1. Viešpatie, vėtra pakilo,
kaip kapas tamsus dangus,
nieks kitas padėti negali,
jau bangos skandina mus.
Ar Tau nerūpi, kad žūvam?
Kaip tad gali miegot,
kai kiekvieną akimirką jūra
grasina mus nudaigot?
[Chorus]
Kai Dievas įsako, visi priims:
„Ša, nurimk.“
Šėlstančios jūros audra rūsti
ar demonų pyktis,
ar priešai kiti negali praryti laivelio,
nes jame Visagalis, kuris mus ves.
Visi turės Jo žodžius priimt:
„Ša, nutilk, ša, nurimk.“
Visi turės Jo žodžius priimt:
„Ša, ša, nurimk.“
2. Viešpatie, širdgėlos jūroj
išgelbėk, Tavim tikiu.
Man verkia širdis ir dejuoja,
o, kelkis, padėk, šaukiu!
Bangos kaltės, šalto skausmo
liejasi per kraštus,
nevilties gelmėse tuoj pražūsim,
skubėki išgelbėt mus.
[Chorus]
Kai Dievas įsako, visi priims:
„Ša, nurimk.“
Šėlstančios jūros audra rūsti
ar demonų pyktis,
ar priešai kiti negali praryti laivelio,
nes jame Visagalis, kuris mus ves.
Visi turės Jo žodžius priimt:
„Ša, nutilk, ša, nurimk.“
Visi turės Jo žodžius priimt:
„Ša, ša, nurimk.“
3. Viešpatie, audros jau baigės,
vėl ilsis gamta taiki.
Štai mėlyni vandenys spindi,
ir siela mana rami.
Visad, brangus Išpirkėjau,
būk su manim drauge,
kol palaimintą uostą pasieksiu,
kur siela gyvens džiaugsme.
[Chorus]
Kai Dievas įsako, visi priims:
„Ša, nurimk.“
Šėlstančios jūros audra rūsti
ar demonų pyktis,
ar priešai kiti negali praryti laivelio,
nes jame Visagalis, kuris mus ves.
Visi turės Jo žodžius priimt:
„Ša, nutilk, ša, nurimk.“
Visi turės Jo žodžius priimt:
„Ša, ša, nurimk.“