės knygų. […] Imkitės šio darbo [pirmininkaujant jūsų vyskupui] ramiai, sąmoningai, energingai, vieningai ir pamaldžiai, ir Dievas jūsų pastangas apvainikuos sėkme.“4
Novu šventykla, aut. Džordžas D. Diurantas