Doktrina ir Sandoros. Seminarijos mokytojo vadovėlis

Turinys
Antraštinis puslapis
Doktrina ir Sandoros. Seminarijos mokytojo vadovėlio įvadas
Doktrinos ir Sandorų pamokos
- Sugrąžinimo pareiškimas
- Doktrinos ir Sandorų 1
- Džozefo Smito – Istorijos 1:1–26
- Doktrinos ir Sandorų 2; Džozefo Smito – Istorijos 1:27–65
- Doktrinos ir Sandorų 3–5
- Doktrinos ir Sandorų 6–9
- Doktrinos ir Sandorų 10–11
- Doktrinos ir Sandorų 12–17; Džozefo Smito – Istorijos 1:66–75
- Doktrinos ir Sandorų 18
- Doktrinos ir Sandorų 19
- Doktrinos ir Sandorų 20–22
- Doktrinos ir Sandorų 23–26
- Doktrinos ir Sandorų 27–28
- Doktrinos ir Sandorų 29
- Doktrinos ir Sandorų 30–36
- Doktrinos ir Sandorų 37–40
- Doktrinos ir Sandorų 41–44
- Doktrinos ir Sandorų 45
- Doktrinos ir Sandorų 46–48
- Doktrinos ir Sandorų 49–50
- Doktrinos ir Sandorų 51–57
- Doktrinos ir Sandorų 58–59
- Doktrinos ir Sandorų 60–63
- Doktrinos ir Sandorų 64–66
- Doktrinos ir Sandorų 67–70
- Doktrinos ir Sandorų 71–75
- Doktrinos ir Sandorų 76
- Doktrinos ir Sandorų 77–80
- Doktrinos ir Sandorų 81–83
- Doktrinos ir Sandorų 84
- Doktrinos ir Sandorų 85–87
- Doktrinos ir Sandorų 88
- Doktrinos ir Sandorų 89–92
- Doktrinos ir Sandorų 93
- Doktrinos ir Sandorų 94–97
- Doktrinos ir Sandorų 98–101
- Doktrinos ir Sandorų 102–105
- Doktrinos ir Sandorų 106–108
- Doktrinos ir Sandorų 109–110
- Doktrinos ir Sandorų 111–114
- Doktrinos ir Sandorų 115–120
- Doktrinos ir Sandorų 121–123
- Doktrinos ir Sandorų 124
- Doktrinos ir Sandorų 125–128
- Doktrinos ir Sandorų 129–132
- Doktrinos ir Sandorų 133–134
- Doktrinos ir Sandorų 135–136
- Doktrinos ir Sandorų 137–138
- Tikėjimo Teiginiai, 1 ir 2 oficialūs pareiškimai
- Šeima. Pareiškimas pasauliui
- Gyvasis Kristus
Pasiruošimo gyvenimui pamokos
- Doktrinos įvaldymas. Atsakymų į savo klausimus paieška
- Raštų studijavimo įgūdžiai
- Jaunimo stiprybės vardan. Pasirinkimai
- Savarankiškumo stiprinimas
- Fizinė ir emocinė sveikata
- Pasiruošimas įgyti išsilavinimą ir profesiją
- Sėkmingas mokymasis
- Misionierių ruošimas
- Pasiruošimas šventyklai
- Bažnyčios vadovų mokymai
Priedas

148 pamoka. Įpėdinystė Prezidentūroje: Viešpaties išrinktas vadovauti Bažnyčiai

„148 pamoka. Įpėdinystė Prezidentūroje: Viešpaties išrinktas vadovauti Bažnyčiai“, Doktrina ir Sandoros. Seminarijos mokytojo vadovėlis (2025)

„Įpėdinystė Prezidentūroje“, Doktrina ir Sandoros. Seminarijos mokytojo vadovėlis

148 pamoka. Doktrinos ir Sandorų 135–136

Įpėdinystė Prezidentūroje

Viešpaties išrinktas vadovauti Bažnyčiai

Džozefo Smito laikais Bažnyčios nariams niekada nebuvo tekę išgyventi pranašo mirtį. Džozefo ir Hairumo nužudymas buvo ne tik emociškai sudėtingas metas, bet ir potencialios sumaišties bei netikrumo dėl to, kas vadovaus Bažnyčiai, laikotarpis. Tačiau Viešpats paruošė būdą, kad Jo Bažnyčiai ir toliau būtų vadovaujama per pranašus. Ši pamoka skirta padėti mokiniams labiau pasitikėti tuo, kad Viešpats ir toliau vadovauja savo darbui, net ir mirus pranašui.

Galimos mokymosi užduotys

Naujas Bažnyčios vadovas

Pamoką galite pradėti pasidalydami toliau pateikta įsivaizduojamų įvykių seka.

Įsivaizduokite, kad turite draugą Gabrielių, kuris neseniai prisijungė prie Bažnyčios su savo šeima. Vieną dieną, išėjęs iš seminarijos, jis užduoda jums keletą klausimų apie vadovavimą Bažnyčiai. Jam įdomu, kas nutinka mirus Bažnyčios prezidentui ir kaip renkamas naujas pranašas. Jis netgi svarsto, kaip mes galime būti tikri, kad pranašas yra tinkamas žmogus.

Pagal skalę nuo 1 iki 5, kurioje 1 – silpnai, o 5 – stipriai, kiek esate įsitikinę savo gebėjimu atsakyti į Gabrieliaus klausimą?
Kaip manote, kodėl būtų svarbu suprasti, kaip Bažnyčioje vyksta vadovavimo pokyčiai?

Galbūt norėsite paskatinti mokinius siekti Šventosios Dvasios pagalbos jiems mokantis, kai išsamiau studijuojate Viešpaties nustatytą modelį, skirtą atrinkti tiems, kurie vadovaus Jo Bažnyčiai. Paraginkite juos ieškoti apreiškimo, kodėl jiems tai svarbu žinoti šiuo savo gyvenimo metu.

Kas turėjo užimti Džozefo Smito vietą?

Mokiniams gali būti naudinga suprasti kontekstą, lėmusį pirmą vadovybės pasikeitimą Bažnyčioje. Tam galite glaustai papasakoti arba perskaityti toliau pateiktą informaciją.

Tuo metu, kai buvo nužudytas Džozefas Smitas, Bažnyčios nariams niekada nebuvo tekę išgyventi pranašo mirtį. Be to, kad jautė didžiulį sielvartą dėl Džozefo mirties, kai kurie nebuvo tikri, kaip Bažnyčia veiks toliau. Tuo metu, kai išgirdo apie Džozefo ir Hairumo mirtį, daugelis apaštalų tarnavo misijose rytinėje JAV dalyje. Sužinoję liūdną žinią, jie ir kiti misionieriai grįžo į Navū.

Nesant Bažnyčios prezidento, keletas žmonių išsakė skirtingus pareiškimus dėl to, kas turėtų nutikti su Bažnyčios vadovybe.

Galite pakviesti tris mokinius ateiti į klasės priekį. Kiekvienas mokinys galėtų garsiai perskaityti vieną iš trijų toliau pateiktų pastraipų. Turėkite omenyje, kad pirmoje pasakojama apie Sidnį Rigdoną. Antroje – apie Brigamą Jangą. Trečioje – apie Džeimsą Strengą. Kol kas neatskleiskite mokiniams vardų ir pavardžių.

Pirmasis patarėjas Pirmojoje Prezidentūroje pasakė, kad jam regėjime buvo pasakyta, jog niekas negali pakeisti Džozefo. Jis pasisiūlė būti Bažnyčios „sergėtoju“.

Dvylikos Apaštalų Kvorumo prezidentas teigė, kad Džozefas Smitas suteikė Dvylikos Apaštalų Kvorumui Gelbėtojo įgaliojimus vadovauti Bažnyčiai.

Narys, pakrikštytas likus keturiems mėnesiams iki Džozefo mirties, pateikė laišką su Džozefo Smito parašu, kuriuo jis buvo paskirtas Džozefo įpėdiniu.

Kaip manote, kaip būtumėte reagavę į šiuos įvykius, jei tuo metu būtumėte buvę Bažnyčios nariai?
Kodėl bet kuris pareiškimas galėjo jums kelti nerimą?

Viešpaties nustatytas modelis

Kuo sekti, mirus Džozefui Smitui

Prieš savo mirtį pranašas Džozefas Smitas Dvylikos Apaštalų Kvorumą mokė:

Broliai, […] greitai įvyks kažkoks svarbus įvykis. Gali būti, kad mano priešai nužudys mane. Ir jei jie tai padarytų, o man suteikti raktai ir galios nebūtų perduotos jums, jie būtų prarasti žemėje. Bet jei man pavyks perduoti juos jums, tada, jei Dievas tai leis, esu pasiruošęs pakliūti į žmogžudžių rankas, aš galiu išeiti anapus su malonumu ir pasitenkinimu, žinodamas, kad atlikau savo darbą ir padėjau pagrindą, ant kurio bus statoma Dievo karalystė šiame laikų pilnatvės Evangelijos laikotarpyje.

Nuo šiol vadovavimo šiai bažnyčiai atsakomybė turi būti ant Dvylikos pečių, kol į jų vietą nepaskirsite kitų darbo tęsėjų. (Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2010], 511)

Džozefas Smitas taip pat mokė, kad Pirmoji Prezidentūra yra vienintelė už Dvylikos Apaštalų Kvorumą viršesnė grupė, tačiau pranašui mirus, Pirmoji Prezidentūra paleidžiama (žr. History, 1838–1856 [Manuscript History of the Church], volume B-1, 691, josephsmithpapers.org).

Iš to, ką sužinojote, kas padėtų jums atsakyti į tris anksčiau duotus pareiškimus?
Kokį vadovavimo savo Bažnyčiai tęstinumo po pranašo mirties modelį Viešpats nustatė?

Kai Brigamas Jangas kreipėsi į šventuosius dideliame susirinkime, daugelis aprašė stebuklingą patyrimą ir Šventosios Dvasios patvirtinimą.

Prezidentas Džordžas K. Kenonas (1827–1901), vėliau tarnavęs Pirmojoje Prezidentūroje, pasidalijo:

Brigamas Jangas […] pakilo ir kreipėsi į žmones. […] Tie, kurie tuo metu dalyvavo, niekada nepamirš, kokį įspūdį jiems tai padarė! Jeigu Džozefas būtų prisikėlęs iš mirusiųjų ir vėl kalbėjęs jiems, tai stebintų ne labiau, nei jau stebino daugumą dalyvavusių tame susirinkime; tai buvo paties Džozefo balsas; ir ne tik girdėjosi Džozefo balsas, bet žmonėms atrodė, kad prieš juos stovėjo pats Džozefas. Apie nuostabesnį ir stebuklingesnį įvykį nei tas, kuris tą dieną nutiko susirinkusiųjų akivaizdoje, niekada negirdėjome. Viešpats taip paliudijo savo žmonėms, kad neliko vietos abejonei dėl to, kurį vyrą Jis išrinko jiems vadovauti. Jie matė ir girdėjo savo prigimties akimis ir ausimis, ir tada ištarti žodžiai, lydimi įtikinančios Dievo galios, atėjo į jų širdis, ir jie buvo pripildyti Dvasios ir didžio džiaugsmo. Tvyrojo rūškana, o kai kuriose širdyse tikriausiai ir abejonės bei netikrumas; bet dabar visiems buvo aišku, kad čia yra tas žmogus, kuriam Viešpats suteikė reikiamą įgaliojimą veikti tarp jų vietoj Džozefo (George Q. Cannon, “Joseph Smith, the Prophet,” Juvenile Instructor, Oct 1870, 174–175).

Emili Smit Hoit, narė, dalyvavusi Brigamui Jangui kreipiantis į šventuosius, užrašė:

Minčių dėstymo būdas, visa išraiška, balso skambesys budino mano sielą. Savo pačios akimis mačiau nužudyto Džozefo kūną. Mano pačios rankos jautė ledinį mirties šaltį ant jo kadaise kilnios kaktos. Žinojau, kad Džozefas buvo miręs. Vis dėlto dažnai nustebusi ir nevalingai žvilgteldavau į pakylą norėdama pažiūrėti, ar tik tai ne Džozefas. Ten buvo ne jis, ten buvo Brigamas Jangas, ir jei kas nors abejoja Brigamo teise tvarkyti šventųjų reikalus, viskas, ką turiu jiems pasakyti, yra štai kas. Gaukite Dievo dvasią ir sužinokite patys. Viešpats pasirūpins savaisiais. (Emily Smith Hoyt, in Lynne W. Jorgensen, “The Mantle of the Prophet Joseph Passes to Brother Brigham: A Collective Spiritual Witness,” BYU Studies, vol. 36, no. [1996–19997], 164).

Jei būtumėte buvę ten, kaip šis patyrimas būtų galėjęs jus paveikti?
Kaip Moronio 10:5 gali sietis su tuo, ką studijavote?

Paprašykite mokinių pasidalyti tuo, ką sužinojo studijuodami. Įsitikinkite, kad mokiniai supranta, kad mirus Bažnyčios prezidentui, Pirmoji Prezidentūra paleidžiama ir Bažnyčiai vadovauja Dvylikos Apaštalų Kvorumas. Padėkite mokiniams suprasti, kad Pirmojoje Prezidentūroje tarnaujantys apaštalai pagal vyresnybę grįžta į savo vietą Dvylikos Kvorume. Užtikrinkite, kad mokiniai taip pat suprastų, jog ilgiausiai tarnavęs apaštalas yra Dvylikos Apaštalų Kvorumo prezidentas ir todėl jis tampa kitu Bažnyčios prezidentu.

Mokiniai taip pat galėtų suprasti, kad per Šventąją Dvasią galime gauti patvirtinimą, kad tie, kurie vadovauja Bažnyčiai, buvo pašaukti Dievo.

Ką galėtume padaryti arba ką jūs padarėte, kad gautumėte dvasinį patvirtinimą, jog mūsų pranašą Viešpats išrinko vadovauti Jo Bažnyčiai?

Norėdami apibendrinti, galite leisti mokiniams remtis tuo, ko išmoko, kad reaguotų į pamokos pradžioje aprašytą įsivaizduojamų įvykių seką. Vienas iš būdų tai padaryti – paprašyti mokinių suvaidinti poromis. Galite paskatinti mokinius į savo atsakymus įtraukti savo pačių liudijimus, kad pranašas yra Viešpaties išrinktas vadovas.

Papildomos priemonės

Kaip dvasinis patvirtinimas pasiekė šventuosius, kai Viešpats išrinko Brigamą Jangą ir Dvylika vadovauti Jo Bažnyčiai?

Kiti šventieji, tokie kaip Bendžaminas F. Džonsonas, Viljamas K. Stainsas ir Vilfordas Vudrafas, užrašė girdėję Džozefo Smito balsą arba Brigamui Jangui kalbant matę Džozefą (žr. Benjamin F. Johnson, My Life’s Review [1947], 104; History, 1838–1856 [Manuscript History of the Church], volume F-1, 300, josephsmithpapers.org).

Daugiau informacijos apie Bažnyčios narių ir vadovų atsakymą į klausimą, kaip turėtų būti toliau valdoma Bažnyčia, žr. knygos Saints, 1 tomo ([2018], 537–568), 45 skyriuje.

Kur galiu daugiau sužinoti apie įpėdinystę Pirmojoje Prezidentūroje?

Po prezidento Tomo S. Monsono mirties vyresnysis D. Todas Kristofersonas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pasidalijo:

18:33

A Message from the First Presidency

Prezidentas Ezra Taftas Bensonas (1899–1994) mokė:

Dievas žino viską nuo pradžios iki galo ir joks vyras atsitiktinai netampa Jėzaus Kristaus bažnyčios prezidentu, atsitiktinai juo nelieka ir nėra atsitiktinai pašaukiamas namo. (Ezra Taft Benson, “Jesus Christ—Gifts and Expectations,” New Era, May 1975, 16–17).

Toliau pateikiamoje Bažnyčios istorijos temoje suteikiama papildomos informacijos apie įvykius, nutikusius po pranašo Džozefo Smito mirties ir susijusius su vadovavimu Bažnyčiai: „Succession of Church Leadership“ ChurchofJesusChrist.org/study/history/topics.

Kaip galiu gauti dvasinį patvirtinimą, kad naujasis Bažnyčios prezidentas yra pašauktas Dievo?

Vyresnysis Nylas L. Andersenas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo papasakojo, ką padarė jo žmona Keitė, kad gautų patvirtinimą, jog prezidentas Raselas M. Nelsonas buvo pašauktas Dievo:

NaN:NaN

Dievo pranašas

Kaip pastarųjų dienų šventieji turime privilegiją gauti asmeninį liudijimą, jog prezidento Nelsono pašaukimas yra iš Dievo. Nors mano žmona Keitė prezidentą Nelsoną asmeniškai pažįsta beveik tris dešimtmečius ir neturi jokių abejonių dėl jo dieviškosios mantijos, tačiau po to, kai jis buvo paskirtas, ji ėmė skaityti visas per pastaruosius 34 metus visuotinėse konferencijose jo pasakytas kalbas, melsdama tvirtesnio patikinimo dėl jo pranašiško vaidmens. Pažadu jums, kad šis didesnis liudijimas jums ateis tuomet, kai nuolankiai ir vertai jo sieksite. (Nylas L. Andersenas, „Dievo pranašas“, 2018 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga)

Papildomos mokymosi užduotys

Brigamo Jango atsakas į Džozefo Smito mirtį

Norėdami išsamiau pailiustruoti tiesą, kad Dvylikos Apaštalų Kvorumas vadovauja Bažnyčiai po pranašo mirties, galite papasakoti, ką patyrė Brigamas Jangas, perskaitęs laišką, kuriame buvo pranešta apie Džozefo Smito mirtį. Brigamas užrašė:

Kai gavome tą laišką, Orsonas Pratas ir aš buvome ten ir laišką perskaitėme. Tada pasijutau taip, kaip nesijaučiau niekada gyvenime. […] Buvau toks prislėgtas, kad maniau, jog mano galva plyš. […] Ar kunigystė pašalinta iš žemės? Džozefo ir Hairumo nebėra. [Tada] man toptelėjo lyg suplojus rankomis. Man tai atėjo kaip apreiškimas – karalystės raktai yra čia. (Brigham Young, in Historian’s Office General Church Minutes, Feb. 12, 1849, 2, Church History Library, Salt Lake City; skyryba ir rašyba taisyta.)

Kas Brigamui Jangui suteikė paguodos, sužinojus apie Džozefo Smito mirtį?

Pirmosios Prezidentūros pertvarkymas

Norėdami padėti mokiniams suprasti, kas nutiko su Pirmąja Prezidentūra po Džozefo Smito mirties, galbūt norėsite paaiškinti, kad Pirmoji Prezidentūra ne visada buvo pertvarkoma iš karto, mirus Bažnyčios prezidentui.

Galite paklausti mokinių, ar jie žino, kiek laiko praėjo nuo Džozefo Smito mirties iki Pirmosios Prezidentūros pertvarkymo.

Atsižvelgdami į jų supratimą, galite pasidalyti kai kuria arba visa toliau pateikta informacija.

Po pranašo Džozefo Smito mirties Dvylikos Apaštalų Kvorumas vadovavo Bažnyčiai trejus su puse metų, kol Pirmoji Prezidentūra buvo pertvarkyta. Panašiai Dvylikos Kvorumas vadovavo Bažnyčiai šiek tiek daugiau nei trejus metus po prezidento Brigamo Jango mirties ir beveik dvejus metus po prezidento Džono Teiloro mirties. Tačiau 1898 m. rugsėjo 2 d., mirus prezidentui Vilfordui Vudrafui, Viešpats įkvėpė Lorencą Snou ir kitus Dvylikos narius pertvarkyti Pirmąją Prezidentūrą vos po 11 dienų, rugsėjo 13 dieną (žr. George Q. Cannon, „Remarks“, Deseret Weekly, Oct. 8, 1898, 514). Nuo to laiko Dvylikos Apaštalų Kvorumas paprastai vadovaudavo Bažnyčiai tik trumpą laiką, kol būdavo paskirtas naujas Bažnyčios prezidentas ir pertvarkyta Pirmoji Prezidentūra.

Kas šiandien būtų kitas pranašas?

Norėdami suteikti mokiniams galimybę apibendrinti tai, ką jie išmoko, galite 15 mokinių duoti dabartinės Pirmosios Prezidentūros ir Dvylikos Apaštalų Kvorumo nuotraukas. Šie mokiniai galėtų atsistoti patalpos priekyje ir susiskirstyti kaip Pirmoji Prezidentūra ir Dvylikos Apaštalų Kvorumas. Paprašykite mokinių parodyti, kas atsitiktų su Pirmąja Prezidentūra ir Dvylikos Apaštalų Kvorumu, pagal Viešpaties modelį, jei Bažnyčios prezidentas mirtų.