1. Dievybė

Pirmasis regėjimas

1.1. Dievybę sudaro trys atskiri asmenys: Dievas, Amžinasis Tėvas, Jo Sūnus Jėzus Kristus ir Šventoji Dvasia. Tėvas ir Sūnus turi apčiuopiamus pašlovintus kūnus iš mėsos ir kaulų, o Šventoji Dvasia yra dvasinė asmenybė (žr. DS 130:22–23). Jie turi vieną tikslą ir yra tobulai vieningi siekdami įgyvendinti Dangiškojo Tėvo išgelbėjimo planą.

Susijusios nuorodos: Pradžios 1:26–27; Luko 24:36–39; Džozefo Smito – Istorijos 1:15–20

Dievas Tėvas

1.2. Dievas Tėvas yra Aukščiausioji Esybė, kurią mes garbiname. Jis yra mūsų dvasių Tėvas (žr. Hebrajams 12:9). Jis yra tobulas, visa galintis ir visa žinantis. Jis taip pat yra teisingas, gailestingas ir maloningas. Dievas tobulai myli visus Savo vaikus ir visi yra panašūs į Jį (žr. 2 Nefio 26:33). Jo darbas ir šlovė – įgyvendinti žmogaus nemirtingumą ir amžinąjį gyvenimą.

Susijusios nuorodos: Jono 17:3; Mozijo 4:9; Mozės 1:39

Jėzus Kristus

1.3. Jėzus Kristus yra Tėvo Pirmagimis dvasioje ir Tėvo Viengimis kūne. Vadovaujamas Tėvo, Jėzus Kristus sukūrė dangus ir žemę. Jis – Senojo Testamento Jehova ir Naujojo Testamento Mesijas.

1.4. Jėzus Kristus visame kame vykdo Tėvo valią. Jis gyveno gyvenimą be nuodėmės ir apmokėjo visos žmonijos nuodėmes (žr. 3 Nefio 11:10–11). Jo gyvenimas yra tobulas pavyzdys, kaip turėtume gyventi (žr. 3 Nefio 12:48). Jis buvo pirmasis prikeltas Dangiškojo Tėvo vaikas. Mūsų laikais, kaip ir senovėje, Jis vadovauja Savo Bažnyčiai. Jis sugrįš galioje ir šlovėje, kad viešpatautų žemėje Tūkstantmečio metu (žr. DS 29:10–11). Jis teis visą žmoniją.

1.5. Kadangi Jėzus Kristus yra mūsų Gelbėtojas ir Tarpininkas pas Tėvą, visos maldos, laiminimai ir kunigystės apeigos turi būti atliekami Jo vardu (žr. 3 Nefio 18:15, 20–21).

Susijusios nuorodos: Izaijo 53:3–5; Luko 24:36–39; 1 Korintiečiams 15:20–22; Apreiškimo 20:12; Almos 7:11–13; Almos 34:9–10; Helamano 5:12; Moronio 7:45, 47–48; DS 1:30; DS 6:36; DS 18:10–11; DS 19:16–19; DS 76:22–24

Susijusi tema: Jėzaus Kristaus Apmokėjimas

Šventoji Dvasia

1.6. Šventoji Dvasia yra trečiasis Dievybės narys. Jis yra dvasinė esybė, neturinti kūno iš mėsos ir kaulų. Jis dažnai vadinamas Dvasia, Šventąja Dvasia, Dievo Dvasia, Viešpaties Dvasia ir Guodėju.

1.7. Šventoji Dvasia liudija apie Tėvą ir Sūnų, apreiškia tiesą apie viską ir pašventina tuos, kurie atgailauja ir yra pakrikštijami. Šventosios Dvasios galia galime gauti dvasines dovanas, kurios yra palaiminimai arba gebėjimai, duodami Viešpaties mūsų labui ir padedantys mums tarnauti kitiems ir juos laiminti.

Susijusios ištraukos: Jono 3:5; 1 Korintiečiams 2:5, 9–11; 2 Nefio 32:3; 2 Nefio 32:8–9; Mozijo 3:19; Mozijo 18:8–10; 3 Nefio 27:20; Moronio 7:45, 47–48; Moronio 10:4–5; DS 8:2–3; DS 130:22–23

Susijusios temos: Dvasinių žinių įgijimas; Apeigos ir sandoros