1. Pagaliau žmonėms sušvito
Evangelijos šviesa.
Vargas tam, kuris alsuotų
pyktį keliančia dvasia.
Jėzus patarė širdingai
nebeteisti Jo vaikų,
nes atseikėta teisingai
bus ir mums tuo pat saiku.
[Chorus]
Išganytojau, mus veski
link palaimintų krantų,
ten per amžius Tau giedosim
meilę ir šloves kartu.
2. Jėzus mokė nuolankumo
ir neteisti iš aukštai,
siekti tikrojo šventumo,
taip, kaip Jis, mylėt karštai.
Tai iš mūsų reikalauja
nuolatinių pastangų.
Jei kiekvieną žmogų myliu,
tai tikru einu keliu.
[Chorus]
Išganytojau, mus veski
link palaimintų krantų,
ten per amžius Tau giedosim
meilę ir šloves kartu.
3. Pasakiau ne kartą žmogui:
„Štai krislelis tau aky,
jei esi man tikras brolis,
leisk jį greitai iškrapštyt.“
Tuo metu aš nežinojau,
nesuvokiau šios tiesos,
kad kaip tik aky manojoj –
rąstas pykčio ir tamsos.
[Chorus]
Išganytojau, mus veski
link palaimintų krantų,
ten per amžius Tau giedosim
meilę ir šloves kartu.
4. Brolį jei tikrai mylėčiau,
ir rūpėtų jo bėda,
tai pirmiausia pagalvočiau,
kad akis – jautri vieta.
Jau kitiems nepriekaištausiu
dėl jų trūkumų menkų;
savo akį išsiplausiu
atgailos tikros verksmu.
[Chorus]
Išganytojau, mus veski
link palaimintų krantų,
ten per amžius Tau giedosim
meilę ir šloves kartu.
5. Kristaus meilė širdį gydo
ir apšviečia man akis:
brolio nuodėmių matyti
nenorės sveika širdis.
Neieškosiu kito ydų –
Kristaus meilė ves mane.
Savo rąstą prisiminus
krislai bus maža bėda.
[Chorus]
Išganytojau, mus veski
link palaimintų krantų,
ten per amžius Tau giedosim
meilę ir šloves kartu.
Žodžiai: Eliza R. Snow, 1804–1887; priedainį parašė M. E. Abbey.
Muzika: Charles Davis Tillman, 1861–1943.