Kaip turiu tarnauti tam „vienam“, kai kalbama apie LGBTQ narius?

Pakylėti ir stiprinti

„Kai susitelkiate į tą vieną, galite išties pakylėti ir stiprinti. Turėjau galimybę lankytis skirtingose pasaulio vietose. Mes lankėmės bažnyčioje daugybėje skirtingų apylinkių ir skyrių. Ir kol jūs nepamatysite žmonių, kurie skiriasi nuo jūsų daugybe būdų, manau, bus lengva susitelkti į labai siaurą segmentą ir jaustis taip, tarytum tik taip ir turi būti. Manau, kai išeiname už savo pačių ribų, kai pagalvojame apie kitus, tai padeda suprasti, kad visi esame šeima, mūsų Dangiškojo Tėvo šeima. […]

Kai kas gali pasakyti: „Man nereikia kitų žmonių.“ Bet galbūt jiems reikia jūsų. Kai pasirenkate būti dėl kitų žmonių, laiminate kieno nors gyvenimą.

Manau, vienas iš dalykų, ką galime daryti, tai susitelkti į tą vieną. Ar galite rasti vieną asmenį, kuriam, jūsų manymu, patiktų, jeigu jį aplankytumėte, arba kuriam reikia, kad kas nors jį išklausytų? Ar galite surasti žmogų, kuris sėdi atokiau, sėdi nuošaly? Tai suteikia man tikslą. Tai suteikia mums tikslą, kai nesijaučiame patogiai bendraudami su didelėmis grupėmis, bet tiesiog susitelkiame į tą vieną.

Vienas geriausių būdų, kaip formuoti gerus santykius, tai neateiti su išankstiniu nusistatymu arba pažiūra, bet pažvelgti plačiau ir atverti širdį. Kartais mes suskirstome žmones į kategorijas arba manome, kad jie tokie yra dėl konkrečios savo gyvenimo ar šeimos situacijos. Visada nustebsite, plačiau pažvelgę ir atvėrę širdį, sužinosite daug nuostabių dalykų apie žmones, apie kuriuos net nebūtumėte to įtarę. Kai patyriate, kai pamatote, kai atvėriate savo širdį kitiems žmonėms, jūs pastebite, kad mes visi reikalingi“ (Jean B. Bingham, “Focus on the One,” ChurchofJesusChrist.org).

Puoselėkite ryšį su Kristumi

„Yra svarbu kad kiekvienas asmuo turėtų ryšį su Kristumi, nes išgelbėjimas yra asmeniška patirtis.

Negelbėjame žmonių kongregacijomis. Patys esame išgelbėjami po vieną. Tai labai asmeniškas ryšys su Kristumi. Gelbėtojas supranta mus, nes Jis nėra abstrakcija. Nes Jis yra gyvas, kvėpuojantis realus Dievo Sūnus. Gyvasis gyvojo Dievo Sūnus. Žmonėms, kurie mano esą per daug nusidėję arba per daug nutolę arba per ilgai nuklydę ir todėl negali grįžti į ratą, skelbiu, kad nė vienas negali nusiristi žemiau, nei siekia Kristaus šviesa. Tai neįmanoma.

Manau, […] atėjimas priimti sakramento, Viešpaties vakarienės, yra pats dramatiškiausias būdas, kai kas savaitę galime parodyti, jog norime sietis su Juo ir kad iš tikrųjų tai suteiks dovaną ir galią. Kai ateiname dalyvauti ir tvirtai būti su Gelbėtoju tame veiksme, tas tvirtumas ir įsipareigojimas grįžta mums, ir mes išeiname iš tos bendruomenės, iš to susirinkimo su stiprybe, galia ir supratimu iš Jo, kurių neturėjome prieš tai. Dalinai taip nutinka dėl to, kad geriau Jį suprantame. Bet tai tikrai rodo faktą, kad Jis supranta mus. Mano asmeninė patirtis, kaip ir mano apaštališkas pašaukimas, skatina asmeniškai pareikšti, kad Kristus tikrai pažįsta mus. Jis ėjo sunkų erškėčiais ir akmenimis nuklotą mūsų gyvenimo kelią. Kaip jam tai pavyko, aš nežinau. Nežinau. Jis nepatyrė skyrybų. Todėl galite sakyti: „Na, kaip tad Jis pažįsta mane, nes aš tai patyriau?“ Nežinau, kaip Jis tai daro. Tačiau, jei kas nors patyrė skyrybas, Jis supranta.

Tai skamba keistai, bet Dievas myli mane tam tikra prasme beveik tiek pat, kaip Jis mylėjo Savo Viengimį Sūnų. Galiu pasakyti tik tai: Jis atidavė Savo Viengimį Sūnų dėl manęs. O tai kai ką pasako apie mano vertę Jo akyse ir mano vertę Gelbėtojo akyse ir apie Jo norą ištverti Getsemanę ir Kalvariją dėl manęs. Man niekada to nereiks daryti. Man nereikia kraujuoti. Ir man nereikia mirti dėl kieno nors kito nuodėmės. Ir man nereikia būti tiek vienišam. Tačiau aš tai suprantu. Ir man tai patinka. Ir aš tai vertinu. O tai man reiškia, kad Jis supranta mane, kad Jis myli mane ir kad Jis ištiesia ranką man. Taigi negaliu paaiškinti, kaip tai vyksta. Tiesiog žinau, kad taip yra“ (Jeffrey R. Holland, “The Savior Understands Me,” ChurchofJesusChrist.org).