„Vasario 28 – kovo 6. Pradžios 28–33. „Tikrai Viešpats yra šitoje vietoje“, „Ateik ir sek paskui mane“ – Sekmadieninei mokyklai. Senasis Testamentas, 2022 (2021)
„Vasario 28 – kovo 6. Pradžios 28–33“, „Ateik ir sek paskui mane“ – Sekmadieninei mokyklai, 2022
Vasario 28 – kovo 6
Pradžios 28–33
„Tikrai Viešpats yra šitoje vietoje“
Ruošdamiesi mokyti, pamaldžiai apsvarstykite, kurie Pradžios 28–33 skyriuose minimi principai gali būti naudingiausi jūsų klasės nariams. Toliau pateiktos idėjos skirtos jūsų asmeniniam mokymuisi ir įkvėpimui.
Užsirašykite įkvėptas mintis
Skatinkite dalytis
Vienas iš rinkimosi Sekmadieninės mokyklos klasėje palaiminimų yra tai, kad nariai gali padėti vieni kitiems rasti Raštų eilučių prasmę. Pasiūlykite klasės nariams greta sėdinčiam klasės nariui papasakoti, ko Šventoji Dvasia išmokė juos šią savaitę studijuojant Raštus. Kelios poros galėtų papasakoti visai klasei, ką aptarė. Tai gali būti gera aptarimo klasėje pradžia.
Mokykite doktrinos
Šventykloje sudarome sandoras su Dievu
-
Kaip galėtumėte padėti klasės nariams suprasti, kas Jokūbui nutiko Betelyje, kaip aprašyta Pradžios 28:10–22? Jie galėtų pradėti apžvelgdami Pradžios 27:41–45; 28:1–5 ir aptardami tuometinį Jokūbo gyvenimą. Kaip galbūt jautėsi Jokūbas? Tada klasės nariai galėtų išnagrinėti Pradžios 28:10–22. Kaip tas įvykis palaimino Jokūbą? Kokią jis pajautė paguodą? Kaip Jokūbo patirtis gali mus įkvėpti garbinti Dievą šventykloje? Mokiniai taip pat galėtų sudainuoti, perskaityti arba pasiklausyti šiomis eilutėmis paremtos giesmės „Dieve arčiau tavęs“ (Giesmės, 48). Jie galėtų pasakyti, kokios frazės iš tos giesmės arba iš Pradžios 28:10–22 jiems primena jų pačių bandymus priartėti prie Gelbėtojo.
-
Kopėčios, kurias Jokūbas matė sapne, dažnai lyginamos su šventyklos sandoromis. Galbūt galite parodyti ar nupiešti kopėčių ir šventyklos paveikslėlį. Klasės nariai galėtų peržiūrėti Pradžios 28:10–22 ir aptarti, ko kopėčios iš Jokūbo sapno moko mus apie šventyklą. Kas dar šiose eilutėse primena palaiminimus, kuriuos gauname per savo šventyklos sandoras? (Žr. “About the Temple Endowment” ir “About a Temple Sealing” [temples.ChurchofJesusChrist.org].)
-
Norėdami padėti klasės nariams apmąstyti Abraomo sandoros pažadus, kuriuos Viešpats pakartojo Jokūbui, galite pasiūlyti jiems perskaityti Pradžios 28:10–15 ir aptarti, kaip šiandien galime gauti šiuos palaiminimus (taip pat žr. Pradžios 12:2–3). Jie taip pat galėtų perskaityti prezidento Raselo M. Nelsono pareiškimą „Papildomose priemonėse“ ir surasti su sandorų sudarymu ir jų laikymusi susijusius palaiminimus. Kaip buvo palaimintas Jokūbas, gavęs pažadus, aprašytus Pradžios 28:10–15? Kokias sąsajas matome tarp įvykių, aprašytų tose eilutėse, ir aprašytų Pradžios 29 bei 30 skyriuose (Jokūbas tuokiasi ir jam gimsta vaikai)? Kaip Viešpats mus palaimina, kai sudarome ir laikomės šventų sandorų?
Gelbėtojas gali padėti mums įveikti nesantaiką šeimose
-
Pradžios 32–33 skyriai galėtų įkvėpti klasės narius, norinčius pataisyti santykius savo šeimoje. Gali būti naudinga paprašyti vieno klasės nario trumpai apibendrinti įvykius, užfiksuotus Pradžios 27 skyriuje. Šios savaitės pamokos plane iš „Ateik ir sek paskui mane“ – pavieniams asmenims ir šeimoms pateikti klausimai, kuriuos reikėtų apmąstyti studijuojant Pradžios 32–33 skyrius. Galbūt klasės nariai galėtų pasirinkti po vieną iš tų klausimų ir šiuose skyriuose surasti atsakymus. Jie taip pat galėtų papasakoti, kaip jiems sekėsi šeimoje sutvirtinti pašlijusius santykius. Pasiūlykite užsiminti, kaip jiems padėjo Dangiškasis Tėvas.
Papildomos priemonės
Mes esame sandoros vaikai
Prezidentas Raselas M. Nelsonas mokė:
„Krikštydamiesi mes sudarome sandorą, kad tarnausime Viešpačiui ir laikysimės Jo įsakymų. Priimdami sakramentą, atnaujiname tą sandorą ir skelbiame savo pasiryžimą prisiimti Jėzaus Kristaus vardą. Tokiu būdu mes įvaikinami kaip Jo sūnūs ir dukros ir tampame broliais ir seserimis. Jis yra mūsų naujojo gyvenimo tėvas. Galiausiai šventoje šventykloje galime tapti amžinosios šeimos palaiminimų, kadaise pažadėtų Abraomui, Izaokui, Jokūbui ir jų ainijai, bendrapaveldėtojais. Todėl celestialinė santuoka yra išaukštinimo sandora.
Kai suvokiame, kad esame sandoros vaikai, žinome, kas esame ir ko iš mūsų tikisi Dievas. Jo įstatymas įrašomas mūsų širdyse. Jis yra mūsų Dievas, o mes esame Jo tauta. Atsidavę sandoros vaikai išlieka nepajudinami, netgi pasipriešinimo įkarštyje. Kai doktrina giliai įsišaknija mūsų širdyse, netgi mirties geluonis yra sušvelninamas ir mūsų dvasinė ištvermė sustiprinama“ (Sandoros, 2011 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).