10 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga

Atgaila ir atleidimas

Atgaila – Jėzaus Kristaus doktrinos dalis. Ji yra Jo dovana trokštantiems keistis ir būti apvalytiems nuo nuodėmės. Ar atsimenate, kaip jautėtės, kai dėl ko nors praeityje nuoširdžiai atsiprašėte ir atgailavote? Vyresnysis Ričardas G. Skotas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė: „Atminkite, atgaila tai ne bausmė. Tai vilties kupinas kelias į šlovingesnę ateitį“ (Asmeninė stiprybė per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą, 2013 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga). Kai studijuodami ruošitės pamokai, apmąstykite, kaip Gelbėtojo atgailos dovana ir Jo atleidimas suteikia jums galimybę mokytis, augti ir tapti panašesniems į Jį.

1 dalis

Kaip galėčiau nuoširdžiai atgailauti ir gauti Viešpaties atleidimą už savo nuodėmes?

Alma Jaunesnysis netikėjo savo tėvo, Almos Vyresniojo, mokymais. Drauge su karaliaus Mozijo sūnumis Alma Jaunesnysis aktyviai bandė sunaikinti Gelbėtojo Bažnyčią. Jiems vykdant šį piktą darbą, pasirodė Viešpaties angelas ir įspėjo Almą nustoti tai darius arba jis bus „atmestas“ (Mozijo 27:16). Šios patirties priblokštas Alma nebegalėjo nei kalbėti, nei judėti. Mozijo sūnūs nunešė Almą Jaunesnįjį pas jo tėvą ir papasakojo, kas nutiko. (Žr. Mozijo 27:8–20.)

Studijuokite ruošdamiesi pamokai

Perskaitykite Almos Jaunesniojo patyrimus, aprašytus Mozijo 27:35 ir Almos 36:12–13, 17–21, 24. Apsvarstykite, gal vertėtų skaitant šias ištraukas pasižymėti jose pateikiamus atgailos ir atleidimo principus arba sudaryti jų sąrašą. Būkite pasiruošę pasidalyti tais principais su klase. Atminkite, kad Almos patirtis buvo daug dramatiškesnė nei daugumos mūsų, kai atgailaujame. Tačiau vis tiek iš šių pasakojimų galime sužinoti galingų principų.

Štai ką sakė vyresnysis Džefris R. Holandas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo, kalbėdamas apie lemiamą Viešpaties vaidmenį mums atgailaujant:

Kristus – ta galia, kuria remiasi visa atgaila. […] Almą paveikė jo tėvo mokymas, tačiau ypač svarbu tai, kad jis prisiminė būtent pranašavimą apie „Jėzaus Kristaus, Dievo Sūnaus, atėjimą apmokėti pasaulio nuodėmių (Almos 36:17). Tai vardas ir žinia, kurią privalo išgirsti kiekvienas žmogus. […] Nesvarbu, dėl ko meldžiamės, kad ir kokios būtų kitos mūsų reikmės, viskas kažkaip priklauso nuo šio maldavimo: „O Jėzau, tu, Dievo Sūnau, pasigailėk manęs.“ Jis pasiruošęs parodyti tą pasigailėjimą. Jis užmokėjo Savo paties gyvybe, kad galėtų jį parodyti. (However Long and Hard the Road [1985], 85)

Ruošdamiesi pamokai apmąstykite

Pasirinkite vieną iš šių klausimų, į kurį norėtumėte sužinoti, kaip geriau atsakyti:

• Ką iš tiesų reiškia atgailauti? Aš įvykdžiau visus atgailos žingsnius, bet nejaučiu, kad kas nors pasikeitė.

• Kaip galėčiau rasti stiprybės iš tikrųjų pasikeisti? Jaučiuosi nusivylęs, nes iš visų jėgų mėginu elgtis geriau, bet ir vėl darau tas pačias klaidas.

• Kam tada iš viso mėginti atgailauti? Mano nuodėmės tokios baisios, kad man negalima atleisti.

Apmąstykite Almos patirtį ir kitus Mormono Knygos pasakojimus, kurie galėtų padėti atsakyti į jūsų pasirinktą klausimą. Į pamoką ateikite pasiruošę dalytis principais ir ištraukomis, kurios, jūsų manymu, geriausiai atsako į tą klausimą.

2 dalis

Kaip sudužusios širdies ir atgailaujančios dvasios atnašavimas Viešpačiui gali būti nuoširdžios atgailos dalis?

Nefitai pagal Mozės įstatymą gyveno beveik iki pat asmeninio Jėzaus Kristaus pasirodymo jiems. Mozės įstatymu Gelbėtojas savo žmonėms įsakė atnašauti gyvulių aukas, kaip apmokančiosios aukos, kurią Jis įvykdys, simbolį.

Studijuokite ruošdamiesi pamokai

Gelbėtojas, kalbėdamas nefitams, išgyvenusiems Jo mirtį lydėjusius sunaikinimus, paskelbė daugiau nepriimsiąs gyvulių aukų. Perskaitykite 3 Nefio 9:19–20 ir išsiaiškinkite, kokios naujos aukos Gelbėtojas pareikalavo iš savo žmonių.

Vyresnysis Briusas D. Porteris iš Septyniasdešimties paaiškino, ką reiškia frazė „sudužusi širdis ir atgailaujanti dvasia“ (3 Nefio 9:20):

Kai nusidedame ir trokštame atleidimo, būti sudužusios širdies ir atgailaujančios dvasios reiškia patirti „liūdesį pagal Dievo valią“ (2 Korintiečiams 7:10), po kurio eina atgaila. Tai nutinka, kai mūsų noras apsivalyti nuo nuodėmės yra toks deginantis, kad nuo sielvarto pradeda gelti širdį ir mes trokštame pasijusti susitaikę su savo Dangiškuoju Tėvu. Tie, kurių širdis sudužusi, o dvasia atgailaujanti, nori daryti bet ką ir viską, ko Dievas jų beprašytų, nesipriešindami ir nesipiktindami. Mes liaujamės elgtis pagal savo valią ir mokomės elgtis pagal Dievo valią. Esant tokiam pasidavimui, gali veikti Apmokėjimas ir vykti tikra atgaila. (“A Broken Heart and a Contrite Spirit,” Liahona, Nov. 2007, 32)

Ruošdamiesi pamokai apmąstykite

Kaip galite parodyti Viešpačiui savo nuoširdų norą atnašauti Jam sudužusią širdį ir atgailaujančią dvasią?

3 dalis

Kodėl Gelbėtojas taip nori atleisti man mano nuodėmes?

Valdant karaliui Mozijui, „augančioje kartoje buvo daug tokių, kurie“ (Mozijo 26:1) įtikinėjo Bažnyčios narius daryti rimtas nuodėmes. Nežinodamas, kaip išspręsti šį klausimą, Alma Vyresnysis kreipėsi į Viešpatį nukreipimo.

Studijuokite ruošdamiesi pamokai

Perskaitykite Mozijo 26:22, 30 ir išsiaiškinkite, ką Alma Vyresnysis sužinojo apie Viešpaties norą atleisti.

Vyresnysis Deilas Dž. Renlandas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė:

Jėzus Kristus gali atleisti, nes Jis sumokėjo kainą už mūsų nuodėmes [žr. Izaijo 53:5].

Mūsų Išpirkėjas pasirenka atleisti dėl Savo neprilygstamos užuojautos, gailestingumo ir meilės.

Mūsų Gelbėtojas nori atleisti, nes tai yra viena iš Jo dieviškų savybių.

Ir, kadangi Jis yra Gerasis Ganytojas, Jis džiūgauja, kai pasirenkame atgailauti [žr. Luko 15:4–7; Doktrinos ir Sandorų 18:10–13]. (“Repentance: A Joyful Choice,” Liahona, Nov. 2016, 123; kursyvas pridėtas)

Vyresnysis Nylas L. Andersenas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo taip pat patikino:

Aš stebiuosi atgailaujantįjį apglėbiančiomis Gelbėtojo gailestingumo ir meilės rankomis, kad ir kokia bjauri buvo paliktoji nuodėmė. Liudiju, kad Gelbėtojas gali ir trokšta atleisti mūsų nuodėmes. („Atgailaukite … kad galėčiau jus išgydyti“, 2009 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga)

Ruošdamiesi pamokai apmąstykite

Kaip tikėjimas ir priėmimas, kad Jėzus Kristus nori, gali ir yra pasiruošęs atleisti jums nuodėmes ir pašalinti kaltės jausmą, gali paveikti jūsų požiūrį į atgailą?

Norite daugiau? (Pasirinktinai)

Ko dar galėčiau pasimokyti iš Mormono Knygoje aprašytų žmonių, kurie atgailavo ir gavo atleidimą?

Perskaitykite pateiktas ištraukas, kad galėtumėte pasimokyti iš Mormono Knygoje aprašytų žmonių, kurie atgailavo dėl savo nuodėmių, gavo atleidimą ir atleido kitiems:

• Nefis atleidžia Lamanui ir Lemueliui (žr. 1 Nefio 7:16–21).

• Enosas ilgai meldžiasi, kad gautų atleidimą (žr. Enoso 1:1–8).

• Karaliaus Benjamino žmonės gauna atleidimą (žr. Mozijo 4:1–3).

• Ziezromui atleidžiama daugelis jo nuodėmių ir jis išgydomas (žr. Almos 15:1–11).

• Karaliaus Lamonio tėvas palieka savo nuodėmes (žr. Almos 22:15–27).

• Šimtai lamanitų atsiliepia į kvietimą atgailauti (žr. Helamano 5:20–52).

Ar iš viso galiu gauti atleidimą, jei vis kartoju tas pačias nuodėmes?

Filmuke „The Savior Wants to Forgive“ (liet. „Gelbėtojas nori atleisti“) (5:50) buvęs narkomanas ir nuteistasis pasakoja, kaip Gelbėtojas daugelį sykių jam atleido, net jam sugrįžus prie senų nuodėmių ir po to vėl pradėjus atgailauti.

Kokias nuodėmes reikia išpažinti vyskupui?

Kodėl ir ką turiu išpažinti savo vyskupui? (New Era, Oct. 2013, 28–30), Elder C. Scott Grow of the Seventy teaches about a bishop’s role in the repentance process.

Ką turėčiau daryti, jei negaliu pats sau atleisti?

Straipsnyje „Forgiving Oneself“ (liet. „Atleisti sau“) (Ensign, 2007 m. kovas, p. 30–33) vyresnysis D. Čadas Ričardsonas, buvęs Septyniasdešimties narys, aptaria, ką reiškia atleisti sau.