Hebrajams 12:9
Dievas yra mūsų dvasių Tėvas
Kaip manote, kodėl mes tiek daug kalbame apie tai, kad esame Dievo vaikai? Kokią įtaką jūsų gyvenimui galėtų padaryti šios žinios? Paulius, primindamas hebrajų šventiesiems apie pataisą, kurią jie gavo iš savo žemiškųjų tėvų, mokė juos apie Dangiškąjį Tėvą, „dvasių Tėvą“ ( Hebrajams 12:9). Šios pamokos tikslas – padėti jums geriau pažinti Dangiškąjį Tėvą ir suprasti, kaip Jo pažinimas ir santykiai su Juo gali teigiamai paveikti jūsų gyvenimą.
Pripažinti kiekvieno besimokančiojo dieviškąją tapatybę ir paskirtį. Stenkitės matyti mokinius tokius, kokius juos mato Dievas. Jausdami pasitikėjimą ir palaikymą, mokiniai bus paskatinti išnaudoti savo kaip Jėzaus Kristaus mokinių potencialą.
Mokinių pasiruošimas. Pakvieskite mokinius perskaityti giesmės „Dievo vaikas aš” (Giesmės, nr. 169) žodžius ir pamąstyti, kaip šis jų tapatybės suvokimas veikia jų gyvenimą.
Galimos mokymosi užduotys
Netikėta zoologijos sodo liūtų pamoka
Pasaulinėje dvasinėje valandėlėje jaunimui sesuo Keti Kleiton, vyresniojo L. Vitnio Kleitono iš Septyniasdešimties žmona, dalijosi savo patirtimi, įgyta lankantis zoologijos sode Argentinoje, kur ji galėjo įeiti į aptvarus ir pabendrauti su laukiniais gyvūnais, tokiais kaip liūtai. Kai sesuo Kleiton paklausė, kodėl pavojingiems gyvūnams leidžiama iš taip arti bendrauti su žmonėmis, ji sužinojo kai ką, kas ją nustebino. Galite peržiūrėti vaizdo įrašą „A Regal Identity“ (liet. „Karališkoji tapatybė“, nuo 01:22 iki 03:26 minutės) arba perskaityti toliau pateiktą tekstą.
[Dresuotojai] atkreipė mano dėmesį į kelis mažus šunis, kurie gyveno tuose aptvaruose. Jie man papasakojo, kad nusprendė liūtus ir šunis auginti tame pačiame aptvare. Kai liūtukai buvo labai maži, tie šuniukai buvo didesni už juos. Šunys manė, kad jie čia šeimininkauja, todėl negailestingai persekiojo liūtus ir nedraugiškai kibdavo jiems į atlapus. Mažieji liūtukai įprato glaustis kampe ir elgtis taip, tarsi baisiai bijotų įkyrių mažų šunyčių.
Liūtukams paaugus, jie ir toliau gūžėsi kampe ir bijojo mažųjų šunelių. Bet kuris iš tų didžiųjų liūtų galėjo lengvai vienu letenos mostu išmesti tuos šunis lauk iš aptvaro, tačiau liūtai nematė savęs tokių, kokie buvo iš tikrųjų. Jie visiškai nesuvokė savo karališkosios tapatybės. Jie buvo įstrigę ir apriboti klaidingo savo galimybių suvokimo. Jie manė, kad yra maži ir silpni, todėl leido įkyriems, atkakliems šunims juos kontroliuoti ir gąsdinti.
(Kathy Kipp Clayton, „Karališkoji tapatybė“ [pasaulinė dvasinė valandėlė jaunimui, rugsėjo 13 d., 2015], broadcasts.ChurchofJesusChrist.org)
-
Kokias dvasines patirtis galėtume palyginti su sesers Kleiton patirtimi?
-
Kaip mes kartais būname panašūs į šio zoologijos sodo liūtus?
Dievas yra „dvasių Tėvas“
Kreipdamasis į hebrajus dėl to, kaip reaguoti į Dievo drausminimą (žr. Hebrajams 12:6–8), Paulius mokė svarbios tiesos apie mūsų santykius su Dangiškuoju Tėvu. Šiandien mokydamiesi atkreipkite dėmesį į Dvasios raginimus, kurie gali padėti jums geriau suprasti šią tiesą.
Perskaitykite Hebrajams 12:9 ir pažymėkite žodžius ar frazes, kurios moko apie mūsų santykius su Dangiškuoju Tėvu.
Iš šios eilutės sužinome, kad Dievas yra mūsų dvasių tėvas.
-
Kaip šios tiesos žinojimas veikia jūsų požiūrį į save ir kitus?
Vyresnysis Tedas R. Kelisteris iš Septyniasdešimties pasidalijo pavyzdžiu, kaip mūsų, kaip Dievo vaikų, tapatybės prisiminimas gali mus paveikti.
Neseniai vykusioje visuotinių įgaliotinių apmokymo sesijoje buvo užduotas klausimas: „Kaip galėtume padėti turintiems problemų su pornografija?“
Vyresnysis Raselas M. Nelsonas atsistojo ir atsakė: „Mokykite juos apie jų tapatybę ir tikslą.“
Šis atsakymas man patiko ne tik kaip atsakymas į šį konkretų klausimą, bet ir kaip tinkamas atsakas į daugumą iššūkių, su kuriais susiduriame gyvenime.
(Tad R. Callister, “Our Identity and Our Destiny” [Brigham Young University devotional, Aug. 14, 2012], 1, speeches.byu.edu)
-
Kaip mūsų, kaip Dievo vaikų, tapatybės supratimas gali padėti mums įveikti iššūkius, su kuriais susiduriame?
-
Kokie pasaulietiški veiksniai gali atitraukti mus nuo dieviškosios tapatybės prisiminimo?
-
Kas gali mums padėti prisiminti ir gerbti savo dieviškąją tapatybę?
Teisingas supratimas apie Dangiškąjį Tėvą
Akimirką apmąstykite savo supratimą apie Dangiškąjį Tėvą ir savo santykius su Juo. Pagalvokite, kokių palaiminimų patyrėte ir galite patirti ateityje dėl to, kad esate Jo vaikas. Pagalvokite, kas galėtų pasikeisti jūsų gyvenime, jei geriau pažintumėte Jį ir jaustumėtės arčiau Jo.
Brolis Brajanas K. Aštonas, anksčiau tarnavęs sekmadieninės mokyklos visuotinėje prezidentūroje, pabrėžė, kokią įtaką turi teisingas Dangiškojo Tėvo ir mūsų santykių su Juo supratimas.
„Teisingai suprasti [Dangiškojo Tėvo] būdą, tobulybes ir savybes yra būtina, kad išsiugdytume tikėjimą, pakankamą išaukštinimui pasiekti [Lectures on Faith (1985), 38]. Teisingas Dangiškojo Tėvo būdo suvokimas gali pakeisti tai, kaip suvokiame save bei kitus, ir padėti mums suvokti didžiulę Dievo meilę Savo vaikams bei Jo didžiulį troškimą padėti mums tapti tokiems, kaip Jis. Neteisingai suvokdami Jo būdą galime ir toliau manyti, kad niekada negalėsime sugrįžti Jo akivaizdon.
(Brajanas K. Aštonas, Tėvas, 2018 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga)
Vienas iš būdų, kaip įgyti teisingą supratimą apie Dangiškąjį Tėvą, yra studijuoti Raštų ištraukas apie Jį.
Skirkite šiek tiek laiko ir perskaitykite bei apmąstykite kelias Raštų eilutes, kuriose mokoma apie Dievo charakterį. Galite pasinaudoti toliau pateiktomis Raštų nuorodomis arba Raštų rodyklėje, „Dievas, Dievybė“ (poskyris apie Dievą Tėvą). Raštų studijavimo žurnale surašykite, ko šios Raštų ištraukos moko jus apie Dangiškojo Tėvo charakterį ir savybes bei apie jūsų santykius su Juo.
-
Kokios tiesos, kurias sužinojote apie Dievą, jums yra reikšmingiausios? Kodėl jos jums svarbios?
-
Kaip tai, ką sužinojote, gali paveikti jūsų požiūrį į tai, kas esate ir kuo galite tapti?
-
Kokių veiksmų jaučiatės įkvėpti imtis po to, ką sužinojote ir pajutote šiandien?
Komentarai ir pagalbinė informacija
Kaip man gali padėti žinojimas, kad esu Dievo vaikas?
Prezidentas Dalinas H. Ouksas iš Pirmosios Prezidentūros mokė:
Pagalvokite apie idėjos, kurios mokoma mūsų mėgstamoje giesmėje „Dievo vaikas aš“, galią [Giesmės, nr. 169]. […] Štai ir atsakymas į vieną iš svarbių gyvenimo klausimų „Kas aš esu?“ Aš esu Dievo vaikas, dvasiškai kilęs iš dangiškųjų gimdytojų. Ta kilmė nusako mūsų amžinąjį potencialą. Ta galinga idėja yra stiprus antidepresantas. Ji gali sustiprinti kiekvieną iš mūsų, kad galėtume teisingai rinktis ir siekti to, kas mumyse geriausia.
(Dallin H. Oaks, “Powerful Ideas,” Ensign, Nov. 1995, 25)
Kodėl nekalbame daugiau apie savo Motiną danguje?
„Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia moko, kad visi žmonės, tiek vyrai, tiek moterys yra mylimi dvasiniai dangiškų gimdytojų, Dangiškojo Tėvo ir Dangiškosios Motinos, vaikai. […]
Kaip ir apie daugelį Evangelijos tiesų, mūsų turimos žinios apie Motiną danguje yra ribotos. Tačiau mes turime pakankamai žinių, kad gerbtume tos doktrinos šventumą ir suvoktume dievišką modelį, nustatytą mums, kaip dangiškų gimdytojų vaikams“ (Gospel Topics Essays, “Mother in Heaven,” ChurchofJesusChrist.org).
Kaip Jėzaus Kristaus gyvenimas moko apie Dangiškojo Tėvo charakterį?
Vyresnysis Džefris R. Holandas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo aiškino:
Visu tuo, ką atėjo pasakyti ir padaryti, ypač Savo apmokančiąja kančia ir auka, Jėzus mums rodė, kas yra Dievas, mūsų Amžinasis Tėvas, koks Jis yra, kaip smarkiai Jis atsidavęs Savo vaikams kiekviename amžiuje ir tautoje. Žodžiais ir darbais Jėzus stengėsi atskleisti mums asmeniškai tikrąją savo Tėvo, mūsų Dangiškojo Tėvo, prigimtį. […]
Todėl maitindamas alkstančiuosius, gydydamas ligonius, papeikdamas veidmainystę, kviesdamas tikėti – taip Kristus rodė mums Tėvo, To, kuris „gailestingas ir maloningas, lėtas pykti, kantrus ir kupinas gerumo, būdą“ [Lectures on Faith (1985), 42]. Savo gyvenimu ir ypač savo mirtimi Kristus skelbė: „Tai Dievo užuojautą jums rodau, o taip pat ir savo.“ Kai tobulasis Sūnus parodė tobulojo Tėvo rūpestį, jų abipusį skausmą dėl visų mūsų nuodėmių ir širdgėlos, mes pamatėme viso to prasmę šiuose žodžiuose: „Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą. Dievas gi nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad Jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per Jį būtų išgelbėtas.“ [ Jono 3:16–17].
(Džefris R. Holandas, Dievo didybė, 2003 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga)
Papildoma mokymosi užduotis
Alternatyvus būdas pradėti pamoką
Galite parodyti tėvų ir vaiko nuotrauką ir pakviesti mokinius pamąstyti apie tėvų ir vaikų santykių svarbą. Užduokite tokius klausimus: „Kokią įtaką tėvai daro vaiko gyvenimui?“ ir „Kokią įtaką jūsų tėvai padarė tam, kas esate ir kuo tampate?“. Paraginkite mokinius apmąstyti savo santykius su Dievu ir Jo supratimą bei pagalvoti, kaip geresnis Dievo pažinimas galėtų teigiamai paveikti jų gyvenimą. Pastaba. Jei nuspręsite atlikti šią užduotį, atsižvelkite į tai, kad kai kurių mokinių santykiai su tėvais galbūt nėra geri. Jiems gali būti naudingesnis kitoks klausimas, pavyzdžiui, „Kokią įtaką norite daryti savo vaikų gyvenime?“.