Iš Džozefo Smito ir Sidnio Rigdono šlovingųjų karalysčių regėjimo įgyjame supratimą apie lemiamą Jėzaus Kristaus vaidmenį visų, kurie paveldės celestialinę karalystę, gyvenime. Ši pamoka skirta padėti mokiniams pajusti viltį, kad jie gali būti išaukštinti per Jėzų Kristų.
Galimos mokymosi užduotys
Ar celestialinė karalystė pasiekiama?
Lukas yra jaunuolis, kuris tiki Dievą ir deda visas pastangas, kad gyventų teisingai. Jis nori būti vertas gyventi su Dievu po šio gyvenimo. Tačiau Lukas pripažįsta, kad ne visada laikosi įsakymų ir kad toli gražu nėra tobulas. Kartais jis nusivilia dėl savo silpnybių ir mano, kad neįmanoma atitikti reikalavimų, kad būtų galima patekti į celestialinę karalystę.
Kaip kiti paaugliai galėtų suvokti, ką jaučia Lukas?
Apie ką jis mąsto taikliai, apie ką klaidingai? Kodėl?
Regėjimas apie celestialinę karalystę
Galbūt prisimenate, kad Džozefas Smitas ir Sidnis Rigdonas, dirbdami prie įkvėpto Biblijos vertimo, išvydo didį regėjimą. Šio regėjimo metu jie sužinojo, kad danguje yra skirtingi šlovės laipsniai, arba karalystės. Šioje pamokoje daugiausia dėmesio skirsime tam, ką Džozefas ir Sidnis sužinojo apie celestialinę karalystę ir tuos, kurie ją paveldės.
Kaip žmonės patenka į celestialinę karalystę
Palaiminimai, kuriuos žmonės gauna celestialinėje karalystėje
Kaip apibūdintumėte Jėzaus Kristaus įtaką tų, kurie paveldės celestialinę karalystę, gyvenime?
Ką, jūsų nuomone, reiškia būti padarytam tobulam per Jėzų Kristų?
Kaip ši tiesa gali padėti mums pajusti didesnę viltį, kad mes ir kiti kada nors galėsime paveldėti celestialinę karalystę?
Viltis per Jėzų Kristų
Viltis per Jėzų Kristų
Kodėl man reikia Jėzaus Kristaus pagalbos, kad tapčiau tobulas (-a)?
Vyresnysis Dž. Devnas Kornišas iš Septyniasdešimties pasidalijo:
Mūsų nariai dažnai klausia: „Ar aš pakankamai geras žmogus?“ arba „Ar tikrai pateksiu į celestialinę karalystę?“ Žinoma, neįmanoma būti pakankamai geram. Nė vienas iš mūsų niekada neuždirbsime ir nepelnysime savo išgelbėjimo. Bet klausti, ar aš priimtinas Viešpačiui, – aš taip apibendrinčiau tuos klausimus – yra normalu. […]
Jums leidus, kalbėsiu tiesiai šviesiai. Atsakymai į klausimus: „Ar aš pakankamai geras?“ ir „Ar man pavyks?“, yra: „Taip! Jūs būsite tikrai geras“ ir „Taip! Jums pavyks, jei ir toliau atgailausite, neieškosite pasiteisinimų ir nemaištausite“. Dangaus Dievas – ne beširdis teisėjas, ieškantis kokios nors dingsties išmesti mus iš žaidimo. Jis yra tobulai mylintis Tėvas, kuris labiau už viską nori, kad visi Jo vaikai sugrįžtų namo ir amžinai gyventų su Juo kaip šeimos. Jis tikrai atidavė savo Viengimį Sūnų, kad mes nepražūtume, bet turėtume amžinąjį gyvenimą! Prašau tikėti šia amžina tiesa ir semtis iš jos vilties bei paguodos. Mūsų Dangiškasis Tėvas tikisi, kad mes tai pasieksime! Tai yra Jo darbas ir šlovė. (Dž. Devnas Kornišas, „Ar aš pakankamai geras? Ar man pavyks?“, 2016 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga)
Ką galiu padaryti, kad būčiau „padarytas (-a) tobulas (-a) per Jėzų“?
Sesuo Kerolė F. Makonki, anksčiau tarnavusi Merginų organizacijos visuotinėje prezidentūroje, mokė:
Mūsų viltis būti švent[iems] yra sutelkta į Kristų, į Jo gailestingumą ir į Jo malonę. Tikėdam[i] Jėzumi Kristumi ir Jo Apmokėjimu, galime tapti švar[ūs], be dėmės, kai atsisakome visokios bedievystės [žr. Moronio 10:32–33] ir nuoširdžiai atgailaujame. Mes krikštijam[ės] vandeniu nuodėmėms atleisti. Mūsų sielos yra pašventinamos, kai atvira širdimi priimame Šventąją Dvasią. Kas savaitę atliekame sakramento priėmimo apeigas. Atgailaujančia dvasia, su nuoširdžiu teisumo troškimu sudarome sandorą, kad esame pasiryž[ę] priimti Kristaus vardą, visuomet jį atminti ir laikytis Jo įsakymų, kad Jo dvasia visuomet būtų su mumis. Laikui bėgant, kai nuolatos stengiamės būti viena su Tėvu, Sūnumi ir Šventąja Dvasia, mes tampame Jų dieviškosios prigimties dalinink[ais] [žr. 2 Petro 1:4]. (Kerolė F. Makonki, „Šventumo grožis“. 2017 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga)
Vyresnysis Deilas G. Renlandas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė:
Dievui labiau rūpi tai, kas esame ir kuo tampame, o ne tai, kuo kadaise buvome. Jam rūpi, kad mes atkakliai stengiamės. (Deilas G. Renlandas, „Pastarųjų dienų šventieji atkakliai stengiasi“, 2015 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga)
Paskyrę mokiniams pakankamai laiko studijuoti, paraginkite juos aptarti tai, ką sužinojo ir pajuto. Vienas iš būdų tai padaryti – priminti jiems pavyzdį iš pamokos pradžios. Galite paprašyti jų parašyti Lukui atsakymą, kuris padėtų pajusti viltį, jog jis gali patekti į celestialinę karalystę. Paraginkite juos į savo atsakymą įtraukti mokymus iš Doktrinos ir Sandorų 76, taip pat ką nors iš vieno ar kelių jų išstudijuotų teiginių. Tada mokiniai galėtų pasidalyti savo atsakymais ar glaustai aptarti juos su bendraklasiu arba savanoriai galėtų pasakyti juos klasei.
Apmąstykite tai, ką sužinojote
Pamokos pabaigoje suteikite mokiniams laiko apmąstyti, ką jie šiandien sužinojo ir pajuto. Galite parodyti toliau pateiktus klausimus ir duoti mokiniams laiko parašyti atsakymus savo studijavimo žurnaluose.
Ką šiandien sužinojote ar pajutote, kas jums suteikė viltį per Jėzų Kristų?
Kaip tai, ką sužinojote ar pajutote, galėtų paveikti tai, kaip norite gyventi kasdienį gyvenimą?