Pasaulio šviesa ir gyvybė
Geriausiai žinoma ir labiausiai mėgiama Gelbėtojo gimimo istorija užrašyta Naujajame Testamente, antrame Evangelijos pagal Luką skyriuje. Kiekvieną kartą skaitydamas apie Juozapo ir Marijos kelionę į Betliejų, kuklias ėdžias, nuolankų Viešpaties Jėzaus Kristaus gimimą ir angelus, skelbiančius didžiai džiaugsmingą „gerąją naujieną […] visai tautai“ (Luko 2:10), prisipildau dėkingumo.
Evangelijos sugrąžinimas mūsų laikais suteikė svarbų papildomą Gelbėtojo gimimo aprašymą Mormono Knygoje. Savo pasisakyme nušviesiu šį papildomą pirmųjų Kalėdų aprašymą. Kai drauge prisiminsime šį pasakojimą, broliai ir seserys, kviečiu jus įsivaizduoti, kad dalyvaujate tuose įvykiuose, o ne tik klausyti.
Meldžiu, kad Šventoji Dvasia padėtų jums šiuos Raštų žodžius pritaikyti sau ir savo šeimoms (žr. 1 Nefio 19:23) ir pripildytų jūsų širdis tikros Kalėdų dvasios.
Samuelis Lamanitas
Mūsų pasakojimas prasideda Zarehemlos žemėje likus keleriems metams iki Gelbėtojo gimimo. Tarp žmonių atėjo Samuelis Lamanitas skelbti atgailą ir pranašauti apie Kristų. Dabar prašau pasistengti įsivaizduoti, kad esate 10-metis vaikas, žmonių minioje klausantis Dievo pranašo pranašaujančio apie tai, kas įvyks ateityje.
Samuelis skelbė: „Štai, aš duodu jums ženklą; nes dar penkeri metai praeis ir štai, tada Dievo Sūnus ateis išpirkti visų tų, kas tikės jo vardą.
Ir štai, jo atėjimo metu duosiu jums tokį ženklą. Štai, bus tokie dideli šviesuliai danguje, kad naktį prieš jam ateinant nebus tamsos, tad žmonėms atrodys, lyg būtų diena.
Todėl bus viena diena ir naktis, ir diena, lyg tai būtų viena diena ir nebūtų nakties; ir tai bus jums ženklas […]
Ir štai, užtekės nauja žvaigždė […]; ir tai taip pat bus jums ženklas (Helamano 14:2–5).
Gelbėtojo gimimas
Laikui bėgant, „pradėjo ryškiau pildytis pranašų pranašystės; nes tarp žmonių pradėjo vykti didesni ženklai ir stebuklai“ (3 Nefio 1:4).
Prašau įsivaizduoti, kad praėjo penkeri metai ir dabar jūs esate maždaug 15 metų amžiaus. Galite aiškiai prisiminti Samuelio pranašystes stebėdami savo dabartines aplinkybes.
„Bet buvo tokių, kurie pradėjo sakyti, kad jau praėjo laikas, kada turėjo išsipildyti Samuelio Lamanito ištarti žodžiai.
Ir jie pradėjo juoktis iš savo brolių, sakydami: Štai, laikas praėjo, o Samuelio žodžiai neišsipildė; todėl jūsų džiaugsmas ir jūsų tikėjimas tuo buvo tuščias.
Ir buvo taip, kad jie sukėlė didelį sąmyšį visoje šalyje; ir tikintys žmonės pradėjo labai sielvartauti, baimindamiesi, jog tai, kas buvo kalbėta, kažkokiu būdu neįvyks.
Bet štai, jie nepajudinamai laukė ateinant tos dienos ir tos nakties ir tos dienos, kurios turės būti kaip viena diena – lyg be nakties, idant jie žinotų, kad jų tikėjimas nebuvo tuščias.
Dabar buvo taip, kad netikintieji paskyrė dieną, kurią visi tikintys tomis tradicijomis turėjo būti atiduoti mirčiai, jeigu neįvyks tas ženklas, kurį nurodė pranašas Samuelis“ (3 Nefio 1:5–9).
Broliai ir seserys, ar galime bent kiek įsivaizduoti, kaip jaustumės laukdami Jo atėjimo ženklo, žinodami apie bauginantį išnaikinimo terminą? Ar jūs ir aš tvirtai stovėtume tikėjime, ar susvyruotume ir susigūžtume?
Tada, tikrai buvo duotas Kristaus gimimo ženklas, apie kurį pranašavo Samuelis. Religinio persekiojimo aplinkoje būdami apie 15 metų amžiaus, vieną vakarą stebėtumėtės, kad saulė nusileido, bet nesutemo.
„Ir žmonės apstulbo, kadangi atėjus nakčiai nebuvo tamsos.
Ir jie pradėjo suvokti, kad netrukus turi pasirodyti Dievo Sūnus; taip, […] visi žmonės […] buvo taip nepaprastai apstulbinti, kad parpuolė ant žemės.
Ir buvo taip, kad visą tą naktį nebuvo tamsos, bet buvo taip šviesu, lyg būtų vidurdienis. Ir buvo taip, kad ryte, […] vėl patekėjo saulė; ir pagal duotą ženklą jie žinojo, kad tai diena, kurią turėjo gimti Viešpats.
Ir tai išsipildė, taip, viskas, kiekviena dalelytė, pagal pranašų žodžius.
Ir taip pat buvo taip, kad pagal tą žodį pasirodė nauja žvaigždė“ (3 Nefio 1:15, 17, 19–21).
Jėzaus gimimo diena buvo tikinčiųjų išgelbėjimo diena Naujajame Pasaulyje. Gelbėtojo gimimo ženklo šviesa tiesiogine prasme išgelbėjo jų gyvybes.
Gelbėtojo mirtis ir prisikėlimas
Dabar, broliai ir seserys, įsivaizduokite, kad praėjo daugiau nei 30 metų ir jūs artėjate prie 50-ies metų amžiaus. Vis dar galite ryškiai prisiminti Samuelio mokymus ir tai, ką patyrėte būdami paaugliai, kai buvo duotas Viešpaties gimimo ženklas.
Vienas iš Kristaus mirties ženklų, kurį išpranašavo Samuelis, buvo trys tirštõs tamsos dienos (žr. Helamano 14:27; 3 Nefio 8:3).
„Ir buvo taip, kad ant viso šios žemės veido buvo tiršta tamsa, tokia, kad išlikę jos gyventojai galėjo jausti tamsos ūką.
Ir dėl tos tamsos negalėjo būti nei šviesos, nei žiburių, nei deglų; ir […] buvo neįmanoma sukurti laužo, tad negalėjo būti visiškai jokios šviesos.
Ir nesimatė jokios šviesos, nei ugnies, nei spingsėjimo, nei saulės, nei mėnulio, nei žvaigždžių, nes tokios tirštos buvo tamsos miglos, kurios buvo ant šios žemės veido.
Ir buvo taip, kad laikotarpis, kada nesimatė jokios šviesos, truko tris dienas“ (3 Nefio 8:20–23).
Kaip jaustumėtės patyrę tas tris neapsakomos tamsos dienas ir tada, truputį vėliau, prisijungę prie 2 500 žmonių minios, susirinkusios prie šventyklos Dosniojoje žemėje? Ar galite įsivaizduoti tą didingą akimirką, kai iš dangaus nusileido Gelbėtojas ir pareiškė: „Štai, aš – Jėzus Kristus. […] Aš esu pasaulio šviesa ir gyvybė? (3 Nefio 11:10–11; kursyvas pridėtas).
Vienas iš pirmųjų žodžių, kuriuo prie šventyklos Gelbėtojas save pristatė šiam ypatingam susirinkimui, buvo „šviesa“. Samuelis išpranašavo šviesos ženklą. Šviesos ženklas buvo duotas Gelbėtojo gimimo dieną. Susirinkusią minią gaubusią siaubingą tamsą ir baimę išsklaidė tikroji šviesa, būtent Jėzus Kristus.
Mormono Knygoje užrašytas pasakojimas apie pirmąsias Kalėdas, padeda mums geriau suprasti, kad Jėzus Kristus yra „šviesa, kuri šviečia tamsoje“ (žr. DS 10:57–61). Visais mūsų gyvenimo laikotarpiais, visomis aplinkybėmis, su kuriomis galime susidurti, ir visuose sunkumuose, kuriuos galime patirti, Jėzus Kristus yra šviesa, kuri išsklaido baimę, teikia tikrumą bei vadovavimą ir skleidžia patvarią ramybę ir džiaugsmą.
Daugelis mūsų įsimintinų ir tvarių kalėdinių tradicijų apima skirtingas šviesos šaltinių rūšis – eglutės lemputes, namų vidų ir išorę puošiančias lemputes, žvakes ant stalų. Tegul gražios visų švenčių švieselės primena mums visos šviesos šaltinį.
[Betliejuje] sušvito
skaisti dangaus šviesa –
vilties ir meilės amžinos
ji buvo kupina.
(„Betliejau mažas“, Giesmės, Nr. 114).
Liudiju kad Jėzus gimė Betliejuje, šlovingai įvykdė savo žemiškąją misiją bei tarnystę ir dabar gyvena kaip prisikėlęs mūsų Viešpats. Tai liudiju šventu Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu, amen.