Po ilgamečio vadovavimo šventiesiems pranašas Džozefas Smitas ir jo brolis Hairumas buvo įkalinti Kartidžo kalėjime. 1844 m. birželio 27 d. jį užpuolė nedorėlių gauja ir abu vyrai buvo nužudyti. Ši pamoka skirta padėti mokiniams sustiprinti savo liudijimą apie Džozefą Smitą kaip Dievo pašauktą sugrąžinimo pranašą.
Galimos mokymosi užduotys
„Viešpaties pranašas ir regėtojas“
Koks būtų jūsų gyvenimas be Viešpaties mums per pranašą Džozefą Smitą suteiktų palaiminimų?
Kokią įtaką tam, ką žinote apie Dangiškąjį Tėvą bei Jėzų Kristų, ir jūsų ryšiui su Jais padarė Džozefas Smitas ir jo pranašiški darbai?
Kelias į Kartidžo kalėjimą
Džozefas Smitas ir šventieji maždaug trejus metus ramiai gyveno Ilinojuje. 1842 metais jie vėl ėmė patirti pasipriešinimą. Bažnyčios atskalūnai ir priešai už Bažnyčios ribų suvienijo jėgas prieš pranašą ir šventuosius. Kai kurie Ilinojaus piliečiai pradėjo bijoti ir nekęsti šventųjų politinės įtakos. Kiti pavydėjo Navū ekonominio augimo. Šventųjų persekiojimą taip pat lėmė nesusipratimai dėl gyvensenos, pavyzdžiui, daugpatystės, kurią iškraipė kai kurie atsimetėliai Bažnyčios nariai. Iki 1844 metų vasaros priešiškumas Bažnyčiai labai sustiprėjo.
1844 metų birželio 7 dieną Viljamas Lo, tarnavęs antruoju patarėju Pirmojoje Prezidentūroje, ir kiti atsimetėliai išspausdino pirmąjį laikraščio Nauvoo Expositor numerį, kad nuteiktų visuomenę prieš pranašą ir Bažnyčią. Džozefas Smitas ir daugelis Navū miesto tarybos nusprendė, kad laikraštis trukdo visuomenei ir įsakė sunaikinti „Nauvoo Expositor“ spaustuvę. Šis įsakymas neprieštaravo Džozefo Smito laikais galiojusiems įstatymams.
Kai kurie apylinkių gyventojai protestavo prieš šventuosius ir spaustuvės sunaikinimą. Ilinojaus gubernatorius Tomas Fordas patarė Džozefui Smitui ir kitiems Bažnyčios vadovams vykti į Kartidžo miestą ir teisėtai sutvarkyti šį reikalą. Jis pažadėjo jiems visišką apsaugą ir sąžiningą teismą, jeigu jie atvyktų savanoriškai. Nors buvo pažadėta apsauga, pranašas buvo įsitikinęs, kad, jei nuvyks, jis bus nužudytas (žr. Doktrinos ir Sandorų 135:4). Tačiau 1844 metų birželio 24 dieną Džozefas ir Hairumas Smitai bei dar keli žmonės išvyko iš Navū į Kartidžą, kad apsaugotų šventuosius nuo nedorėlių gaujos smurto.
Po to, kai Džozefas ir Hairumas kelias dienas praleido kalėjime, jį užpuolė nedorėlių gauja.
Ką būtumėte galėję pagalvoti ar pajusti, jei būtumėte buvę šio siaubingo įvykio liudininkais?
Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 135:3 ir raskite būdų, kaip Viešpats mus palaimino per pranašą Džozefą Smitą.
Kokios tiesos jums yra svarbios? Kodėl?
Nors Džozefo Smito mirtingas gyvenimas baigėsi 1844 metų birželio 27 dieną, jo darbai, liudijimas ir įtaka padėjo milijonams Dangiškojo Tėvo vaikų ateiti pas Jėzų Kristų ir gauti išgelbėjimo palaiminimus.
„Jo misija ir darbai“
Studijavimo žurnalo puslapio viduryje parašykite „Viešpaties darbas per Džozefą Smitą“.
Aplink šią frazę parašykite arba nupieškite 4–5 dalykus, kurių Dangiškasis Tėvas ir Jėzus Kristus mokė ar kuriuos darė per Džozefą Smitą. Jei įmanoma, prie kiekvieno parašykite Raštų nuorodą. Pavyzdys: „Pirmasis regėjimas“ (Džozefo Smito – Istorijos 1:17–19).
Parašykite, kaip kiekvienas jūsų išvardytas dalykas padeda jums priartėti prie Dangiškojo Tėvo ir Jėzaus Kristaus. Pavyzdys: Per Džozefą Smitą daugiau suprantu apie Dangiškąjį Tėvą ir Jėzų Kristų. Žinau, kad Dangiškasis Tėvas atsakys į mano maldas ir kad Dangiškasis Tėvas ir Jėzus Kristus yra dvi atskiros būtybės.
0:1
Turėtume prisiminti, kokią kainą sumokėjo Džozefas ir Hairumas Smitai kartu su kitais ištikimais vyrais, moterimis ir vaikais, kad įtvirtintų Bažnyčią, kad jūs ir aš galėtume mėgautis daugybe palaimų ir visomis apreikštomis tiesomis, kurias turime šiandien. Jų ištikimybė niekada neturėtų būti pamiršta! (M. Raselas Balardas, „Argi mes neisime pirmyn tokiame svarbiame reikale?“, 2020 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga)
Jei kas nors norėtų geriau suprasti, kaip Viešpats juos palaimino per pranašą Džozefą Smitą, ką rekomenduotumėte tam asmeniui daryti?