1 Ir dabar buvo taip, kad teisėjų valdžios keturiasdešimt trečiaisiais metais tarp Nefio žmonių nebuvo nesantaikos, išskyrus nedidelį išdidumą bažnyčioje, kuris tarp žmonių sukėlė šiokių tokių nedidelių nesutarimų, kurie buvo išspręsti keturiasdešimt trečiųjų metų pabaigoje.

2 Ir keturiasdešimt ketvirtaisiais metais nebuvo nesantaikos tarp žmonių; nebuvo daug nesantaikos ir keturiasdešimt penktaisiais metais.

3 Ir buvo taip, kad keturiasdešimt šeštaisiais, taip, buvo daug nesantaikos ir atskilimų, dėl kurių nepaprastai daug žmonių išvyko iš Zarahemlos žemės ir nuėjo į žemę šiaurėje paveldėti tos žemės.

4 Ir jie nukeliavo nepaprastai didelį atstumą ir taip atėjo prie didelių vandens telkinių ir daugelio upių.

5 Taip, ir tikrai jie pasklido po visas tos žemės dalis, po visas tas dalis, kurios nebuvo dykos ir be medžių dėl daugybės gyventojų, kurie prieš tai buvo paveldėję šitą žemę.

6 Ir dabar, išskyrus medžių trūkumą, jokia tos žemės dalis nebuvo dyka; bet dėl žmonių, kurie prieš tai gyveno toje žemėje, išnaikinimo masto, ji buvo vadinama dykąja.

7 Ir ant tos žemės veido buvo vos keletas medžių, todėl atėję žmonės nepaprastai įgudo dirbti su cementu; todėl namus, kuriuose gyveno, jie statė iš cemento.

8 Ir buvo taip, kad jie pasidaugino ir pasklido, ir nuėjo iš žemės pietuose į žemę šiaurėje, ir pasklido tiek, kad pradėjo dengti visos žemės veidą – nuo jūros pietuose iki jūros šiaurėje, nuo jūros vakaruose iki jūros rytuose.

9 Ir žmonės, kurie buvo šiaurinėje žemėje, gyveno palapinėse ir namuose iš cemento, ir jie leisdavo sudygti ant tos žemės veido kiekvienam medžiui, kad jis išaugtų, idant savo laiku jie turėtų medienos savo namams statyti, taip, savo miestams ir šventykloms, ir sinagogoms, ir šventovėms, ir visokiems pastatams.

10 Ir buvo taip, kad dėl nepaprasto medienos trūkumo šiaurinėje žemėje jie daug atsisiųsdavo laivais.

11 Ir taip jie įgalino žmones šiaurinėje žemėje statyti daug miestų ir iš medžio, ir iš cemento.

12 Ir buvo taip, kad daug Amono žmonių, pagal kilmę lamanitų, taip pat išėjo į šitą žemę.

13 Ir dabar, apie šitų žmonių darbus yra daug išsamių ir labai didelių metraščių, kuriuos vedė daugelis šitos liaudies žmonių.

14 Bet štai, net šimtoji dalis šitų žmonių darbų, taip, aprašymas apie lamanitus ir nefitus ir apie jų karus, kovas ir nesutarimus, ir apie jų pamokslavimus bei pranašystes, ir apie pervežimus laivais ir laivų statybą, ir apie šventyklų, sinagogų bei šventovių statybą, ir apie jų teisumą ir nelabumą, ir žmogžudystes, ir plėšikavimus, ir grobimą, ir visokius bjaurumus bei paleistuvystes negali būti sutalpinta šitame darbe.

15 Bet štai, yra daug visokių knygų ir metraščių, ir juos vedė daugiausiai nefitai.

16 Ir nefitai juos perduodavo iš vienos kartos į kitą, net kol įpuolė į prasižengimą ir buvo žudomi, plėšiami ir medžiojami, ir išvejami, ir nukaunami, ir išsklaidomi ant žemės veido ir sumišo su lamanitais, kol daugiau nebesivadina nefitais, tapę nelabi ir laukiniai, ir žiaurūs, taip, netgi tapę lamanitais.

17 Ir dabar aš vėl grįžtu prie savo aprašymo; taigi tai, apie ką kalbėjau, įvyko po smarkių kovų ir neramumų, ir karų, ir nesutarimų tarp Nefio žmonių.

18 Keturiasdešimt šeštieji teisėjų valdžios metai pasibaigė.

19 Ir buvo taip, kad vis dar tęsėsi smarki kova šalyje, taip, būtent keturiasdešimt septintaisiais ir taip pat keturiasdešimt aštuntaisiais metais.

20 Tačiau Helamanas tarnavo teismo krasėje teisingai ir nešališkai; taip, jis stengėsi laikytis Dievo nuostatų, potvarkių ir įsakymų; ir nuolat darė tai, kas teisinga Dievo akyse; ir jis vaikščiojo savo tėvo keliais tiek, kad klestėjo žemėje.

21 Ir buvo taip, kad jis turėjo du sūnus. Jis davė vyriausiam Nefio vardą, o jauniausiam – Lehio vardą. Ir jie pradėjo augti Viešpačiui.

22 Ir buvo taip, kad teisėjų valdžios Nefio žmonėms keturiasdešimt aštuntųjų metų pabaigoje karai ir kovos tarp nefitų žmonių po truputėlį pradėjo rimti.

23 Ir buvo taip, kad keturiasdešimt devintaisiais teisėjų valdžios metais toje žemėje buvo įtvirtinta nuolatinė taika visame kame, išskyrus slaptas sąjungas, kurias plėšikas Gadiantonas įsteigė labiau apgyvendintose tos žemės dalyse; tos organizacijos tuo metu buvo nežinomos tiems, kas buvo vyriausybės galvoje; todėl jos nebuvo išnaikintos iš tos žemės.

24 Ir buvo taip, kad tais pačiais metais bažnyčia taip nepaprastai suklestėjo, kad tūkstančiai prisijungė prie bažnyčios ir buvo pakrikštyti atgailai.

25 Ir toks didelis buvo bažnyčios suklestėjimas ir tiek daug palaiminimų išlieta ant žmonių, kad net patys aukštieji kunigai ir mokytojai neapsakomai stebėjosi.

26 Ir buvo taip, kad Viešpaties darbas klestėjo: daug sielų buvo krikštijama ir prijungiama prie Dievo bažnyčios, taip, netgi dešimtys tūkstančių.

27 Taip mes galime matyti, kad Viešpats yra gailestingas visiems, kurie nuoširdžiai šaukiasi jo švento vardo.

28 Taip, taigi mes matome, kad dangaus vartai atviri visiems, būtent visiems tiems, kurie tiki Jėzaus Kristaus, kuris yra Dievo Sūnus, vardą.

29 Taip, mes matome, kad kiekvienas norintis gali laikytis Dievo žodžio, kuris yra gyvas ir galingas, kuris atskirs visokią velnio apgaulę, pinkles bei vylius ir ves Kristaus žmogų ankštu ir siauru keliu per tą nesibaigiančią nelaimės prarają, paruoštą nelabiesiems praryti,

30 ir atves jų sielas, taip, jų nemirtingas sielas, Dievo dešinėn dangaus karalystėje atsisėsti su Abraomu, Izaoku ir Jokūbu, ir su visais mūsų šventais tėvais, kad daugiau iš ten nebeišeitų.

31 Ir šitais metais buvo nuolatinis džiūgavimas Zarahemlos žemėje ir visose aplinkinėse srityse, būtent visoje žemėje, kuri priklausė nefitams.

32 Ir buvo taip, kad taika ir nepaprastai didelis džiaugsmas buvo visą likusią keturiasdešimt devintųjų metų dalį; taip, ir taip pat penkiasdešimtaisiais teisėjų valdžios metais buvo nuolatinė taika ir didelis džiaugsmas.

33 Ir penkiasdešimt pirmaisiais teisėjų valdžios metais taip pat buvo taika, neskaitant išdidumo, kuris pradėjo skverbtis į bažnyčią – ne į Dievo bažnyčią, bet į širdis žmonių, kurie skelbėsi priklausą Dievo bažnyčiai, –

34 ir jie taip aukštinosi išdidumu, kad net pradėjo persekioti daugelį savo brolių. Dabar, tai buvo didelis blogis, dėl kurio nuolankesnioji žmonių dalis kentė nuožmius persekiojimus ir turėjo bristi per didelį suspaudimą.

35 Tačiau jie dažnai pasninkavo ir meldėsi, ir darėsi vis stipresni ir stipresni nuolankumu ir vis tvirtesni ir tvirtesni Kristaus tikėjime, ir taip jų sielos prisipildė džiaugsmo ir paguodos, taip, netgi iki savo širdžių išvalymo ir pašventinimo – pašventinimo, kuris vyksta dėl to, kad jie savo širdis atiduoda Dievui.

36 Ir buvo taip, kad penkiasdešimt antrieji metai taip pat baigėsi taikiai, neskaitant nepaprastai didelio išdidumo, kuris įsigavo į žmonių širdis; ir tai buvo dėl jų nepaprastai didelių turtų ir klestėjimo žemėje; ir tai augo juose diena iš dienos.

37 Ir buvo taip, kad penkiasdešimt trečiaisiais teisėjų valdžios metais Helamanas mirė, ir vyriausias jo sūnus Nefis pradėjo valdyti jo vietoje. Ir buvo taip, kad jis tarnavo teismo krasėje teisingai ir nešališkai; taip, jis laikėsi Dievo įsakymų ir vaikščiojo savo tėvo keliais.