O, Dieve, kiek meilės, didžios išminties

Ramiai

1. O, Dieve, kiek meilės, didžios išminties
susikaupė ten, danguje;
Tu Jėzų siuntei kraujuoti už mus
ir mirti baisioj kančioje.

2. Jis kraują praliejo už mūsų kaltes,
gyvybę aukojo dėl mūs,
auka tobuloji Kristaus paties
išgelbėjo žmones visus.

3. Išliko mūs Viešpats visur paklusnus
ir pelnė karūną šlovės.
„Tavoji valia, o Dieve, tebus“ –
štai kelrodė Jėzaus žvaigždė.

4. Paženklino kelią ir vedė tenai,
kur Dievo esybė šventa.
Nurodymais Kristaus seksim nūnai,
kad būt amžinybė lemta.

5. Šią duoną ir vandenį priimdami
atminsime Jėzų šventai.
O, liudijam, Kristau, Tau širdimi:
tikėsim Tave mes tvirtai.

6. Koks tobulas ir koks šlovingas yra
mūs Tėvo sumanymas šis!
Teisybės, malonės, meilės darna –
tai dieviška mūsų lemtis.

1, 2, 5 ir 6 stulpeliai tinka sakramento giesmei.

Žodžiai: Eliza R. Snow, 1804–1887.

Muzika: Thomas McIntyre, 1833–1914.