1 Iš tiesų, iš tiesų sakau, kad noriu, jog darytumėt malones vargšams; bet žiūrėkite, kad nedarytumėte savo malonių žmonių akivaizdoje, idant būtumėte jų matomi; kitaip negausite atlygio iš savo Tėvo, kuris danguje.

2 Todėl, kada darysite savo malones, netrimituokite priešais save, kaip daro veidmainiai sinagogose ir gatvėse, kad būtų žmonių giriami. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė savo atlygį.

3 Bet kada tu darai malones, tavo kairė tenežino, ką daro tavo dešinė;

4 kad tavo malonės būtų slaptoje; o tavo Tėvas, regintis slaptoje, pats viešai tau atlygins.

5 Ir kai meldiesi, nesielk kaip veidmainiai, nes jie mėgsta melstis, stovėdami sinagogose ir gatvių kampuose, kad būtų žmonių matomi. Iš tiesų sakau tau: jie jau atsiėmė savo atlygį.

6 Bet tu, kada meldiesi, įeik į savo kambarėlį ir uždaręs savo duris melskis savo Tėvui, kuris slaptoje; ir tavo Tėvas, regintis slaptoje, atlygins tau viešai.

7 Bet kada meldžiatės, nevartokite tuščių pakartojimų kaip pagonys, nes jie galvoja būsią išgirsti dėl savo žodžių gausumo.

8 Tad nebūkite panašūs į juos, nes jūsų Tėvas žino, ko jums reikia, dar prieš jums prašant jį.

9 Todėl melskitės taip: Mūsų Tėve, kuris esi danguje, teesie šventas tavo vardas.

10 Tebūna tavo valia žemėje, kaip yra danguje.

11 Ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams.

12 Ir nevesk mūsų į pagundą, bet gelbėk mus nuo pikta.

13 Nes tavo yra karalystė ir galia, ir šlovė per amžius. Amen.

14 Nes jeigu jūs atleidžiate žmonėms jų nusižengimus, tai ir jūsų dangiškasis Tėvas atleis jums;

15 bet jeigu jūs neatleidžiate žmonėms jų nusižengimų, tai ir jūsų Tėvas neatleis jūsų nusižengimų.

16 Be to, kai pasninkaujate, nebūkite kaip veidmainiai, liūdnais veidais, nes jie perkreipia savo veidus, kad pasirodytų žmonėms pasninkaują. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė savo atlygį.

17 Bet tu, kai pasninkauji, pasitepk galvą ir nusiprausk veidą;

18 kad ne žmonėms rodytumeis pasninkaująs, bet savo Tėvui, kuris yra slaptoje; o tavo Tėvas, regintis slaptoje, atlygins tau viešai.

19 Nekraukite sau lobių žemėje, kur kandys ir rūdys ėda ir vagys įsilaužia ir vagia;

20 bet kraukite sau lobius danguje, kur nei kandys, nei rūdys neėda ir kur vagys neįsilaužia ir nevagia.

21 Nes kur tavo lobis, ten bus ir tavo širdis.

22 Kūno žiburys yra akis; todėl, jei tavo akis pašvęsta, visas tavo kūnas bus pilnas šviesos.

23 Bet jeigu tavo akis pikta, visas tavo kūnas bus pilnas tamsos. Taigi jei tavyje esanti šviesa yra tamsa, tai kokia tamsi yra toji tamsa!

24 Niekas negali tarnauti dviem šeimininkams; nes arba jis vieno nekęs, o kitą mylės, arba vienam bus atsidavęs, o kitą niekins. Negalite tarnauti Dievui ir mamonai.

25 Ir dabar, buvo taip, kad ištaręs šituos žodžius, Jėzus pažvelgė į dvylika, kuriuos išsirinko, ir tarė jiems: Atminkite šituos žodžius, kuriuos kalbėjau. Nes štai, jūs esate tie, kuriuos aš išrinkau tarnauti šiems žmonėms. Todėl sakau jums: nesirūpinkite savo gyvybe, ką valgysite ar ką gersite; nė savo kūnu, kuo vilkėsite. Argi gyvybė ne daugiau už maistą ir kūnas – už drabužį?

26 Įsižiūrėkite į padangių paukščius, nes jie nei sėja, nei pjauna, nei krauna į kluonus; tačiau jūsų dangiškasis Tėvas juos maitina. Argi jūs ne daug vertesni už juos?

27 Kuris iš jūsų savo rūpesčiu gali bent uolektį pridėti prie savo ūgio?

28 Ir kam gi rūpinatės drabužiu? Pažiūrėkite į lauko lelijas, kaip jos auga; jos nei pluša, nei verpia;

29 bet sakau jums, kad net Saliamonas visoje savo šlovėje nebuvo taip pasipuošęs kaip viena iš jų.

30 Todėl, jei Dievas taip aprengia lauko žolę, kuri šiandien gyvuoja, o rytoj metama į krosnį, tai lygiai taip jis aprengs ir jus, jei nesate mažatikiai.

31 Todėl nesirūpinkite, sakydami: Ką valgysime? arba: Ką gersime?, arba: Kuo vilkėsime?

32 Nes jūsų dangiškasis Tėvas žino, kad viso to jums reikia.

33 Bet pirma ieškokite Dievo karalystės ir jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta.

34 Todėl nesirūpinkite rytdiena, nes rytdiena pati pasirūpins savo reikalais. Pakanka dienai savo vargo.