1. Net Kolobą jei pajėgtum
per akimirksnį pasiekt
ir toliau kiek akys mato
tokiu greičiu vis lėkt,
ar manai, jog taip galėtum
begalybėj visoje
atrast, kur amžinybėj
Dievų būties pradžia?
2. Pamatytum argi pradžią,
kai nebuvo dar erdvės,
arba kūrinį paskiausią,
po kurio nebus būties?
Tačiau Dvasia man kužda,
kad nėra „tuščios erdvės“,
ir niekas dar nematė
buveinės nebūties.
3. O Dievo darbas tęsias –
daug pasaulių sukurtų.
Pažangos, gyvybės takas
sukas amžinu ratu.
Materijai nėr galo,
begalinė ir erdvė,
dvasia yr begalinė,
begalinė jos tėkmė.
4. Dora yr begalinė,
begalinė ir galia;
išmintis yra beribė,
nesibaigia ir šviesa.
Vienybė – begalinė,
jaunystė amžiais bus;
kunigystė begalinė,
ir tiesa bus be ribų.
5. Šlovė bus begalinė,
ir meilė visad švies;
gyvuosime per amžius –
danguje nebus mirties.
Šlovė bus begalinė,
ir meilė visad švies;
gyvuosime per amžius –
danguje nebus mirties.
Žodžiai: William W. Phelps, 1792–1872.
Muzika: anglų liaudies melodija, aranžavo Ralph Vaughan Williams, 1872–1958, paimta iš English Hymnal. Spausdinama gavus Oxford University Press leidimą. Be raštiško autorinių teisių savininko leidimo šią giesmę kopijuoti draudžiama.