„Lapkričio 21–27. Jonos knyga; Michėjo knyga. „Jam patinka gailestingumas“,“ „Ateik ir sek paskui mane“ – Sekmadieninei mokyklai. Senasis Testamentas, 2022 (2021)
„Lapkričio 21–27. Jonos knyga; Michėjo knyga“, „Ateik ir sek paskui mane“ – Sekmadieninei mokyklai, 2022
Lapkričio 21–27
Jonos knyga; Michėjo knyga
„Jam patinka gailestingumas“
Ilgalaikiam atsivertimui reikia daugiau nei vienos įkvepiančios pamokos sekmadieninėje mokykloje kartą per dvi savaites. Paraginkite mokinius visą savo gyvenimą siekti dvasinių patyrimų.
Užsirašykite įkvėptas mintis
Skatinkite dalytis
Galite lentoje užrašyti šias ar panašias frazes: Man priminė vieną tiesą, Ką naujo sužinojau ir Ką norėčiau studijuoti toliau. Klasės nariams skirkite laiko apžvelgti, ką studijavo Jonos ir Michėjo knygose ir kaip tai būtų galima susieti su kuria nors viena iš lentoje esančių frazių.
Mokykite doktrinos
Viešpats yra gailestingas visiems į Jį atsigręžiantiems
Primindami klasei apie Viešpaties gailestingumą, galite jai padėti pajusti Jo meilę ir įkvėpti atgailauti. Klasę galite pakviesti perskaityti Michėjo 7:18–19 ir lentoje užrašyti kai kuriuos Jonos 1–4 skyrių įvykius, parodančius, kad Viešpats gėrisi gailestingumu. Kokiais dar Dievo gailestingumo pavyzdžiais galėtume pasidalyti – tiek iš Raštų, tiek iš asmeninio gyvenimo?
Patys patyrę Viešpaties gailestingumą, galime gauti įkvėpimą būti gailestingesni. Štai idėja, kuri jūsų klasės nariams galėtų padėti iš Jonos knygos pasimokyti apie gailestingumą. Lentoje galėtumėte užrašyti šį ar panašų klausimą: Ko Jonos 1–4 skyriuose aprašomas Dievo gailestingumas galėtų mane pamokyti apie buvimą gailestingesniu? Tegul kiekvienas klasės narys pasirenka vieną skyrių ir jame suranda, kaip atsakytų į šį klausimą. Klasės nariams skirkite laiko apmąstyti, kaip galėtų mažiau vieni kitus kritikuoti ir dažniau rodyti gailestingumą.
Visiems Dievo vaikams reikia išgirsti Evangeliją
-
Vienas iš būdų rasti, ko būtų galima pasimokyti iš Jonos istorijos, – tai palyginti ją su misionierių istorijomis Mormono Knygoje. Lentoje galėtumėte nubraižyti du stulpelius su antraštėmis Jona ir Alma ir Mozijo sūnūs. Tegul Jonos požiūrį į Ninevės žmonių mokymą (žr. Jonos 1; 3–4) klasė palygina su Mozijo sūnų požiūriu į lamanitų mokymą (žr. Mozijo 28:1–5; Almos 17:23–25). Ko iš šio palyginimo galėtume pasimokyti apie Evangelijos dalijimąsi su visais Dievo vaikais?
-
Kaip ir Jona, daugelis iš mūsų galbūt nesiryžta kviesti kitų atsigręžti į Viešpatį. Dėl kokių galimų priežasčių Jona bandė išvengti pašaukimo įspėti Ninevės žmones? Kodėl kartais nesiryžtame dalytis Evangelija? Klasės nariai galėtų pasidalyti patirtimi, kaip Viešpats yra jiems padėjęs nugalėti neryžtingumą. „Papildomose priemonėse“ pateiktas prezidento Henrio B. Airingo patarimas klasės nariams galėtų padėti rasti aktyvesnio Evangelijos dalijimosi principų.
„Ko Viešpats reikalauja iš tavęs?“
-
Michėjo 6:6–7 užsimenama apie kelis senovės žydų ritualų elementus. Tačiau kai kurie dalykai Dievui yra svarbesni nei išoriniai ritualai. Pakvieskite klasės narius tų dalykų paieškoti 8 eilutėje. Galbūt klasės nariai galėtų šioje eilutėje rasti pagrindines frazes ir aptarti jų prasmę. Tada jie galėtų pasirinkti sau patinkančias frazes, Raštų rodyklėje paieškoti su jomis susijusių Raštų ištraukų arba susijusios giesmės giesmyne ir tada pasidalyti savo mintimis apie tai, ką sužinojo. Kodėl šie principai yra svarbūs Viešpačiui?
Papildomos priemonės
Meilė, pavyzdys ir liudijimas
Pakalbėjęs apie Ninevės žmones perspėjusį Joną, prezidentas Henris B. Airingas papasakojo vieną istoriją apie iš mamos gautą įspėjimą:
„Vis dar pamenu tą šeštadienio popietę, kai mano mama švelniu balsu kalbėjosi su manimi, tada dar mažu berniuku, jos paprašiusiu leidimo daryti tai, kas mano supratimu, atrodė visiškai pagrįsta, o ji žinojo, kad tai pavojinga. Mane vis dar stebina, kokią galią jai, tikiu, buvo davęs Viešpats, kad vos keliais žodeliais ji visiškai pakeitė mano norą. Jei teisingai pamenu, ji pasakė: „Na, gal ir galėtumei tai daryti. Tačiau renkiesi tu.“ Tas vienintelis įspėjimas buvo akcentas, kurį ji suteikė žodžiams galėtumei ir renkiesi. Ir to man visiškai pakako.
Jos galia įspėti vos keliais žodžiais kilo iš trijų dalykų, kuriuos apie ją žinojau. Pirma, žinojau, kad ji mane myli. Antra, žinojau, kad ji jau padarė tai, ką norėjo, kad pats padaryčiau, ir dėl to buvo palaiminta. Ir trečia, ji man perteikė savo tvirtą liudijimą apie tai, kad mano daromi pasirinkimai yra tokie svarbūs, kad Viešpats tikrai man pasakytų, ką daryti, jei tik Jo paklausčiau. Meilė, pavyzdys ir liudijimas – tai buvo tos dienos esmė“ (A Voice of Warning, Ensign, Nov. 1998,32).