„Birželio 22–28. Almos 17–22. Jus padarysiu įrankiu, „Ateik ir sek paskui mane“ – Sekmadieninei mokyklai. Mormono Knyga, 2020 (2020)
„Birželio 22–28. Almos 17–22“, „Ateik ir sek paskui mane“ – Sekmadieninei mokyklai, 2020
Birželio 22–28
Almos 17–22
Jus padarysiu įrankiu
Prieš tai, kai galėsite padėti kitiems Raštuose atrasti tiesas, jums patiems reikia jas atrasti. Skaitykite Almos 17–22 galvodami apie savo mokinius.
Užsirašykite įkvėptas mintis
Skatinkite dalytis
Kad klasei suteiktumėte galimybę pasidalyti tuo, ko išmoko studijuodami asmeniškai ir su šeima, galite paraginti juos išsirinkti vieną Almos 17–22 skyriuose aprašytą žmogų ir užbaigti šį sakinį: „Abišė mane išmokė “ arba „Lamonis mane išmokė “.
Mokykite doktrinos
Mūsų tikėjimas stiprinamas, kai uoliai stengiamės pažinti tiesą
-
Mokiniai tikriausiai daug kartų yra girdėję apie paprastų įpročių, susijusių su Evangelija, svarbą. Almos 17:1–4 gali padėti jiems pamatyti galingą šių įpročių poveikį mūsų gyvenime. Galite pusės mokinių paprašyti šiose eilutėse surasti, ką darė Mozijo sūnūs, o kitos pusės – Mozijo sūnų darbo rezultatus. Kokių rezultatų sulaukėte tai darydami savo gyvenime?
-
Norėdami išsamiau aptarti tam tikrus įpročius, sustiprinusius Mozijo sūnus, galite lentoje užrašyti: Raštų tyrinėjimas, Malda ir Pasninkas. Po to mokiniai gali surasti eilutes, kuriose mokoma, kaip esame laiminami už Raštų studijavimą, maldą, ir pasninkavimą (gali praversti Raštų rodyklė). Jie gali lentoje užrašyti, ką išsiaiškino, ir vieni su kitais pasidalyti idėjomis, kaip pagerinti savo Raštų studijavimą, maldas ir pasninką taip, kad priartėtų prie Dievo.
Mūsų meilė padeda kitiems pasiruošti priimti Evangeliją
-
Evangelija dalytis galima įvairiais būdais – visi jie būna daug veiksmingesni, kai meilė tampa dalijimosi leitmotyvu. Galbūt mokiniai galėtų Almos 17–18 skyriuose surasti eilutes, kurios parodo, kaip meilė motyvavo Amoną dalytis Evangelija. Kokių dar tiesų apie dalijimąsi Evangelija sužinojome iš jo pavyzdžio? Mokiniai gali pasidalyti patirtimi, kada nuoširdi meilė suminkštino kieno nors širdį ir padarė tą žmogų imlesnį Evangelijos žiniai. „Papildomose priemonėse“ pateiktas prezidento Dalino H. Oukso teiginys taip pat gali padėti nariams suprasti, kodėl svarbu užtikrinti, kad mūsų pastangos būtų pagrįstos meile.
Veiksmingas Evangelijos tiesų mokymas ir mokymasis gali padėti patirti širdies permainą
-
Kai Amonas ir Aaronas įgijo karaliaus Lamonio ir jo tėvo pasitikėjimą, tada galėjo padėti jiems suprasti svarbias Evangelijos tiesas. Galbūt būtų naudinga mokiniams surašyti tiesas, kurių Amonas mokė Lamonį (žr. Almos 18:24–39), ir palyginti jas su sąrašu tiesų, kurių Aaronas mokė Lamonio tėvą (žr. Almos 22:1–16). Pusė mokinių galėtų padirbėti su vienu sąrašu, o kita su kitu. Kodėl šių tiesų supratimas galėjo padėti Lamoniui ir jo tėvui tikėti ir pasitikėti Dangiškuoju Tėvu ir Jo Sūnumi Jėzumi Kristumi?
-
Pasakojimai, kaip Aaronas ir Amonas mokė karalių Lamonį ir jo tėvą, yra puiki proga aptarti veiksmingą Evangelijos mokymą ir mokymąsi. Kokius mokymo principus mokiniai pastebėjo? (Žr. Almos 18:24–28 ir Almos 22:7–13.) Kokius mokymosi principus jie randa šiuose karaliaus Lamonio ir jo tėvo parodytuose pavyzdžiuose? (Pavyzdžiui, žr. Almos 18:25–31; 22:17–18.)
-
Kad sužinotų, kaip Evangelijos doktrina gali daryti įtaką mūsų gyvenime, mokiniai gali Almos 18:40–41; 20:1–15 ir Almos 22:15–18, 25–27 surasti, kaip karalius Lamonis ir jo tėvas jautėsi ir elgėsi po to, kai suprato Evangelijos tiesas ir atsivertė. Kaip šios tiesos padeda mums ateiti pas Kristų? Ką galime daryti, kad padėtume sau ir tiems, kuriuos mylime, suprasti šias tiesas ir pagal jas gyventi?
Mūsų liudijimai gali kitiems daryti labai didelę įtaką
-
Asmeniškai studijuodami Almos 19–22 skyrius, mokiniai galėjo apmąstyti toli siekiantį vieno žmogaus liudijimo poveikį kitiems. Paraginkite juos papasakoti, ko išmoko. Ko Almos 19–22 skyriuose mokoma apie mūsų asmenines pastangas dalytis Evangelija? Išryškinti šią mintį gali padėti prezidento Gordono B. Hinklio pasakojimas, pateikiamas „Pagalbinėse priemonėse“.
-
Kokius gerus palyginimus galėtumėte papasakoti, kad parodytumėte, kas gali nutikti, kai su kitais dalijamės savo liudijimu? Galimas pavyzdys yra akmenukas, įmestas į ežerą ir sukeliantis toli vilnijančias bangeles, arba mielės, dėl kurių poveikio iškyla tešla. Peržvelgę keletą pavyzdžių, kuriuose žmonės, aprašyti Almos 19–22 skyriuose, dalijasi savo liudijimu, mokiniai gali papasakoti, kaip juos paveikė kitų liudijimai.
Skatinkite mokytis namuose
Galite mokinių paklausti, ar jie kada nors susimąstė, kaip padaryti, kad jų atsivertimas būtų pastovus ir išliekantis. Almos 23–29 skyriuose jie perskaitys apie grupelę žmonių, kurie priėmė Evangeliją ir „niekuomet neatpuolė“ (Almos 23:6).
Papildomos priemonės
Evangelija dalykitės iš meilės
Prezidentas Dalinas H. Ouksas pasidalijo vertinga pamoka, kurią išmoko dar būdamas vaikinas:
„Man buvo paskirta aplankyti mažiau aktyvų narį, sėkmingai dirbantį specialistą, kuris buvo daug vyresnis už mane. Vertindamas savo tuometinius poelgius suvokiu, kad tas lankomas vyras man mažai rūpėjo. Vykdžiau pareigą norėdamas pranešti, kad 100 procentų įvykdžiau visus namų lankymo paskyrimus. Vieną vakarą, beveik mėnesio gale, paskambinau pasiteirauti, ar mudu su porininku galėtume netrukus užsukti jo aplankyti. Jo drausminantis atsakymas išmokė neužmirštamos pamokos.
„Ne, nemanau, kad norėčiau, jog užsuktumėt šį vakarą, – pasakė jis. – Aš pavargęs. Jau pasiruošiau eiti į lovą. Skaitau ir nenoriu būti trukdomas tik tam, kad galėtumėte pranešti, jog šį mėnesį 100 procentų įvykdėte savo namų mokymo paskyrimus.“ Šis atsakymas vis dar sukelia skausmą, nes žinojau, kad jis pajuto mano savanaudiškus ketinimus.
Viliuosi, kad joks žmogus, kurį kviečiame išgirsti sugrąžintosios Evangelijos žinią, nepajus, kad tai darome dėl kokios nors kitos priežasties, o ne vien tik iš meilės jiems ir nesavanaudiško noro pasidalyti tuo, kas mums labai brangu“ (“Sharing the Gospel,” Ensign, Nov. 2001, 8).
Mūsų įtaka dažnai lieka nežinoma
Prezidentas Gordonas B. Hinklis papasakojo apie misionierių, kuris savo misijos pabaigoje kalbėjo su misijos prezidentu. Misionierius pasakė:
„Šiame darbe nepasiekiau jokių rezultatų. Iššvaisčiau savo laiką ir tėvo pinigus. Vėjais paleidau laiką. […] Per dvejus metus pakrikštijau tik vieną žmogų. Tai buvo dvylikametis berniukas, gyvenantis Tenesio valstijos gilumoje.“
Šis misijos prezidentas nusprendė domėtis misionieriaus pakrikštytu berniuku. Jis užaugo, susituokė ir atsikraustė į Aidaho valstiją. Jo vaikai ir vaikaičiai vyko į misijas. Misijos prezidentas nuvyko į Aidaho valstiją ir paprašė, kad tos šeimos nariai papasakotų apie savo misijas. Vėliau jis sakė: „Sužinojau, kad dėl to vieno berniuko, kurį misionierius pakrikštijo Tenesio gilumoje, daugiau nei 1 100 žmonių prisidėjo prie Bažnyčios“ (Teachings of Gordon B. Hinckley [1997], 360–361).