„Birželio 15–21. Almos 13–16. „Įeikite į Viešpaties atilsį“, „Ateik ir sek paskui mane“ – Sekmadieninei mokyklai. Mormono Knyga, 2020 (2020)
„Birželio 15–21. Almos 13–16“, „Ateik ir sek paskui mane“ – Sekmadieninei mokyklai, 2020
Birželio 15–21
Almos 13–16
„Įeikite į Viešpaties atilsį“
Ilgalaikiam atsivertimui reikia daugiau nei vienos įkvepiančios pamokos sekmadieninėje mokykloje kartą per savaitę. Paraginkite mokinius visą savaitę siekti dvasinių patyrimų.
Užsirašykite įkvėptas mintis
Skatinkite dalytis
Kas mokinius paskatintų vienus su kitais pasidalyti tuo, ką patyrė mokydamiesi Evangelijos ir pagal ją gyvendami? Galbūt galėtumėte paraginti juos papasakoti, ką tokio stebinančio ar anksčiau neapmąstyto sužinojo iš Almos 13–16 skyrių. Kai pasakos, paklauskite, kaip tokia nauja įžvalga pakeis jų gyvenimą.
Mokykite doktrinos
Kunigystės apeigos Dievo vaikams padeda gauti išpirkimą per Jėzų Kristų
-
Kai kurie mokiniai galėjo rasti, kas studijuojant Almos 13 padėjo pajusti didesnį dėkingumą už kunigystę. Paprašykite jų pasidalyti tuo, ką surado. Taip pat galite drauge perskaityti 2 ir 16 eilutes ir paklausti: „Kaip šios kunigystės apeigos padeda jums „žvelgti ateitin į [Dievo] Sūnų, kad išpirktų“?“ Jeigu prireiks, apeigų sąrašą galite rasti knygelėje Ištikimi tikėjimui, p. 9–10.
-
Daugelis Amoniho mieste sekė Nehoru, kuris klaidingai mokė apie kunigų vaidmenį. Kad padėtumėte mokiniams sužinoti tikrąją kunigystės esmę, galite paprašyti jų palyginti Nehoro požiūrį į tai, ką turi daryti kunigai (žr. Almos 1:3–6), su tuo, ko mokė Alma (žr. Almos 13:1–12). Kuo Nehoro mokymai panašūs į pasaulio požiūrį į galią ir vadovavimą? Kuo skiriasi Almos mokymai?
-
Perskaitę Almos 13:1–19 galite padiskutuoti apie tai, kad mūsų pareigoms Viešpaties darbe esame „paruošti nuo pasaulio įkūrimo“. Ko Almos 13:3 mokoma apie tai, kaip turėtume elgtis atlikdami šias pareigas? (Taip pat žr. DS 138:56.)
Viešpats kviečia mus ateiti į Jo atilsį
-
Alma mokė, kad kunigystė padeda mums „įeiti į Viešpaties atilsį“ (Almos 13:16). Kad pradėtumėte tai aptarinėti, galite klasės paprašyti perskaityti Almos 13:6, 12–13, 16 ir 29 ir pasidalyti, kuriose eilutėse mokoma apie „Viešpaties atilsį“. Mokiniai taip pat gali įvardyti savybes žmonių, kurie „įei[na] į Viešpaties atilsį“. Ką galime daryti, kad patirtume Viešpaties atilsį mirtingajame gyvenime?
Atėjus išbandymų ir tragedijų metui, turime pasitikėti Viešpačiu
-
Almos 14 skyrius suteikia galimybę aptarti, kaip galime ištikimai gyventi, kai mes arba mums brangūs žmonės mėgindami būti teisūs susiduria su persekiojimais ar išbandymais. Galite pradėti paprašydami klasės įsivaizduoti, kad jie yra žurnalistai, kuriantys reportažą apie įvykius Almos 14 skyriuje. Kokių klausimų apie tą įvykį užduotų Almai ar Amulekui? Pavyzdžiui: „Kodėl Viešpats leidžia jums ir kitiems teisiems žmonėms kentėti?“ arba „Ką patartumėte tiems, kurie patiria sunkius išbandymus?“ Pagal tai, ką žinome iš Almos 14, kaip į tuos klausimus atsakytų Alma arba Amulekas?
-
Daugeliui iš mūsų kažkiek pažįstami Amuleko jausmai, kai šis matė ištikimų žmonių Amoniho mieste kančias: mus „taip pat ap[ima] kančia“(Almos 14:10) ir norime, kad galėtume ką nors pakeisti. Ko pasimokome iš to, ką šioje situacijoje sakė Alma? (Žr. Almos 14:8–13.) Galite pasidalyti prezidento Spenserio V. Kimbolo teiginiu, pateiktu „Papildomose priemonėse“. Galbūt mokiniai galėtų savais žodžiais apibendrinti prezidento Kimbolo žinios esmę.
Mokinystė reikalauja aukos
-
„Ateik ir sek paskui mane“ – pavieniams asmenims ir šeimoms šios savaitės plane siūloma surašyti, ko Amulekas atsisakė ir ką įgijo priimdamas Evangeliją. Galbūt mokiniai norėtų pasidalyti savo sąrašu arba sąrašą galėtumėte surašyti visi drauge. Pravers šios Raštų ištraukos: Almos 10:4–5; 15:16, 18; 16:13–15 ir 34:8. Kodėl Amulekas buvo pasiryžęs taip aukotis? Kodėl mes pasiryžę tai daryti? Kaip galime sekti pavyzdžiu Almos, kuris „stiprino [Amuleką] Viešpatyje“.
Pranašų žodžiai bus įvykdyti
-
Almos 16 skyriuje pateikiami pavyzdžiai apie žmogų, kuris pasitikėjo pranašu, ir žmones, kurie nepasitikėjo. Kad padėtumėte mokiniams iš šių pavyzdžių pasimokyti, lentoje galite užrašyti dvi antraštes: Zoramas ir Amoniho žmonės. Mokiniai gali perskaityti Almos 16:1–10 ir po kiekviena antrašte užrašyti frazes ar žodžius, kuriais nusakomas tų žmonių požiūris į pranašo Almos žodžius. Ką darome, kad parodytume Dangiškajam Tėvui, jog tikime dabartinių pranašų žodžiais?
Skatinkite mokytis namuose
Galite mokinių paklausti, ar kada nors norėjo, kad jiems geriau sektųsi dalytis Evangelija. Almos 17–22 skyriai gali įkvėpti naujų idėjų, padėsiančių pasiekti šį tikslą.
Papildomos priemonės
Dievas ne visada užkerta kelią tragedijai
Prezidentas Spenseris V. Kimbolas kartą išsakė savo nuomonę dėl daugelio nesuvokiamų pasaulio tragedijų:
„Ar Viešpats galėjo užstoti kelią šioms tragedijoms? Atsakymas yra „taip“. Viešpats visagalis, turi visą galią valdyti mūsų gyvenimą, apsaugoti mus nuo skausmo, užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams, […] net [apsaugoti mus] nuo mirties, jei tokia būtų Jo valia. Bet Jis to nepadarys. […]
Jeigu visi ligoniai, už kuriuos meldžiuosi, būtų išgydyti, jei visi teisieji būtų apsaugoti, o nelabieji sunaikinti, žlugtų visas Tėvo planas ir pagrindinis Evangelijos principas – valios laisvė – nebeveiktų. Niekam nebereikėtų gyventi tikėjimu. […]
Jeigu sielvartui ir kančiai užvertume duris, atsiribotume nuo mūsų geriausių draugų ir geradarių. Kančia, kada žmonės mokosi kantrybės, didžio kantrumo ir savitvardos, gali juos padaryti šventaisiais. […]
Esu dėkingas, kad net per kunigystę negaliu išgydyti ligonio. Taip galėčiau išgydyti žmones, kurie turi mirti. Galėčiau palengvinti kančias žmonių, kurie turi kentėti. Baiminuosi, kad sujaukčiau Dievo tikslus.
Jeigu turėčiau beribę galią, o mano vizija ir supratimas būtų riboti, būčiau iš ugnies nasrų išgelbėjęs Abinadį, kai šis buvo sudegintas ant laužo. Jeigu taip būčiau pasielgęs, būčiau neatitaisomai jam pakenkęs. Jis mirė kankinio mirtimi ir gavo kankinio atlygį – išaukštinimą.
Tikėtina, kad jeigu mano galia būtų beribė, būčiau apsaugojęs Paulių nuo negandų. Tikrai būčiau pagydęs jo „dyglį kūne“. [2 Korintiečiams 12:7] Taip pasielgdamas būčiau sukliudęs Viešpaties sumanymui. […]
Baiminuosi, kad, jeigu 1844 m. birželio 23 d. būčiau buvęs Karteidžo kalėjime, būčiau nukreipęs pranašo [Džozefo Smito] ir patriarcho [Hairumo Smito] kūną pervėrusias kulkas. Būčiau juos išgelbėjęs nuo kančios ir agonijos, bet jie dėl manęs netektų garbingo nužudytojo už religiją statuso ir atlygio. […]
Turėdamas tokią nekontroliuojamą galią tikrai būčiau norėjęs Kristų apsaugoti nuo agonijos Getsemanėje, įžeidinėjimų, spygliuotos karūnos, pažeminimo teisme, fizinių sužalojimų. Būčiau sutvarstęs jo žaizdas ir jas užgydęs, davęs jam vėsaus vandens, o ne acto. Galbūt būčiau išgelbėjęs Jį nuo kančios ir mirties, o pasaulis būtų netekęs apmokančiosios aukos. […]
Susidūrę su tragedija turime pasitikėti Dievu žinodami, kad nepaisant mūsų ribotos vizijos, Jo tikslai bus įgyvendinti“ (Teachings of Presidents of the Church: Spencer W. Kimball [2006], 14–17, 20).