31 pamoka. Doktrinos ir Sandorų 19

Doktrinos ir Sandorų 19:1–24, 1-a dalis

Jėzus Kristus pakluso Dangiškojo Tėvo valiai

Melsdamas paguodos ir patarimo, Martinas Harisas paprašė pranašo Džozefo Smito siekti Viešpaties apreiškimo. Kaip aprašyta Doktrinos ir Sandorų 19 skyriuje, Gelbėtojas papasakojo, kaip nusprendė paklusti Dangiškojo Tėvo valiai ir įgijo galią įveikti visas kliūtis. Martinui buvo pažadėta ramybė, jei jis atgailaus ir paklus Viešpaties prašymui. Ši pamoka gali sustiprinti mokinių troškimą sekti Jėzaus Kristaus paklusnumo Dangiškojo Tėvo valiai pavyzdžiu.

Galimos mokymosi užduotys

Gelbėtojo pavyzdys

Lentoje parašykite neužbaigtą frazę tebūna ne ____, bet _____ valia ir paprašykite mokinių įrašyti tai, ką Gelbėtojas pasakė savo Tėvui (žr. Luko 22:42). Vieno mokinio paprašykite papasakoti, kokiomis aplinkybėmis Jėzus tai pasakė.

• Kaip manote, ką reiškia paklusti Dievo valiai?

• Ką gali tekti paaukoti paaugliams, stengiantis paklusti Dangiškojo Tėvo valiai?

Mokinių atsakymus į šį klausimą galite surašyti lentoje. (Pastaba. Šio sąrašo kopiją verta pasidaryti pamokai „Doktrinos ir Sandorų 19:25–41“. Joje mokiniai bus raginami sekti Gelbėtojo paklusnumo Dangiškojo Tėvo valiai pavyzdžiu.)

Norėdami sustiprinti asmeninės svarbos suvokimą, paprašykite mokinių prisiminti situaciją, kai jie nenorėjo vykdyti įsipareigojimo Viešpačiui arba daryti to, ką žinojo esant teisinga. Paraginkite juos apie šias situacijas galvoti studijuojant Gelbėtojo paklusnumo Dievo valiai pavyzdį.

Gelbėtojo paklusnumas savo Tėvui

Norėdamas paremti pranašą Džozefą Smitą ir Mormono Knygos leidimą, Martinas Harisas pažadėjo sumokėti už spausdinimą. Vėliau supratęs, kad tai padarius gali tekti parduoti ūkį, jis paprašė Džozefo siekti Viešpaties nukreipiančio apreiškimo. Apreiškime, kuris dabar žinomas kaip Doktrinos ir Sandorų 19 skyrius, Gelbėtojas mokė reikšmingų tiesų apie savo apmokančiąją auką. Šios tiesos padėjo Martinui suprasti, kaip svarbu paklusti Dangiškojo Tėvo valiai net tada, kai sunku.

Mokiniai gali perskaityti toliau pateiktas eilutes savarankiškai arba poromis.

Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 19:1–5, 15–19, 23–24. Galite pasižymėti jums prasmingus žodžius ir frazes, kuriose mokoma apie Jėzų Kristų ir Jo charakterį.

• Kokias tiesas radote šiose eilutėse?

  Paprašykite mokinių pasidalyti rastomis tiesomis. Vienas iš būdų tai padaryti – duoti kiekvienam mokiniui po popieriaus lapelį. Tada mokiniai gali ant jo užrašyti rastą tiesą ir lapelį priklijuoti ant lentos. Norėdami paskatinti klasę diskutuoti, pasirinkite keletą įrašų ir pakvieskite juos parašiusius mokinius paaiškinti, kodėl svarbu suprasti šią tiesą apie Jėzų Kristų. (Pastaba. Doktrinos ir Sandorų 19:16–19 yra kitos pamokos tema. Galbūt norėsite šiai pamokai suplanuoti išsamią diskusiją apie atgailą ir Gelbėtojo Apmokėjimą.)

  Atkreipkite dėmesį į šią tiesą, jei mokiniai jos nepaminės: Jėzus Kristus nuolankiai pakluso Dangiškojo Tėvo valiai (2, 19, 24 eilutės). Galite paraginti mokinius šiose eilutėse pasižymėti šią tiesą nusakančius žodžius.

• Ką reiškia, kad Jėzus Kristus pakluso Tėvo valiai?

• Kaip manote, ar Jėzaus Kristaus mokymai apie save galėjo padėti Martinui jo padėtyje? Kaip jie gali padėti mums, kai mūsų prašoma aukotis, bet mums tai daryti sunku?

Sutelkite dėmesį į Jėzų Kristų. Toliau pateikta užduotis padeda mokiniams susitelkti į Jėzaus Kristaus studijas. Daugiau patarimų, kaip tai padaryti, rasite mokomojoje medžiagoje „Padėkite besimokantiesiems sąmoningai stengtis būti panašesniems į Jėzų Kristų“, esančioje leidinyje Mokytojo tobulinimosi įgūdžiai. Ši mokomoji medžiaga padės jums paaiškinti mokiniams, kaip jie tampa panašesni į Jėzų Kristų, ir skatinti toliau stengtis.

Norėdami padėti mokiniams pajausti Gelbėtojo troškimo paklusti savo Tėvui jėgą ir pastovumą, galite suskirstyti klasę į tris grupeles. Kiekvienai grupelei paskirkite vieną iš toliau nurodytų temų ir paprašykite perskaityti išvardytas eilutes. Perskaitę eilutes, jie grupelėmis galėtų aptarti tai, ką sužinojo apie Gelbėtojo ryšį su Tėvu.

Ikimirtingasis gyvenimas: Mozės 4:1–2; 3 Nefio 1:13–14

Žemiškoji tarnystė: Jono 6:38, 8:28–29; Mozijo 15:7–8

Pomirtinis gyvenimas: 3 Nefio 11:10–11

Galite pasiūlyti mokiniams sudaryti naujas grupeles su kitų dviejų temų eilutes studijavusiais bendraklasiais. Naujai grupelei mokiniai gali paeiliui papasakoti, ką aptarė su ankstesne grupele.

Renkuosi paklusti

Galite parodyti šį teiginį ir paprašyti mokinių poromis aptarti du toliau pateiktus klausimus.

Vyresnysis Nylas A. Maksvelas (1926–2004) iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė:

Savo valios atidavimas yra vienintelis dalykas, kurį galime padėti ant Dievo aukuro. Visi kiti mūsų „duodami“ dalykai […] tėra tai, ką Jis jau yra mums davęs ar paskolinęs. Tačiau kai jūs ir aš galiausiai atsiduodame, savo asmeninę valią įduodami Dievo valiai, tada mes tikrai Jam kai ką duodame! Tai vienintelis turtas, kurį tikrai galime duoti mes patys! (Neal A. Maxwell, „Swallowed Up in the Will of the Father“, Ensign, Nov. 1995, 24)

• Kaip manote, ar atsiduoti Dievo valiai, kaip mokė vyresnysis Maksvelas, reiškia paprastą paklusnumą?

• Kada matėte atvejį, kai kas nors, sekdamas Gelbėtojo pavyzdžiu, atsidavė Dievo valiai net tada, kai tai buvo sunku?

Pamokos pabaigoje galite lentoje parodyti toliau pateiktą teiginį. Pakvieskite mokinius ateiti prie lentos ir pabraukti konkrečias frazes, kurias jie pritaikė savo gyvenime atsiduodami Dievo valiai. Taip pat galite paliudyti, kaip buvote palaiminti sekdami Gelbėtojo pavyzdžiu atsiduoti Dangiškojo Tėvo valiai.

Prezidentas Ezra Taftas Bensonas (1899–1994) liudijo:

Tie vyrai ir moterys, kurie patiki savo gyvenimą Dievui, netrunka suprasti, kad Jis jų gyvenime gali nuveikti daug daugiau, nei gali jie patys. Jis sustiprins jų džiaugsmą, padės matyti pasaulį aiškiau, atgaivins protą, […] pakylės sielą, padaugins palaiminimus, suteiks daugiau progų, nuramins sielą, suras draugų ir išlies ramybę. Kas tik atiduos savo gyvenimą Dievo tarnystei, tas suras amžinąjį gyvenimą. (Bažnyčios prezidentų mokymai. Ezra Taftas Bensonas (2014), p. 42–43)

Papildomos priemonės

Kokiais būdais galiu vykdyti Dangiškojo Tėvo valią?

Vyresnysis K. Skotas Grou iš Septyniasdešimties mokė:

Jūs ir aš vykdome Tėvo valią gerbdami sandoras, laikydamiesi įsakymų ir tarnaudami Dievui ir savo artimui. (K. Skotas Grou, „Tai yra amžinasis gyvenimas“, 2017 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga)

Vyresnysis Džefris R. Holandas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pastebėjo:

Dažniausiai visi esame sąmoningi žmonės. Todėl Gelbėtojas kiekvienam perduoda žinią, kad mūsų atnašaujama auka, panaši į Jo auką, yra sudužusi širdis ir atgailaujanti dvasia (žr. 3 Nefio 9:20; Doktrinos ir Sandorų 59:8). Turime išsivaduoti iš savo menko „aš“ ir raudoti dėl savų ir pasaulio nuodėmių. Turime maldauti kartu su kitais, kad atsiduotume Tėvui, Sūnui ir Šventajai Dvasiai. Nėra kito kelio. Pernelyg negretindami savęs su Juo, nes tai būtų šventvagiška, žinokite, kad taurė, kuri negali būti perduota, yra taurė, kuri ateina į mūsų ir į Jo gyvenimą. Mums ji tenka kur kas lengvesnė, bet ją gauname pakankamai dažnai, kad suvoktume turintys paklusti, kad ir kas būtų. (Jeffrey R. Holland, „Teaching, Preaching, Healing“, Ensign, Jan. 2003, 41–42)

Doktrinos ir Sandorų 19:4–7. Ką reiškia „begalinė“ ir „amžinoji“, kai kalbama apie bausmę už nuodėmes, dėl kurių neatgailavome?

Šiame kontekste šie žodžiai nenurodo, kiek laiko truks bausmė už nuodėmes, dėl kurių neatgailavome. Jie reiškia, kad Gelbėtojas, kuris yra begalinis ir amžinas, užtikrins teisingas ir būtinas pasekmes neatgailavusiems žmonėms (žr. Doktrinos ir Sandorų 19:10–12).

Vyresnysis Džeimsas E. Talmidžas (1862–1933) iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo liudijo:

[Viešpats] sako: „Amžinoji bausmė yra Dievo bausmė, nes jis yra amžinas; ir tokia būsena ar būklė, ar galimybė egzistuos nusidėjėliui, kuriam tokio pasmerkimo reikia ir kuris jo nusipelnė; tačiau tai nereiškia, kad tas kentėtojas ar nusidėjėlis turės kentėti amžinai arba be pabaigos. Joks žmogus pragare nebus laikomas ilgiau, nei reikia, kad galiausiai tiktų kam nors geresniam. Kai jis pasieks tą tarpsnį, kalėjimo durys atsivers ir džiūgaujančios minios pasveikins jį atvykus į geresnį būvį. Viešpats tikrai nesumenkino to, ką ankstesniais Evangelijos laikotarpiais buvo pasakęs apie savo įstatymo veikimą ir savo Evangeliją; Jis tiesiog per visa tai aiškiau mums parodė savo gerumą ir gailestingumą, nes Jo šlovė ir Jo darbas yra įvykdyti žmogaus nemirtingumą ir amžinąjį gyvenimą. (James E. Talmage, in Conference Report, Apr. 1930, 97; paryškinimas pridėtas.)

Papildomos mokymosi užduotys

Doktrinos ir Sandorų 19:2. „Vali[a] to, kurio aš esu“

Mokiniams pamokoje įvardijus paryškintą tiesą, galite paprašyti jų apmąstyti Doktrinos ir Sandorų 19:2 užrašytus Gelbėtojo teiginius. Pavyzdžiui, galite aptarti toliau esančius ar panašius klausimus.

• Kaip ši eilutė padeda jums suprasti, kodėl Gelbėtojas buvo pasirengęs paklusti Tėvo valiai?

• Kaip galite sužinoti Dangiškojo Tėvo valią jums?

• Kaip galite Jam paklusti ir vykdyti Jo valią jums?

Doktrinos ir Sandorų 19:22. Pienas ir mėsa

Galite paaiškinti mokiniams frazę „dabar jie negali priimti mėsos“ (Doktrinos ir Sandorų 19:22). Galite paprašyti mokinių pasakyti Evangelijos tiesą, kuri kitiems gali sukelti klausimų (pvz., krikštas už mirusiuosius). Paklauskite mokinių, kodėl pirmą kartą Evangelijos besimokantis asmuo, prieš sužinodamas apie krikštą už mirusiuosius, paprastai mokomas kitų tiesų. Pasakykite, kad ši Evangelijos tiesa gali būti laikoma „mėsa“. Paraginkite mokinius įvardyti kitas Evangelijos tiesas, leidžiančias geriau suprasti „mėsą“ (žr. 1 Korintiečiams 3:2; Žydams 5:12–14).

• Kaip įvadines tiesas galima palyginti su „pienu“?

• Kaip šios tiesos padeda mokiniui suprasti sudėtingesnę „mėsą“?

• Būdai, kuriais palyginimas gali padėti, kai mums patiems arba mūsų mylimiems žmonėms kyla klausimų apie Evangeliją (žr. 2 Nefio 28:30).