„12 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga. Mums reikia atgimti dvasiškai“, Mormono Knygos mokymai ir doktrina. Medžiaga mokytojui (2021)
„12 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga“, Mormono Knygos mokymai ir doktrina. Medžiaga mokytojui
12 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga
Mums reikia atgimti dvasiškai
Vyresnysis Deividas A. Bednaris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pastebėjo: „Keliaujant šiuo keliu, vedančiu nuo blogo prie gero ir dar geresnio, ir stengiantis pakeisti savo širdis, Mormono Knyga yra mūsų instrukcijų knyga“ (Apmokėjimas ir žemiškoji kelionė, Liahona, 2012 m. balandis, p. 12). Mormono Knygoje ši permaina apibūdinta kaip dvasinis atgimimas, širdies pasikeitimas ir atsivertimas. Studijuodami šią medžiagą, skirtą pasiruošti pamokai, apsvarstykite, kaip gyvenimas pagal Kristaus doktriną gali padėti jums sutvirtinti savo atsivertimą ir tapti panašesniems į Jėzų Kristų.
1 dalis
Kaip gyvenimas pagal Kristaus doktriną gali sutvirtinti mano atsivertimą?
Šioje santraukoje apibūdinama, kas įvyksta, kai tampame tikrai atsivertę:
Atsivertimas apima elgesio pasikeitimą, tačiau jis keičia daugiau nei tik elgesį; tai mūsų pačios prigimties pasikeitimas. Tai toks svarbus pasikeitimas, kad Viešpats ir Jo pranašai vadina jį gimimu iš naujo, širdies pasikeitimu ir ugnies krikštu. (“Ordinances,” Gospel Topics, topics.ChurchofJesusChrist.org)
Pavyzdžiui, angelo pakviestas atgailauti Alma Jaunesnysis labai gailėjosi dėl savo nuodėmių. Kai kankinamas kaltės Alma atsigręžė į Viešpatį pagalbos, jo nuodėmės buvo atleistos ir jis patyrė dvasinį atgimimą (žr. Mozijo 27:11–23).
Dvasinis atgimimas, arba atsivertimas, nėra pasyvus įvykis. „Atsivertimas yra teisių pastangų sekti Gelbėtoju išdava. Šios pastangos apima tikėjimą Jėzumi Kristumi, atgailavimą dėl nuodėmės, krikštą, Šventosios Dvasios dovanos priėmimą ir ištvėrimą tikėjime [taikant Kristaus doktriną gyvenime] iki galo“ (“Conversion,” Gospel Topics, topics.ChurchofJesusChrist.org).
Karaliaus Benjamino žmonių patirtis rodo, kaip Kristaus doktrinos taikymas gyvenime veda prie dvasinio atgimimo ir atsivertimo į Viešpatį.
Savo pamoksle karalius Benjaminas mokė, kad visi esame „nenaudingi tarnai“ ir „per amžių amžius [būsime skolingi]“ Dievui (Mozijo 2:21–25, 34). Tada jis paliudijo, kad galime būti išpirkti tik per Jėzų Kristų. Ši žinia taip paveikė karaliaus Benjamino žmones, kad jie iš pagarbos ir baimės parpuolė ant žemės (žr. Mozijo 3:17–4:2).
Iš Mozijo 4 skyriaus sužinome, kad po to, kai jo žmonės gavo savo nuodėmių atleidimą, karalius Benjaminas juos mokė tikėti Dievą ir gyventi su tikėjimu, kad galėtų „visuomet išlaiky[ti] savo nuodėmių atleidimą“ (12 eil.). Baigęs pamokslauti, karalius Benjaminas norėjo sužinoti, ar jo žmonės tiki tuo, ko jis mokė (žr. Mozijo 5:1).
Vyresnysis D. Todas Kristofersonas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo taip mokė apie dvasinį atgimimą:
Galbūt savęs klausiate: kodėl toji galinga permaina manyje nevyksta greičiau? Turite atminti, kad nepaprasti karaliaus Benjamino žmonių, Almos ir kai kurių kitų pavyzdžiai Raštuose yra būtent tokie – nepaprasti ir netipiški [žr. Ezra Taft Benson, “A Mighty Change of Heart,” Ensign, Oct. 1989, 2–5]. Daugumos mūsų pokyčiai vyksta palaipsniui ir atsiranda laikui bėgant. Gimimas iš naujo, skirtingai nuo mūsų fizinio gimimo, yra daugiau procesas negu įvykis. Dalyvavimas šiame procese yra pagrindinė mirtingumo prasmė.
[…] Kiekvieną savaitę vertai priimkime sakramentą ir toliau remkimės Šventąja Dvasia raudami paskutinius savo netyrumo likučius. Liudiju, kad, mums toliau einant dvasinio atgimimo keliu, Jėzaus Kristaus apmokėjimo malonė pašalins jūsų nuodėmes ir tų nuodėmių žymes jumyse, pagundos praras savo patrauklumą ir per Kristų jūs tapsite šventi, kaip Jis ir mūsų Tėvas yra šventi. (Gimimas iš naujo, 2008 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga)
Buvusi Merginų organizacijos visuotinė prezidentė Bonė L. Oskarson mokė:
Mums visiems reikia siekti pakeisti savo širdis ir pačią prigimtį taip, kad nebeturėtume noro eiti pasaulio keliais, bet trokštume įtikti Dievui. Tikras atsivertimas yra tam tikrą laiką trunkantis procesas, apimantis pasiryžimą panaudoti tikėjimą. […] Tam reikia nuoseklumo ir kasdienių pastangų. („Ar aš tikiu?“, 2016 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga)
2 dalis
Kaip galėčiau įrodyti Viešpačiui, jog tikrai noriu, kad mano širdis pasikeistų?
Apsvarstykite, ko galėtume pasimokyti iš anti nefi lehių pavyzdžio, kaip sąmoningai stengtis pasiekti galingą širdies permainą ir ją išlaikyti. Šie buvę lamanitai iki tol buvo „laukini[ai], užkietėj[ę] ir žiaur[ūs] žmonė[s]; žmonė[s], kurie džiaugėsi žudydami nefitus ir plėšdami, ir grobdami juos“ (Almos 17:14). Tačiau po to, kai buvo mokomi Amono ir jo brolių, šie anti nefi lehiai priėmė Jėzaus Kristaus Evangeliją, ir visi, kurie „buvo atversti į Viešpatį, niekuomet neatpuolė“ (Almos 23:6).
Komentuodamas šių žmonių patirtą širdies permainą vyresnysis Bednaris sakė:
Kad sudėtume puoselėtus „maišto ginklus“, tokius kaip savanaudiškumas, išdidumas ir nepaklusnumas, turime daugiau nei vien tikėti ir žinoti. Savo maišto ginklų atsisakome po įsitikinimo, nuolankumo, atgailos ir paklusnumo. Ar aš ir jūs vis dar turime maišto ginklų, kurie neleidžia mums tapti atsivertusiems į Viešpatį? Jeigu taip, turime atgailauti dabar. (Atsivertę į Viešpatį, 2012 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).