„6 skyrius. Siekite Kristaus savybių“, Skelbkite mano evangeliją. Dalijimosi Jėzaus Kristaus evangelija vadovas (2023)
„6 skyrius“, Skelbkite mano evangeliją
Paveikslėlis
„Žvejų pašaukimas“ („Kristus pašaukia Petrą ir Andriejų“), aut. Haris Andersonas
6 skyrius
Siekite Kristaus savybių
Apsvarstykite šiuos klausimus
Kaip Kristaus savybių siekimas padės man atlikti savo, kaip misionieriaus, paskirtį?
Kaip galėčiau siekti Kristaus savybių ir jas įgyti?
Į kurią savybę ar savybes turėčiau sutelkti dėmesį dabar?
Įvadas
Žemiškosios tarnystės pradžioje Jėzus, vaikščiodamas palei Galilėjos ežero krantą, pasišaukė du žvejus, Petrą ir Andriejų. Jis tarė: „Sekite paskui mane, ir aš padarysiu jus žmonių žvejais“ (Mato 4:19; taip pat žr. Morkaus 1:17).
Viešpats ir jus pašaukė į savo darbą ir kviečia sekti Juo. „Kokie vyrai jūs turėtumėt būti? – paklausė Jis. – Iš tiesų sakau jums – tokie, kaip aš esu“ (3 Nefio 27:27).
Kai kuriuose vadovo Skelbkite mano evangeliją skyriuose daugiausia dėmesio skiriama tam, ką turite daryti kaip misionierius, pavyzdžiui, kaip studijuoti, kaip mokyti ir kaip išsikelti tikslus. Svarbu ne tik tai, ką darote, bet ir tai, kas esate ir kuo tampate. Būtent tai ir yra šio skyriaus pagrindinė tema.
Raštuose aprašomos Kristaus savybės, kurių būtina siekti tiek būnant misionieriumi, tiek ir visą gyvenimą. Kristaus savybė yra Gelbėtojo prigimtinė ir charakterio ypatybė ar bruožas. Šiame skyriuje aptariamos kai kurios iš šių savybių. Studijuokite jas ir su jomis susijusias Raštų ištraukas. Kitų Kristaus savybių ieškokite studijuodami kitas Raštų ištraukas.
Asmeninis studijavimas
Išstudijuokite Doktrinos ir Sandorų 4 skyrių. Kokias savybes Viešpats nurodo kaip svarbias misionieriams? Kaip šių savybių siekimas padeda jums įgyvendinti savo, kaip misionieriaus, tikslą?
„Ieškokite šito Jėzaus“
Pranašas Moronis ragino: „Aš noriu jus paraginti ieškoti šito Jėzaus, apie kurį rašė pranašai ir apaštalai“ (Etero 12:41). Vienas iš svarbių būdų ieškoti Jėzaus – stropiai stengtis mokytis apie Jį ir tapti į Jį panašesniems. Jūsų misija – puikus metas sutelkti į tai dėmesį.
Stengdamiesi tapti panašesni į Kristų, geriau įgyvendinsite savo, kaip misionieriaus, paskirtį. Jo savybėms tampant jūsų charakterio dalimi, patirsite džiaugsmą, ramybę ir dvasinį augimą. Taip pat padėsite pagrindą tolesniam sekimui Juo visą gyvenimą.
Dievo dovanos
Kristaus savybės yra Dievo dovanos. Kaip ir viskas, kas gera, šios dovanos ateina iš „Dievo Tėvo ir taip pat Viešpaties Jėzaus Kristaus, ir […] Šventosios Dvasios malonė[s]“ (Etero 12:41).
Stengdamiesi ugdytis Jo savybes, dėmesį sutelkite į Kristų (žr. Doktrinos ir Sandorų 6:36). Šios savybės – tai ne sąrašo punktai. Tai nėra metodai, kuriuos vystote kokioje nors saviugdos programoje. Jų negalima užsitarnauti vien tik asmeniniu ryžtu. Jų galėsite įgyti tuomet, kai stengsitės tapti labiau atsidavusiu Jėzaus Kristaus mokiniu.
Melskitės, kad Dievas palaimintų jus šiomis savybėmis. Nuolankiai pripažinkite savo silpnumą ir Jo galios reikalingumą savo gyvenime. Jei tai darysite, tą silpnumą Jis pavers jūsų stiprybe (žr. Etero 12:27).
Laipsniškas procesas
Tapimas panašesniems į Gelbėtoją yra laipsniškas, visą gyvenimą trunkantis procesas. Trokšdami patikti Dievui tobulėkite priimdami po vieną sprendimą.
Būkite kantrūs sau. Dievas žino, kad pokyčiams ir augimui reikia laiko. Jis džiaugiasi jūsų nuoširdžiais troškimais ir palaimins kiekvienas jūsų pastangas.
Jei stengsitės tapti panašesni į Kristų, keisis jūsų troškimai, mintys ir veiksmai. Per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą ir Šventosios Dvasios galią bus ištobulinta pati jūsų prigimtis (žr. Mozijo 3:19).
Paveikslėlis
Parlis P. Pratas
Šventoji Dvasia išplečia ir padidina mūsų gebėjimus. Ji „įkvepia dorumą, malonumą, gerumą, jautrumą, švelnumą ir tikrąją meilę. […] Trumpai tariant, Ji yra tarsi smegenys kaulams, džiaugsmas širdžiai, šviesa akims, muzika ausims ir gyvybė visai esybei“ (Parley P. Pratt, Key to the Science of Theology [1855], 98–99).
Raštų studijavimas
Ko šiose Raštų ištraukose mokoma apie sekimą Jėzaus Kristaus pavyzdžiu?
Kad tikėjimas vestų į išgelbėjimą, turite jį sutelkti į Jėzų Kristų (žr. Apaštalų darbų 4:10–12; Mozijo 3:17; Moronio 7:24–26). Kai tikite Kristų, pasikliaujate Juo kaip Viengimiu Dievo Sūnumi. Esate tikri, kad atgailaudami gausite nuodėmių atleidimą per Jo apmokančiąją auką ir būsite pašventinti Šventąja Dvasia (žr. 3 Nefio 27:16, 20).
Tikėjimas nereiškia tobulo žinojimo. Tai veikiau Dvasios patikinimas, kad tai, ko nematote, yra tikra (žr. Almos 32:21.)
Savo tikėjimą rodote veiksmais. Šie veiksmai apima sekimą Gelbėtojo mokymais ir pavyzdžiu. Jie apima tarnavimą kitiems ir pagalbą jiems pasirinkti sekti Kristumi. Savo tikėjimą taip pat išreiškiate stropumu, atgaila ir meile.
Tikėjimas yra galios principas. Jei praktikuosite tikėjimą į Jėzų Kristų, būsite palaiminti Jo galia, pritaikyta jūsų poreikiams. Galėsite patirti stebuklų pagal Viešpaties valią. (Žr. Jokūbo knygos 4:4–7; Moronio 7:33; 10:7.)
Jūsų tikėjimas į Jėzų Kristų augs, kai geriau susipažinsite su Juo ir Jo mokymais. Jis augs, kai tyrinėsite Raštus, nuoširdžiai melsitės ir laikysitės Dievo įsakymų. Abejonė ir nuodėmė silpnina tikėjimą.
Paveikslėlis
Vyresnysis Nylas L. Andersenas
„Tikėjimas – tai ne tik jausmas, tai – apsisprendimas. Malda, Raštų studijavimu, paklusnumu ir sandoromis mes statome ir stipriname savo tikėjimą. Mūsų įsitikinimas dėl Gelbėtojo ir Jo pastarųjų dienų darbo tampa stipriu lęšiu, pro kurį žiūrėdami mes sprendžiame apie visa kita. Tada, kai atsiduriame gyvenimo išbandymuose, […] turime stiprybės pasirinkti teisingą kursą“ (Nylas L. Andersenas, „Juk tai tiesa, ar ne? Tada visa kita nesvarbu“, 2007 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).
Viltis nėra vien tuščios svajos. Priešingai, tai nuolatinis pasitikėjimas, paremtas tikėjimu į Kristų, kad Dievas išpildys jums duotus pažadus (žr. Moronio 7:42). Tai laukimas „būsimųjų gėrybių“ per Kristų (Hebrajams 9:11).
Svarbiausias jūsų vilties šaltinis yra Jėzus Kristus. Pranašas Mormonas paklausė: „Ir ko gi jūs vilsitės?“ Tada jis atsakė: „Per Kristaus apmokėjimą ir jo prikėlimo galią jūs vilsitės būti prikelti amžinajam gyvenimui; ir tai dėl jūsų tikėjimo juo, pagal pažadą“ (Moronio 7:41; žr. 40–43 eil.).
Jei savo viltį sutelksite į Kristų, galėsite būti tikri, kad viskas išeis jums į gera (žr. Doktrinos ir Sandorų 90:24). Šis tikrumas padės jums atkakliai tikėti, kai susidursite su išbandymais. Ji taip pat gali padėti jums augti per išbandymus ir didinti dvasinį atsparumą bei stiprybę. Viltis Kristumi yra tarsi inkaras jūsų sielai (žr. Etero 12:4).
Viltis jums teikia pasitikėjimą, kad Dievas išaukštins jūsų stropias ir teisias pastangas (žr. Doktrinos ir Sandorų 123:17).
Vienas iš būdų sustiprinti viltį yra atgaila. Apsivalymas ir atleidimas per Jėzaus Kristaus apmokančiąją auką sužadina ir atgaivina viltį (žr. Almos 22:16).
Nefis ragino: „Turite veržtis pirmyn, būdami nepajudinami dėl Kristaus, turėdami tobulą vilties skaistumą ir meilę Dievui bei visiems žmonėms“ (2 Nefio 31:20). Jei gyvensite pagal Evangeliją, augs jūsų gebėjimas būti pertekusiais vilties (žr. Romiečiams 15:13).
Paveikslėlis
Prezidentas Dyteris F. Uchtdorfas
„Nelaimės dienomis galime tvirtai laikytis vilties, jog „viskas išeis [mums] į gera“, jei laikysimės Dievo pranašų patarimo. Tokia viltis Dievu, Jo gerumu ir Jo galia atgaivina mūsų drąsą sunkių išmėginimų metu ir suteikia stiprybės tiems, kuriuos gąsdina supančios baimės, abejonių bei nevilties sienos“ (Dyteris F. Uchtdorfas, „Beribė vilties galia“, 2008 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).
Vienas žmogus kartą Jėzaus paklausė: „Koks įsakymas yra didžiausias įstatyme?“ Jėzus jam atsakė: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visu protu. Tai didžiausias ir pirmasis įsakymas. Antrasis – panašus į jį: Mylėk savo artimą kaip save patį“ (Mato 22:36–39).
Tikroji meilė yra „tyra Kristaus meilė“ (Moronio 7:47). Ji apima amžinąją Dievo meilę visiems savo vaikams.
Pranašas Mormonas mokė: „Melskitės savo Tėvui iš visų širdies jėgų, kad būtumėt pripildyti šitos meilės“ (Moronio 7:48). Kai melsitės, kad jūsų širdis prisipildytų tikrosios meilės, paragausite Dievo meilės. Išaugs jūsų meilė žmonėms, ir imsite nuoširdžiai rūpintis jų amžinąja laime. Jūs matysite juos kaip Dievo vaikus, turinčius potencialą tapti panašiems į Jį, ir darbuositės jų labui.
Kai melsitės dėl tikrosios meilės dovanos, būsite mažiau linkę ant ko nors pykti ar kam nors pavydėti. Būsite mažiau linkę teisti ar kritikuoti kitus. Labiau norėsite bandyti suprasti juos ir jų požiūrį. Tapsite kantresni ir stengsitės padėti žmonėms, kai jie patirs sunkumų ar bus nusivylę. (Žr. Moronio 7:45.)
Tikroji meilė, kaip ir tikėjimas, skatina veikti. Ją stiprinate tarnaudami kitiems ir atiduodami save.
Tikroji meilė transformuoja. Dangiškasis Tėvas ją suteikia „visiems, kurie yra tikri jo Sūnaus Jėzaus Kristaus pasekėjai; […] idant kada jis pasirodys, būtume tokie kaip jis, […] idant būtume išskaistinti, kaip jis skaistus“ (Moronio 7:48).
„Mes tikime, jog turime būti […] dorybingi“ – teigiama Tikėjimo Teiginiuose (1:13). Dorybė – tai minties ir elgesio modelis, pagrįstas aukštais moralės standartais. Tai ištikimybė Dievui ir kitiems. Pagrindinė dorybės dalis yra siekis būti švariam ir tyram dvasiškai ir fiziškai.
Dorybė gimsta jūsų mintyse ir troškimuose. Viešpats kalbėjo: „Tegul dorybė nepaliaujamai puošia tavo mintis“ (Doktrinos ir Sandorų 121:45). Koncentruokitės į doras, pakylėjančias mintis. Išmeskite iš galvos nevertas mintis, o ne gyvenkite jomis.
Jūsų protas yra tarsi teatro scena. Jei leisite nedoroms mintims pasilikti jūsų proto scenoje, labiau tikėtina, kad nusidėsite. Jei aktyviai pildysite savo protą pilnaverčiais dalykais, bus labiau tikėtina, kad priimsite tai, kas dorybinga, ir vengsite to, kas pikta. Išmintingai rinkitės tai, ką įsileidžiate į savo protą ir kas lieka jo scenoje.
Kai stengsitės gyventi dorai, jūsų „pasitikėjimas Dievo akivaizdoje augs; ir […] Šventoji Dvasia bus tavo nuolatinė bendražygė“ (Doktrinos ir Sandorų 121:45–46).
Teisumas kyla iš pirmojo didžiojo įsakymo mylėti Dievą (žr. Mato 22:37). Kadangi mylite Dievą, visada esate Jam ištikimi. Kaip ir Helamano sūnūs, jūs „teisiai vaikš[tote] priešais jį“ (Almos 53:21).
Kai veikiate teisiai, suprantate, kad yra gėris ir blogis ir kad yra absoliuti tiesa – Dievo tiesa. Turima valios laisve naudojatės tam, kad rinktumėtės pagal Dievo tiesą, ir nedelsdami atgailaujate, kai to nedarote. Apie ką pasirenkate galvoti ir ką darote manydami, kad niekas nemato, yra svarbus jūsų teisumo rodiklis.
Paveikslėlis
„Danielius liūtų duobėje“, aut. Klarkas Kelis Praisas
Teisumas reiškia, kad nemenkinate savo standartų ar elgesio tam, kad padarytumėte įspūdį kitiems ar būtumėte jiems priimtinas. Darote tai, kas teisu, net tada, kai kiti šaiposi iš jūsų noro likti ištikimiems Dievui (žr. 1 Nefio 8:24–28). Garbingai elgiatės bet kokioje aplinkoje, įskaitant tai, kaip save pateikiate internete.
Būti teisiems reiškia laikytis su Dievu sudarytų sandorų ir teisių įsipareigojimų kitiems.
Teisumas – tai sąžiningumas su Dievu, savimi, vadovais ir kitais žmonėmis. Jūs nemeluojate, nevagiate, nesukčiaujate ir neapgaudinėjate. Padarę ką nors negero, prisiimate atsakomybę ir atgailaujate, o ne bandote tai kaip nors pateisinti.
Gyvendami teisiai, jausite vidinę ramybę ir savigarbą. Jumis pasitikės Viešpats ir kiti žmonės.
Raštų studijavimas
Kaip Jėzus rodė teisumą net pačiomis pažeidžiamiausiomis akimirkomis?
„Praturtinkite savo tikėjimą dorybe“, aut. Valteris Reinas
Žinios
Viešpats patarė: „Siekite mokytumo, būtent mokymusi ir taip pat tikėjimu“ (Doktrinos ir Sandorų 88:118). Per savo misiją ir visą gyvenimą siekite žinių, ypač dvasinių.
Kasdien studijuokite Raštus ir dabartinių pranašų žodžius. Apmąstydami konkrečius klausimus, sunkumus ir galimybes, pagalbos ieškokite per studijavimą ir maldas. Ieškokite Raštų ištraukų, kurias galėtumėte panaudoti mokydami ir atsakydami į klausimus apie evangeliją.
Kai stropiai studijuosite ir melsitės, Šventoji Dvasia apšvies jūsų protą. Ji jus pamokys ir suteiks supratimo. Ji padės jums savo gyvenime pritaikyti Raštų ir pastarųjų dienų pranašų mokymus. Kaip ir Nefis, galite sakyti:
„Mano siela gėrisi Raštais, ir mano širdis apmąsto juos. […] Štai mano siela gėrisi Viešpaties dalykais; ir mano širdis nuolat mąsto apie tai, ką esu matęs ir girdėjęs“ (2 Nefio 4:15–16).
Raštų studijavimas
Kaip žinios gali padėti jums atlikti Viešpaties darbą?
Kantrybė – tai gebėjimas pasitikėti Dievu, kai susiduriate su delsimu, priešiškumu ar kentėjimu. Su tikėjimu pasitikite Dievo laiku, kada išsipildys Jo pažadėtos palaimos.
Būdami kantrūs, į gyvenimą žvelgiate iš amžinosios perspektyvos. Nesitikėkite greitų palaimų ar rezultatų. Jūsų teisūs troškimai paprastai bus įgyvendinti „eilut[ė] po eilutės, […] čia truputį ir ten truputį“ (2 Nefio 28:30). Kai kurie teisūs troškimai gali būti įgyvendinti tik po šio gyvenimo.
Kantrybė nėra neveiklumas ar pasyvus susitaikymas su padėtimi. Tai yra džiugus darymas visko, kas yra jūsų galioje, tarnaujant Dievui (žr. Doktrinos ir Sandorų 123:17). Jūs sodinate, laistote ir puoselėjate sėklą, o Dievas galiausiai duoda vaisių (žr. Almos 32:42; taip pat žr. 1 Korintiečiams 3:6–8). Jūs darbuojatės drauge su Dievu, pasitikėdami, jog, kai atliksite savo dalį, Jis atliks savo darbą savo laiku ir pagal individualią valios laisvę.
Kantrybė taip pat reiškia, jog, kada ko nors negalima pakeisti, jūs drąsiai, maloningai ir su tikėjimu tai priimate.
Ugdykite kantrybę su kitais žmonėmis, įskaitant savo porininką ir tuos, kuriems tarnaujate. Būkite kantrūs ir patys sau. Siekite geriausio savyje ir supraskite, kad augsite žingsnis po žingsnio.
Kaip ir su kitomis Kristaus savybėmis, kantrybės ugdymas yra visą gyvenimą trunkantis procesas. Kantrybės ugdymas gali turėti gydomąjį poveikį jūsų sielai ir aplinkiniams.
Paveikslėlis
Prezidentas Dyteris F. Uchtdorfas
„Kantrybė – tai aktyvus laukimas ir ištvėrimas. Tai reiškia toliau daryti, kas pradėta, ir daryti visa, ką galime, – dėti pastangas, turėti vilties ir naudoti tikėjimą, atkakliai kęsti sunkumus, netgi kai mūsų širdžių troškimai vėluoja išsipildyti. Kantrybė yra ne vien ištverti, bet ištverti gerai!“ (Dyteris F. Uchtdorfas, „Kantriai tęskite“, 2010 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).
„Malone Dievo akyse“ (Jėzus meldžiasi su savo mama), aut. Saimonas Diuvis
Nuolankumas
Nuolankumas – tai ryžtas atsiduoti Viešpaties valiai. Tai ryžtas atiduoti Jam garbę už tai, kas pasiekta. Tai ryžtas priimti mokymą (žr. Doktrinos ir Sandorų 136:32). Nuolankumas – tai dėkingumas už Dievo palaimas ir nuolatinio Jo pagalbos poreikio pripažinimas. Jis padeda nuolankiesiems.
Nuolankumas yra dvasinės stiprybės, o ne silpnumo ženklas. Nuolankumas yra labai svarbus dvasinio augimo katalizatorius (žr. Etero 12:27).
Kai nuolankiai pasitikite Viešpačiu, galite būti tikri, kad Jo įsakymai yra skirti jūsų labui. Esate įsitikinę, kad galite padaryti viską, ko Jis reikalauja iš jūsų, jeigu Juo pasikliaunate. Taip pat noriai pasitikite Jo tarnais ir sekate jų patarimais. Nuolankumas padės jums būti paklusniems, darbštiems ir tarnauti.
Nuolankumo priešingybė yra išdidumas. Būti išdidžiu reiškia labiau pasitikėti savimi negu Dievu. Taip pat pasaulio dalykus vertinti labiau negu Dievo. Išdidumas yra konkurencinis; išdidūs žmonės siekia turėti daugiau ir mano, kad yra geresni už kitus. Išdidumas yra didelis suklupimo akmuo.
Stropumas – tai nuoseklios, uolios pastangos. Misionieriškame darbe stropumas yra jūsų meilės Viešpačiui išraiška. Kai esate stropūs, Viešpaties darbe patiriate džiaugsmą ir pasitenkinimą (žr. Almos 26:16).
Stropumas – tai daugybės gerų dalykų darymas laisva valia užuot laukus, kol vadovai nurodys, ką daryti (žr. Doktrinos ir Sandorų 58:27–29).
Toliau darykite gera net tada, kai sunku ar esate pavargę. Tačiau atminkite, kad reikia pusiausvyros ir poilsio, kad „[nebėgtumėte] greičiau, nei leidžia jėgos“ (Mozijo 4:27).
Sutelkite širdį ir dėmesį į Viešpatį ir Jo darbą. Venkite to, kas nukreipia dėmesį nuo jūsų prioritetų. Savo laiką ir pastangas sutelkite į veiklą, kuri bus veiksmingiausia jūsų vietovėje ir naudingiausia jūsų mokomiems žmonėms.
Paveikslėlis
Prezidentas Henris B. Airingas
„Čia yra Viešpaties Bažnyčia. Jis mus pašaukė ir mumis pasikliovė netgi žinodamas apie mūsų turimas silpnybes. Jis žinojo apie išbandymus, su kuriais susidursime. Per ištikimą tarnystę ir per Jo Apmokėjimą mes galiausiai pradėsime norėti to, ko nori Jis, ir būti tokie, kokie turėtume būti, kad galėtume laiminti tuos, kuriems dėl Jo tarnaujame. Mes pasikeisime, kai stropiai ir pakankamai ilgai Jam tarnausime. Mes galime nuolat darytis panašesni į Jį“ (Henris B. Airingas, „Kuo stropiausiai darbuokitės“, 2010 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).
„Du tūkstančiai jaunųjų karių“, aut. Arnoldas Fraibergas
Paklusnumas
Jūsų kaip misionieriaus tarnystė yra sandorų, kurias sudarėte su Dievu per krikštą ir šventykloje, pratęsimas. Krikšto ir endaumento apeigų metu sudarėte sandorą laikytis Jo įsakymų.
Karalius Benjaminas mokė: „Norėčiau, kad pagalvotumėt apie palaimingą ir džiaugsmingą būseną tų, kurie vykdo Dievo įsakymus. Nes štai, jie laiminami visais dalykais, tiek laikinaisiais, tiek ir dvasiniais; ir jei jie išsilaiko ištikimi iki galo, jie priimami į dangų, kad gyventų su Dievu niekada nesibaigiančios laimės būsenoje“ (Mozijo 2:41).
Laikydamiesi įsakymų parodote meilę Dangiškajam Tėvui ir Jėzui Kristui (žr. Jono 14:15). Jėzus sakė: „Jei laikysitės mano įsakymų, pasiliksite mano meilėje, kaip aš kad vykdau savo Tėvo įsakymus ir pasilieku Jo meilėje“ (Jono 15:10).
Laikykitės rekomendacijų, pateiktų leidinyje Missionary Standards for Disciples of Jesus Christ. Taip pat vadovaukitės misijos prezidento ir jo žmonos patarimais, kai jie jums patarinės teisumo klausimais.
Paveikslėlis
Vyresnysis Deilas G. Renlandas
„Paklusnumas yra mūsų pasirinkimas. Gelbėtojas tai aiškiai nurodė. Kaip pasakyta Džozefo Smito vertimo Luko 14:28 eilutėje, Jėzus mums nurodė tvirtai apsispręsti savo širdyje ir daryti tai, ko Jis mus mokys ir ką įsakys. Tai taip paprasta. […] Jei taip darysime, gerokai sustiprės mūsų dvasinis stabilumas. Išvengsime Dievo duotų išteklių švaistymo ir nenaudingų bei pražūtingų vingių savo gyvenime“ (Dale G. Renlund, “Constructing Spiritual Stability” [Brigham Young University devotional, Sept. 16, 2014], 2, speeches.byu.edu).
Raštų studijavimas
Ką apie paklusnumą galime sužinoti iš šių Raštų ištraukų?
„Kristus ir žvejai“ („Ar myli mane labiau už šituos?“), aut. Dž. Kirkas Ričardsas
Tapimo panašesniam į Kristų modelis
Toliau pateiktas modelis gali padėti jums išsiugdyti ir įgyti šiame skyriuje aprašytas savybes ir kitas Raštuose aprašytas savybes:
Pasirinkite savybę, kurios norite siekti.
Parašykite tos savybės apibrėžimą.
Susirašykite ir išstudijuokite Raštų vietas, kuriose pateikiami šios savybės pavyzdžiai arba mokoma apie ją.
Aprašykite savo jausmus ir įspūdžius.
Užsibrėžkite tikslus ir sudarykite planus, kaip siekti pažangos su šia savybe.
Melskitės, kad Dievas padėtų jums išsiugdyti ir įgyti šią savybę.
Reguliariai įsivertinkite savo pažangą.
Paveikslėlis
Vyresnysis Džefris R. Holandas
„Viešpats laimina tuos, kurie nori tobulėti, kurie pripažįsta, kad Dievo įsakymai būtini, ir kurie stengiasi jų laikytis, kurie brangina krikščioniškas dorybes ir iš visų jėgų stengiasi jas savyje ugdyti. Jei stengdamiesi taip daryti suklystate, kaip suklysta kiekvienas, Gelbėtojas pasiruošęs padėti jums eiti pirmyn. […] Visai netrukus jums pavyks atlikti tai, ko siekiate“ (Džefris R. Holandas, „Rytoj Viešpats darys tarp jūsų nuostabius darbus“, 2016 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).
Asmeninis studijavimas
Šiame skyriuje ar Raštuose suraskite savybę. Sekite ką tik aprašytu modeliu, kad suprastumėte šią savybę ir jos siektumėte.
Pažvelkite į savo misionierišką vardinę kortelę. Kuo ji skiriasi nuo tų, kurias nešioja kokios nors įstaigos darbuotojai? Atkreipkite dėmesį, kad dvi svarbiausios dalys yra jūsų pavardė ir Gelbėtojo vardas.
Kaip galėtumėte geriau atstovauti Viešpačiui kaip vienas iš Jo mokinių?
Kodėl svarbu, kad jūsų pavardę žmonės teigiamai susietų su Gelbėtojo vardu?
Periodiškai pildykite lentelę „Savybių lavinimas“ šio skyriaus pabaigoje.
Mąstykite apie kurią nors šiame skyriuje aptariamą savybę. Paklauskite savęs:
Kaip galėčiau daugiau sužinoti apie šią savybę?
Kaip šios savybės siekimas padės man tapti geresniu Jėzaus Kristaus evangelijos tarnu?
Raskite pavyzdžių Raštuose, kai žmonės parodė Kristaus savybių pavyzdį. Įspūdžius aprašykite studijavimo žurnale.
Šventoje Bažnyčios muzikoje raskite Kristaus savybių pavyzdžių. Siekdami konkrečios savybės įsiminkite giesmių ar dainų žodžius, kad rastumėte stiprybės ir galios. Kartokite arba dainuokite žodžius sau, kad įkvėptumėte save ir pritrauktumėte Šventąją Dvasią.
Studijavimas su porininku ir pasikeitimas porininkais
„Evangelijos bibliotekoje“ arba kituose patvirtintuose šaltiniuose studijuokite apie Kristaus savybes. Aptarkite, kaip pritaikyti tai, ką sužinojote. Taip pat galite aptarti, ko išmokote asmeniškai stengdamiesi tapti panašūs į Kristų.
Apygardos taryba, zonos konferencija ir misijos vadovų taryba
Likus kelioms dienoms iki tarybos ar konferencijos paprašykite kiekvieno misionieriaus paruošti penkių minučių kalbą apie kurią nors vieną Kristaus savybę. Skirkite tiek laiko, kad galėtų pasisakyti keletas misionierių.
Suskirstykite misionierius į keturias grupes ir skirkite jiems tokią užduotį:
1 grupė. Perskaitykite 1 Nefio 17:7–16 ir atsakykite į šiuos klausimus:
Kaip Nefis panaudojo tikėjimą?
Ką Nefis darė panašiai kaip Kristus?
Ką Viešpats pažadėjo Nefiui?
Kaip šis pasakojimas siejasi su misionierišku darbu?
2 grupė. Perskaitykite Morkaus 5:24–34 ir atsakykite į šiuos klausimus:
Kaip ši moteris panaudojo tikėjimą į Jėzų Kristų?
Kodėl ji buvo išgydyta?
Kaip galėtume pasekti jos pavyzdžiu misionieriškame darbe?
Kaip Džozefas Smitas panaudojo tikėjimą į Jėzų Kristų?
Kaip jo tikėjimas buvo išbandytas?
Ką jis darė panašiai kaip Kristus?
Kaip galėtume pasekti Džozefo Smito pavyzdžiu?
Kai grupės baigs, suburkite misionierius kartu ir paprašykite papasakoti, ką jie aptarė.
Misijos vadovai ir misijos patarėjai
Paprašykite misionierių perskaityti vieną iš keturių evangelijų Naujajame Testamente arba 3 Nefio 11–28 skyriuose. Tegul jie pabraukia, ką darė Gelbėtojas ir ką galėtų daryti jie.
Misionierių mokymui apie uolumą panaudokite tikslų nusistatymą ir planavimą. Parodykite, kad uolus dėmesio sutelkimas į žmones yra meilės išraiška.
Per pokalbius ar pašnekesius paklauskite misionierių, kokios Kristaus savybės jie siekia.
Savybių lavinimas
Ši praktinė užduotis yra skirta padėti jums išsiaiškinti, kaip galėtumėte dvasiškai paaugti. Perskaitykite kiekvieną toliau pateiktą punktą. Pagalvokite, kiek šis teiginys apie jus yra teisingas, ir pasirinkite tinkamą atsakymą. Atsakymus užrašykite studijavimo žurnale.
Niekas negali atsakyti „visada“ į kiekvieną teiginį. Dvasinis augimas yra visą gyvenimą trunkantis procesas. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl jis yra įdomus ir teikiantis pasitenkinimą – nes yra daugybė galimybių augti ir patirti augimo palaimas.
Nebijokite pradėti nuo ten, kur esate. Įsipareigokite reikiamai padirbėti su dvasiniu augimu. Prašykite Dievo pagalbos. Kai susidursite su kliūtimis, tikėkite, kad Jis jums padės. Melsdamiesi prašykite patarimų, į kokias savybes sutelkti dėmesį įvairiais misijos etapais.
Atsakymai
1 = niekada
2 = kartais
3 = dažnai
4 = beveik visada
5 = visada
Tikėjimas
Tikiu Kristų ir priimu Jį kaip savo Gelbėtoją. (2 Nefio 25:29)
Aš tvirtai jaučiu, kad Dievas mane myli. (1 Nefio 11:17)
Pakankamai pasitikiu Gelbėtoju, kad priimčiau Jo valią ir daryčiau viską, ko Jis prašo. (1 Nefio 3:7)
Tikiu, kad jei atgailausiu, tai per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą ir Šventosios Dvasios galią man gali būti atleistos nuodėmės ir galiu būti pašventintas. (Enoso 1:2–8)
Tikiu, kad Dievas girdi ir atsako į mano maldas. (Mozijo 27:14)