„Lapkričio 30–gruodžio 6. Moronio 1–6. „Kad išlaikytų juos teisingame kelyje“, „Ateik ir sek paskui mane“ – Sekmadieninei mokyklai. Mormono Knyga, 2020 (2020)
„Lapkričio 30–gruodžio 6. Moronio 1–6“, „Ateik ir sek paskui mane“ – Sekmadieninei mokyklai, 2020
Lapkričio 30–gruodžio 6
Moronio 1–6
„Kad išlaikytų juos teisingame kelyje“
Moronis trokšta, kad tai, ką užrašė, būtų vertinga gyvenantiems paskutinėmis dienomis (Moronio 1:4). Skaitydami Moronio 1–6 pamaldžiai apsvarstykite, kas būtų vertingiausia jūsų mokiniams.
Užsirašykite įkvėptas mintis
Skatinkite dalytis
Kartais mokiniams lengviau dalytis įžvalgomis, gautomis studijuojant asmeniškai, jei jiems duodama laiko prisiminti, ką skaitė. Pamokos pradžioje galite per keletą minučių peržvelgti Moronio 1–6 skyrių antraštes. (Tai gali padėti mokiniams, kurie namuose neskaitė.) Paprašykite mokinių skyriuose surasti eilutes, kurios jiems svarbios ir kuriomis norėtų pasidalyti su kitais mokiniais.
Mokykite doktrinos
Kunigystės apeigos turi būti atliktos taip, kaip nurodo Viešpats
-
Jeigu pamokoje turite mokinių, kurie (arba jų artimieji) ruošiasi priimti kunigystės apeigas, gali būti pravartu peržvelgti, ko Moronis mokė apie apeigas Moronio 2–6. Mokiniai poromis gali suvaidinti toliau pateiktus pavyzdžius. 1) Jūsų brolis netrukus bus įšventintas į kunigystę. Ką jam patartumėte pasitelkdami Moronio 3? 2) Kitą tikėjimą išpažįstantis draugas svarsto, kodėl būtina sakramentą priimti kas savaitę. Ką pasakytumėte? (Žr. Moronio 4–5.) 3) Artėja jūsų dukters krikštas, tačiau ji abejoja, ar yra pasiruošusi. Kaip jai padėtumėte? (Žr. Moronio 6:1–3.) Atlikę šią užduotį, mokiniai gali aptarti, ką vieni iš kitų sužinojo. Jie taip pat gali pasidalyti savo liudijimu, kaip tokios apeigos priartino juos prie Dangiškojo Tėvo ir Jėzaus Kristaus.
-
Kad pradėtumėte pokalbį apie pasiruošimą krikštui, galite kurio nors mokinio paprašyti papasakoti, kaip pasiruošė svarbiems įsipareigojimams, pavyzdžiui, misijai, santuokai, tėvystei ar naujam darbui. Kuo tas pasiruošimas prilygo pasiruošimui krikštui, kaip rašoma Moronio 6:1–3? (Taip pat žr. Mozijo 18:8–10; DS 20:37.) Kodėl šiose eilutėse minimos savybės būtinos norint pasikrikštyti? Kaip mums žinoti, ar esame pasiruošę šioms apeigoms? Paraginkite mokinius apmąstyti, kaip jiems sekasi po krikšto gyventi pagal šiuos standartus ir ką gali daryti geriau. Taip pat galite paskatinti juos užsirašyti gautas įkvėptas mintis ir dažnai jas prisiminti.
Sakramento priėmimas padeda mums priartėti prie Jėzaus Kristaus
-
Šios savaitės pamokos plane iš „Ateik ir sek paskui mane“ – pavieniams asmenims ir šeimoms siūlomos su sakramentu susijusios užduotys. Galbūt galėtumėte kelių mokinių paprašyti šias užduotis atlikti namuose ir ateiti pasiruošus papasakoti, ko išmoko. Taip pat galite paprašyti mokinių vieniems su kitais pasidalyti, ką daro, kad pasiruoštų ir paruoštų savo šeimą patirti šventumą per sakramentą.
-
Dauguma mūsų esame daug kartų girdėję sakramento maldas, bet ar tikrai susimąstome, ką tie žodžiai reiškia? Kad padėtumėte mokiniams apmąstyti šias maldas, galite skirti keletą minučių, per kurias jie galėtų iš atminties užrašyti sakramento maldas. Jiems baigus rašyti, paprašykite palyginti Moronio 4:3 ir 5:2 su tuo, ką užrašė. Ką jiems buvo lengva atsiminti? Kur suklydo? Ar pastebėjo maldose tai, ko nematė anksčiau? Paprašykite mokinių pasidalyti, kurie sakramento žodžiai jiems įsiminė arba padėjo pajusti šių apeigų šventumą. Kad padėtumėte mokiniams būti dar dėkingesniems už sakramentą, galite kurio nors mokinio paprašyti sugiedoti sakramento giesmę arba ją pagroti. Galite jiems parodyti filmuką „Always Remember Him“ (liet. „Visada Jį atminti“) (ChurchofJesusChrist.org).
5:27
Jėzaus Kristaus mokiniai tarnauja vieni kitiems
-
Pasitelkdami palyginimą galite padėti mokiniams suprasti, kodėl svarbu būti maitinamiems „geruoju Dievo žodžiu“ (Moronio 6:4). Pavyzdžiui, koks maistas reikalingas kūdikiui arba ko reikia sodinukui, kad jis prigytų? Kas nutinka, jeigu apleidžiate tai, kam reikia maitinimo ar puoselėjimo? Kuo nauji ir grįžtantys Bažnyčios nariai panašūs į augalą ar kūdikį, kuriems reikia maitinimo ir puoselėjimo? Mokiniai gali Moronio 6:4–9 paieškoti idėjų, kaip gali vieni kitus maitinti dvasiškai. Idėjų jie gali rasti ir „Papildomose priemonėse“. Galite pasidalyti patirtimi, kai Kristaus mokinys, toks kaip ir jūs, jums tarnavo. Galbūt keli mokiniai norėtų pasidalyti panašia patirtimi.
-
Moronio 6:4–9 galėtų padėti mokiniams suprasti, kaip esame laiminami, kai būname „priskaičiuojami prie Kristaus bažnyčios žmonių“ ir lankomės bažnyčios susirinkimuose. Kaip galėtume paaiškinti šiuos palaiminimus žmogui, kuris abejoja organizuotos bažnyčios poreikiu? Galbūt mokiniai šiose eilutėse galėtų surasti, kuo pasidalyti. Arba galėtų papasakoti, kaip buvo palaiminti dėl to, kad yra Bažnyčios nariai (žr. D. Todas Kristofersonas, Kodėl reikia Bažnyčios, 2015 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga). Ką galime daryti, kad užtikrintume, jog mūsų susirinkimuose mokinius, tokius kaip ir mes, „atsimintų ir maitintų geruoju Dievo žodžiu“? (Moronio 6:4–5)
Skatinkite mokytis namuose
Gali būti, kad mokiniai kitą savaitę labiau norės perskaityti Moronio 7–9, jeigu paaiškinsite, kad šiuose skyriuose yra du laiškai, kuriuos Mormonas parašė savo sūnui norėdamas padėti jam išlikti ištikimam sunkumuose.
Papildomos priemonės
Pamaitinti geruoju Dievo žodžiu
Vyresnysis Džefris R. Holandas mokė: „Dauguma žmonių į bažnyčią ateina ne tam, kad ieškotų naujų faktų apie Evangeliją arba susitiktų su senais draugais, nors tai taip pat svarbu. Jie ateina ieškodami dvasinių patyrimų. Jie nori ramybės. Jie nori sustiprinti savo tikėjimą ir atnaujinti viltį. Trumpai tariant, jie nori būti maitinami geruoju Dievo žodžiu ir būti sustiprinti galia iš aukštybių“ (“A Teacher Come from God,” Ensign, May 1998, 26).
Prezidentas Gordonas B. Hinklis aiškino, kad atsivertusiųjų maitinimas geruoju Dievo žodžiu „yra visų darbas. Tai namų mokytojų ir lankančiųjų mokytojų darbas [dabar tai tarnaujantieji broliai ir seserys]. Tai kunigijos darbas, tai Kunigystės kvorumų ir Paramos bendrijos, Vaikinų organizacijos ir Merginų organizacijos, net Pradinukų organizacijos darbas.
Praėjusį sekmadienį buvau liudijimų susirinkime. Penkiolikos ar šešiolikos metų berniukas stovėdamas prieš susirinkusiuosius pasakė nusprendęs pasikrikštyti.
Tuomet vienas po kito berniukai iš mokytojų kvorumo ėjo prie mikrofono ir reiškė savo meilę jam, liudydami, kad jis pasirinko tinkamai, ir patikindami jį, kad stovės su juo ir jam padės. Buvo nuostabu išgirsti šių jaunuolių išsakytus supratimo ir padrąsinimo kupinus žodžius, skirtus jų draugui. Esu patenkintas, kad visi tie berniukai, įskaitant ir tą, kuris pasikrikštijo praeitą savaitę, vyks į misiją.
Neseniai vykusiame interviu manęs paklausė: „Kas jums, žvelgiančiam į šiandienos Bažnyčios darbą, teikia didžiausią pasitenkinimą?“
Atsakiau taip: didžiausią pasitenkinimą man teikia matymas, ką ši Evangelija daro su žmonėmis. Ji suteikia jiems naują požiūrį į gyvenimą. Ji suteikia jiems ateities viziją, kurios jie niekada neturėjo. Ji nukreipia jų žvilgsnį į tai, kas kilnu ir dieviška. Jiems nutinka tai, kas, tai matant, yra stebuklinga. Jie žvelgia į Kristų ir atgyja.
Kiekvieno prašau, padėkite šiame darbe“ (“Converts and Young Men,” Ensign, May 1997, 48).