Tapkime tikraisiais Tūkstantmečio vaikais

Prezidentas Raselas M. Nelsonas

Iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo

Vakaras su prezidentu Raselu M. Nelsonu

Pasaulinė dvasinė valandėlė jauniems suaugusiesiems • 2016 m. sausio 10 d. • Brigamo Jango universiteto Havajų skyrius

Mano brangūs broliai ir seserys, šie nauji metai tikrai bus kupini įvykių. Jiems prasidedant mudu su Vende jau atsisveikinome su mano brangia seserimi Mardžore, kuri išvyko iš šio mirtingojo pasaulio. Į savo šeimą šiltai priėmėme du naujagimius – Veidę Ričard Uolker ir Izaoką Raselą Makdoną. O dabar mums tenka privilegija kalbėti su jumis, nuostabiais jaunais suaugusiaisiais visame pasaulyje. Esame dėkingi už jus.

Nuoširdžiai dėkoju už Vendės svarbią žinią ir įkvepiantį pavyzdį! Esame dėkingi, kad su mumis yra Bažnyčios švietimo komisaras vyresnysis Kimas B. Klarkas su žmona Sju bei seminarijų ir religijos institutų administratorius Čadas H. Vebas su žmona Kriste.

Perduodu jums Pirmosios Prezidentūros ir Dvylikos Apaštalų Kvorumo sveikinimus ir meilę. Dėkojame už jūsų pasišventimą Viešpačiui ir Jo sugrąžintajai Evangelijai. Esame dėkingi už kiekvieną atvejį, kai drąsiai stojate ir kalbate gindami tiesą – ypač kai tai nepopuliaru.

Daugelis žmonių jus vadina Tūkstantmečio vaikais. Prisipažinsiu, kad tyrinėtojams vadinant jus šiuo žodžiu ir kalbant apie tai, ką jų tyrimai rodo apie jus – ką mėgstate ir ko nemėgstate, jūsų jausmus ir polinkius, jūsų stiprybes ir silpnybes, – jaučiuosi nejaukiai. Tai, kaip jie vartoja terminą Tūkstantmečio vaikai, mane neramina. Tiesą sakant, mane kur kas labiau domina tai, ką Viešpats man pasakė apie jus, nei tai, ką ekspertai turi apie jus pasakyti.

Kai meldžiuosi dėl jūsų ir klausiu Viešpatį, ką Jis mano apie jus, gaunu pojūčius, kurie labai skiriasi nuo tų, kuriuos sukelia tyrinėtojų išvados. Dvasiniai pojūčiai, kuriuos gavau dėl jūsų, skatina mane tikėti, kad terminas Tūkstantmečio vaikai jums gali tikrai tobulai tikti! Bet dėl visai kitos priežasties, kurios ekspertai gali iš viso nesuprasti.

Terminas Tūkstantmečio vaikai jums tobulai tinka, jei tas terminas primena jums, kas jūs iš tikrųjų esate ir koks iš tikrųjų yra jūsų gyvenimo tikslas. Tikras Tūkstantmečio vaikas yra tas, kuris ikižemiškajame gyvenime buvo mokomas ir mokė Jėzaus Kristaus Evangelijos, kuris ten sudarė sandoras su mūsų Dangiškuoju Tėvu dėl drąsių poelgių, – būtent moralinės drąsos reikalaujančių poelgių, – kuriuos darysite būdami čia, žemėje.

Tikras tūkstantmečio vaikas yra vyras ar moteris, kuriuo Dievas pasitikėjo tiek, kad atsiuntė į žemę pačiu atsakingiausiu Evangelijos laikotarpiu pasaulio istorijoje. Tikras Tūkstantmečio vaikas yra vyras ar moteris, dabar gyvenantis žemėje, kad padėtų šio pasaulio žmonėms pasiruošti Antrajam Jėzaus Kristaus atėjimui ir Jo tūkstantmetiniam karaliavimui. Nesuklyskite – jūs gimėte tam, kad taptumėte tikraisiais Tūkstantmečio vaikais.

Klausimas: kaip galite būti tvirti ir gyventi, kaip dera tikrajam Tūkstantmečio vaikui? Patarsiu keturis dalykus.

Sužinokite, kas jūs iš tikrųjų esate

Pirmas mano patarimas: sužinokite, kas jūs iš tikrųjų esate.

Skirkite laiko pamaldžiai apmąstyti šiuos faktus:

Esate išrinktasis Dievo sūnus ar dukra.
Esate sukurti pagal Jo atvaizdą.
Dvasių pasaulyje buvote mokomi, kad būtumėte paruošti bet kokiems ir visokiems atvejams, su kuriais susidursite šių paskutiniųjų laikų pabaigoje.¹ Tas mokymas tebėra jumyse!

Gyvenate „vienuoliktą valandą“. Viešpats pasakė, jog tai paskutinis kartas, kai Jis šauks darbininkus į savo vynuogyną surinkti išrinktuosius iš keturių žemės ketvirčių.² Ir jūs buvote pasiųsti dalyvauti šiame surinkimo darbe. Ne kartą savo akimis mačiau galingą tikrųjų Tūkstantmečio vaikų įtaką, kai jie padėjo kitiems pažinti tiesą. Tai yra dalis jūsų, kaip Abraomo palikuonių, tapatybės ir paskirties!³

Prieš keletą mėnesių mudu su Vende patyrėme nuostabų įvykį tolimame Sibire. Irkutske „pasiruošimo dieną“ kartu su mumis keliavo misijos prezidentas Gregoris S. Brintonas, jo žmona Salė ir misiją Rusijoje baigęs jų sūnus Semas. Aplankėme gražų Baikalo ežerą ir jo pakrantėje esantį turgų.

Grįžę prie savo mikroautobuso pastebėjome, kad nėra Semo. Netrukus jis grįžo su vidutinio amžiaus moterimi vardu Valentina. Savo gimtąja rusų kalba Valentina entuziastingai kalbėjo: „Noriu pamatyti šio jaunuolio mamą. Jis toks mandagus, protingas ir malonus! Noriu pamatyti jo mamą!“ Valentinos dėmesį patraukė šviesus, spindintis Semo veidas.

Semas supažindino Valentiną su savo mama ir tėčiu, davė jai lankstinuką apie Gelbėtoją ir suorganizavo misionierių susitikimą su ja. Kai vėliau misionieriai pas ją sugrįžo su Mormono Knyga, ji pažadėjo ją perskaityti. Keletas toje pačioje vietoje dirbusių moterų taip pat susidomėjo Valentinos gauta nauja knyga. Dar nežinome, kuo baigsis ši istorija, bet dėl akivaizdžios šviesos, sklindančios iš Semo, Valentina ir kelios jos draugės buvo supažindintos su Evangelija.

Tikrieji Tūkstantmečio vaikai, tokie kaip Semas, žino, kas jie yra iš tikrųjų. Jie yra pasišventę Jėzaus Kristaus mokiniai, kurie instinktyviai pasinaudoja kiekviena proga padėti sau ir kitiems pasiruošti tūkstantmetiniam Gelbėtojo karaliavimui.

Todėl mano pirmas patarimas jums – patiems suvokti, kas jūs esate iš tikrųjų. Paklauskite savo Dangiškąjį Tėvą Jėzaus Kristaus vardu, ką Jis mano apie jus ir jūsų žemiškąją misiją. Jei klausiate su tikru ketinimu, bėgant laikui Dvasia pakuždės jums gyvenimą keičiančias tiesas. Užsirašykite tas įkvėptas mintis, dažnai jas peržiūrėkite ir tiksliai vykdykite.

Pažadu jums, kad kai pradėsite bent truputį suvokti, ką Dangiškasis Tėvas mano apie jus ir ko Jis tikisi, kad padarysite dėl Jo, jūsų gyvenimas ims keistis!

Tikėkitės ir ruoškitės atlikti tai, kas neįmanoma

Antras mano patarimas: tikėkitės ir ruoškitės atlikti tai, kas neįmanoma.

Dievas visada prašė savo sandoros vaikus daryti sunkius dalykus. Kadangi esate sandorų besilaikantys Dievo sūnūs ir dukterys, gyvenantys paskutinių laikų pabaigoje, Viešpats prašys jus atlikti sunkius dalykus. Galite tuo neabejoti – Abraomo išbandymai nesibaigė Abraomui mirus.⁴

Žinau, kaip bauginančiai gali atrodyti prašymas padaryti ką nors, kas, regis, žymiai viršija jūsų galimybes. Kai prezidentas Spenseris V. Kimbolas mirė, buvau tarnavęs Dvylikos Apaštalų Kvorumo nariu tik 19 mėnesių. Naujai paskirtas Prezidentas Ezra Taftas Bensonas pirmajame Pirmosios Prezidentūros ir Dvylikos Apaštalų Kvorumo susirinkime davė konkrečius pavedimus. Man jis nurodė: „Vyresnysis Nelsonai, tu turi atverti Evangelijos skelbimui Rytų Europos šalis.“

Tai buvo 1985 metai. Tais politiškai atšiauriais metais, kuriuos vadiname Šaltuoju karu, ne tik Berlyną skyrė betoninė siena, bet visa Rytų Europa buvo po slogiu komunizmo jungu. Bažnyčios buvo uždarytos, o religinis garbinimas buvo griežtai ribojamas.

Didžią dalį savo profesinio gyvenimo atidarinėjau žmonių širdis, kad atlikčiau gyvybę gelbstinčias operacijas, bet neturėjau jokios patirties, liudijančios, kad galiu atidaryti šalis Evangelijos skelbimui. Tačiau pranašas davė man pavedimą, taigi ėmiausi daryti tai, kas atrodė visiškai neįmanoma.

Nuo pat pradžių mano kelias buvo pilnas kliūčių. Į daugumą šalių atvykdavau nežinodamas, kur eiti. Net kai pavykdavo sužinoti, į kurį pareigūną turėčiau kreiptis, neretai susitikimas paskutinę minutę būdavo atšaukiamas ar nukeliamas. Vienoje šalyje, kai susitikimas buvo nukeltas dviems dienoms, man išbandyti mano kelyje buvo tyčia išdėstytos pagundos ir spąstai – pavyzdžiui, galimybė nelegaliai iškeisti valiutą ir kitos neteisėtos veiklos. Kitą kartą susitikimas prasidėjo reikalavimu, kad nedelsiant išvykčiau.

Bet Viešpats yra pajėgus atlikti savo darbą,⁵ ir man teko privilegija matyti vieną stebuklą po kito – visada ir tik po to, kai užduočiai atlikti panaudodavau visas savo protines galias, narsiausias pastangas ir karščiausias maldas.

Kai kurios iš tų šalių pripažino Bažnyčią dar prieš nugriaunant Berlyno sieną. Kitos pripažino vėliau. 1992 metais galėjau pranešti Prezidentui Bensonui, kad Bažnyčia yra įsteigta visose Rytų Europos šalyse.

Kaip tikras Tūkstantmečio vaikas, kuriuo Viešpats gali pasitikėti, jūs taip pat kursite istoriją! Jūsų paprašys priimti sunkius pavedimus ir tapti įrankiais Viešpaties rankose. Ir Jis įgalins jus atlikti tai, kas neįmanoma.

Kaip atliksite tai, kas neįmanoma? Iš visų jėgų stiprindami savo tikėjimą Jėzumi Kristumi, stengdamiesi geriau suprasti Jo sugrąžintoje Bažnyčioje mokomą doktriną ir nenuilstamai ieškodami tiesos. Kai būsite paprašyti padaryti neįmanoma, jūs, kaip tikrasis Tūkstantmečio vaikas, besilaikantis tyros doktrinos, galėsite su tikėjimu ir nesilpstančiu atkaklumu žengti pirmyn ir džiugiai daryti viską, ką jūs galite, kad įvykdytumėte Viešpaties tikslus.⁶

Bus dienų, kai jausitės visiškai nusivylę. Tad melskite drąsos nepasiduoti! Jums reikės tos stiprybės, nes bus vis mažiau ir mažiau populiaru būti pastarųjų dienų šventuoju. Deja, kai kurie, kuriuos laikėte savo draugais, jus išduos. Ir kai kas atrodys tiesiog neteisinga.

Tačiau pažadu jums, kad sekdami Jėzumi Kristumi rasite tvarią ramybę ir tikrą džiaugsmą. Jei stengiatės vis tiksliau laikytis savo sandorų ir ginti Bažnyčią bei Dievo karalystę žemėje, Viešpats palaimins jus stiprybe ir išmintimi, kad atliktumėte tai, kas neįmanoma.

Mokykitės gauti galios iš dangaus

Trečias mano patarimas: mokykitės gauti galios iš dangaus.

Kiekvienas iš mūsų turime klausimų. Siekis sužinoti, suprasti ir atpažinti tiesą yra svarbi mūsų žemiškojo patyrimo dalis. Didžiąją savo gyvenimo dalį praleidau tyrinėdamas. Jūs taip pat daugiausiai išmoksite uždavinėdami įkvėptus klausimus.

Netgi šią akimirką kai kurie iš jūsų kankinatės stengdamiesi sužinoti, ką turėtumėte daryti su savo gyvenimu. Kiti iš jūsų norite žinoti, ar jums atleistos jūsų nuodėmės. Dauguma iš jūsų svarstote, – o jei ne, tai turėtumėte svarstyti, – kas yra jūsų amžinasis porininkas ir kaip jį rasti.

Kai kuriems gali kilti klausimas, kodėl Bažnyčia daro kai kuriuos dalykus. Galbūt daugelis iš jūsų nesate tikri, kaip gauti atsakymus į savo maldas.

Mūsų Dangiškasis Tėvas ir Jo Sūnus yra pasiruošę atsakyti į jūsų klausimus per Šventosios Dvasios tarnavimą. Tačiau tik jūs galite išmokti, kaip būti vertiems tų atsakymų ir kaip juos gauti.

Nuo ko galėtumėte pradėti? Pradėkite leisdami daugiau laiko šventose vietose. Šventykla yra šventa vieta. Taip pat ir sakramento salė, kur kiekvieną sekmadienį sudarote naują sakramento sandorą. Taip pat kviečiu jus savo butą, bendrabutį, namus ar kambarį pasidaryti šventa vieta, kur galėtumėte saugiai atsitraukti nuo tamsios pasaulio sumaišties.

Malda yra raktas. Melskitės, kad žinotumėte, ką liautis daryti ir ką pradėti daryti. Melskitės, kad žinotumėte, kuo praturtinti savo aplinką ir ką iš jos išmesti, kad galėtumėte gauti daugiau Dvasios.

Melskite Viešpatį įžvalgos dovanos. Tada gyvenkite ir dirbkite taip, kad būtumėte verti gauti tą dovaną, kad, kilus sumaiščiai pasaulyje, jūs aiškiai žinotumėte, kas yra tikra, o kas ne. ⁷

Tarnaukite su meile. Meilinga tarnystė tiems, kurie nuklydo nuo kelio ar yra dvasiškai sužeisti, atvers jūsų širdį asmeniniam apreiškimui.

Leiskite daugiau laiko – žymiai daugiau laiko – ten, kur yra Dvasia. Tai reiškia leisti daugiau laiko su draugais, kurie siekia, kad Dvasia būtų su jais. Leiskite daugiau laiko melsdamiesi ant kelių, daugiau laiko tyrinėdami Raštus, daugiau laiko dirbdami šeimos istorijos darbą, daugiau laiko šventykloje. Pažadu jums: jei nuolat skirsite Viešpačiui dosnią savo laiko dalį, Jis padaugins likusį.

Mes palaikome 15 vyrų, kurie yra įšventinti kaip pranašai, regėtojai ir apreiškėjai. Kai iškyla kebli problema, – o jos, regis, kasdien darosi vis keblesnės, – šie 15 vyrų sprendžia tą problemą, stengdamiesi įžvelgti visų galimų sprendimų pasekmes, o tada stropiai siekia išgirsti Viešpaties balsą. Po pasninkavimo, maldų, studijavimo, apmąstymų ir tarimosi su broliais dėl svarbaus klausimo, gana dažnai vidury nakties mane pažadina papildomas įkvėpimas dėl mūsų sprendžiamo klausimo. Ir mano broliai patiria tą patį.

Pirmoji Prezidentūra ir Dvylikos Apaštalų Kvorumas kartu tariamės ir dalinamės viskuo, ką Viešpats davė mums suprasti ir pajusti, tiek individualiai, tiek bendrai. Ir tada matome, kaip Viešpats įkvepia Bažnyčios Prezidentą paskelbti Viešpaties valią.

Šio pranašų proceso buvo laikomasi 2012 metais, kai buvo keičiamas minimalus misionierių amžius, ir neseniai, kai dėl tos pačios lyties asmenų santuokos legalizavimo kai kuriose šalyse buvo papildytas žinynas Church’s Handbook. Kupini užuojautos visiems, o ypač vaikams, mes ilgai plūkėmės, kad suprastume Viešpaties valią šiuo klausimu. Nuolat turėdami omenyje Dievo išgelbėjimo planą ir Jo viltį, kad kiekvienas Jo vaikas įgis amžinąjį gyvenimą, apsvarstėme daugybę galimų įvykių variantų ir kombinacijų. Daug kartų rinkomės šventykloje pasninkaudami ir melsdamiesi bei siekėme daugiau patarimų ir įkvėpimo. Ir tada, kai Viešpats įkvėpė savo pranašą Prezidentą Tomą S. Monsoną paskelbti Viešpaties mintį ir valią, tą šventą akimirką visi jautėme Dvasios patvirtinimą. Mūsų, kaip apaštalų, privilegija buvo palaikyti tai, kas buvo apreikšta Prezidentui Monsonui. Viešpaties apreiškimas savo tarnams yra šventas procesas; taip pat ir jūsų privilegija gauti asmeninį apreiškimą.

Mano brangūs broliai ir seserys, jūs turite tokį patį priėjimą prie Viešpaties minties ir valios dėl savo gyvenimo, kaip mes, apaštalai, dėl Jo Bažnyčios. Kaip Viešpats reikalauja, kad mes ieškotume ir apmąstytume, pasninkautume ir melstumės, studijuotume ir plūktumės dėl sunkių klausimų, taip Jis reikalauja, kad jūs tą patį darytumėte ieškodami atsakymų į savo klausimus.

Per Šventosios Dvasios kuždesius jūs galite išmokti išgirsti Viešpaties balsą.⁸ Kad ir kokie naudingi atrodytų Google, Twitter ir Facebook, jie tiesiog negali pateikti pačių reikšmingiausių atsakymų!

Mano brangūs jaunieji draugai, jūs galite sužinoti Viešpaties mintį ir valią dėl savo gyvenimo. Jums nereikia abejoti, ar esate ten, kur Viešpačiui reikia, kad būtumėte, arba ar darote tai, ką Jam reikia, kad darytumėte. Jūs galite žinoti! Šventoji Dvasia „pasakys jums viską, ką turite daryti“.⁹

Sekite pranašais

Ketvirtas mano patarimas: sekite pranašais.

1979 metais, tarnaudamas visuotiniu Sekmadieninės mokyklos prezidentu, buvau pakviestas apsilankyti Regionų atstovų seminare, kurio metu prezidentas Spenseris V. Kimbolas įkvepiančiai kalbėjo apie durų atvėrimą tokioms tada Bažnyčiai uždarytoms tautoms, kaip Kinija. Jis paragino visus dalyvius mokytis Mandarinų kalbos, kad galėtume pasiūlyti dalį savo profesinių sugebėjimų padėti Kinijos žmonėms.

Man Prezidento Kimbolo raginimas pasirodė kaip pranašiškas įpareigojimas. Taigi tą patį vakarą paklausiau savo žmoną Dancelę, ar ji nenorėtų su manimi mokytis Mandarinų kalbos. Ji sutiko, ir mes radome mokytoją, kuris mums padėtų. Žinoma, mes neišmokome kalbėti Mandarinų kalba labai gerai, bet išmokome pakankamai, kad, kai po metų (po virtinės labai netikėtų įvykių) buvau pakviestas į Kiniją kaip vizituojantis profesorius mokyti atviros širdies operacijos, man buvo lengviau priimti kvietimą.

Peršokime šešerius metus, į 1985-uosius, – po to, kai buvau pašauktas į Dvylikos Kvorumą. Vieną dieną buvau skubiai kviečiamas atvykti į Kiniją atlikti atviros širdies operacijos jų žymiam operos solistui, kuris Kinijoje buvo laikomas tautos didvyriu. Aš paaiškinau, kad mano Bažnyčios pareigos neleidžia man vykti, bet Kinijos daktarai maldavo manęs tuoj pat atvykti ir atlikti gyvybę gelbstinčią operaciją.

Aš aptariau šį reikalą su savo kvorumo prezidentu ir Pirmąja Prezidentūra. Jie jautė įkvėpimą, kad iš palankumo Kinijos žmonėms aš turėčiau nuvykti ir atlikti tą operaciją.

Aš taip ir padariau. Laimei, operacija pavyko! Beje, tai buvo paskutinė mano daryta atvira širdies operacija. Tai įvyko Kinijoje, Dzinane, 1985 metų kovo 4 dieną.

Dabar vėl peršokime į 2015 m. spalį, vos trijų mėnesių senumo praeitį. Mudu su Vende buvome pakviesti sugrįžti į Šandongo universitetinę medicinos mokyklą Dzinane. Nustebome, kai buvau šiltai priimtas kaip senas Kinijos draugas ir susitikau su chirurgais, kuriuos mokiau prieš 35 metus. Mūsų vizitą vainikavo susitikimas su to įžymaus operos solisto sūnumi ir anūku. Visi šie nuostabūs patyrimai buvo įmanomi dėl vienos priežasties: aš įsiklausiau į pranašo patarimą studijuoti Mandarinų kalbą!

Pranašai numato ateitį. Jie mato trikdančius pavojus, kuriuos priešininkas jau išdėstė ar dar išdėstys mūsų kelyje. Pranašai taip pat numato nuostabias galimybes ir privilegijas, laukiančias tų, kurie klausys ketindami paklusti. Žinau, jog tai tiesa! Pats ne kartą tai patyriau.

Viešpats mums pažadėjo, kad Jis niekada neleis pranašui mūsų nuklaidinti. Prezidentas Haroldas B. Ly sakė: „Jums gali nepatikti tai, ką sako Bažnyčios įgaliotinis. Tai gali prieštarauti jūsų politinėms pažiūroms. Tai gali prieštarauti jūsų socialinėms pažiūroms. Tai tam tikru būdu gali trukdyti jūsų socialiniam gyvenimui. Bet jei klausysitės tų dalykų, lyg išeinančių iš paties Viešpaties burnos, kantriai ir su tikėjimu, pažadama, kad „pragaro vartai jūsų nenugalės; taip, ir Viešpats Dievas išsklaidys tamsos galias prieš jus ir supurtys dangus jūsų labui ir savo vardo šlovei“ (DS 21:6).“¹⁰

Gal ne visada suprantate viską, ką sako gyvasis pranašas. Bet kai žinote, kad pranašas yra pranašas, jūs galite nuolankiai ir su tikėjimu kreiptis į Viešpatį ir paprašyti jums paliudyti bet ką, ką Jo pranašas pasakė.

Maždaug 41 metais prieš Kristaus gimimą daug nefitų prisijungė prie Bažnyčios, ir Bažnyčia klestėjo. Tačiau pradėjo augti ir slaptos sąjungos. Daugelis jų gudrių vadovų slapstėsi tarp žmonių, ir juos buvo sunku aptikti. Kadangi žmonės darėsi vis labiau išdidūs, daugelis nefitų juokėsi iš to, „kas šventa, neigdami pranašystės ir apreiškimo dvasią“.¹¹

Tokie patys pavojai mūsų tyko ir šiais laikais. Deja, karti tiesa yra ta, kad visuomenėje yra infiltruotų šėtono tarnų.¹² Taigi labai žiūrėkite, kieno patarimais vadovaujatės.¹³

Mano mylimi broliai ir seserys, jūs gimėte, kad būtumėte tikrieji Tūkstantmečio vaikai! Esate išrinktoji karta,¹⁴ iš anksto Dievo paskirta atlikti nuostabų darbą – padėti šio pasaulio žmonėms pasiruošti Antrajam Viešpaties atėjimui.

Dabar, kaip Viešpaties Jėzaus Kristaus apaštalas, aš laiminu kiekvieną iš jūsų, tarsi uždėdamas rankas jums ant galvos, galimybe tapti tikraisiais Tūkstantmečio vaikais, kokiais gimėte tapti. Laiminu jus troškimu ir sugebėjimu suvokti savo tikrąją tapatybę bei paskirtį; kad tikėtumėtės ir ruoštumėtės atlikti tai, kas „neįmanoma“; kad drąsiai mokytumėtės naudotis dangaus galiomis ieškodami savo problemų sprendimų ir atsakymų į savo klausimus. Laiminu jus, kad tiksliai vykdytumėte pranašų nurodymus ir tai darydami jaustumėte ramybę savo širdyse. Laiminu jus, kad žinotumėte ir jaustumėte, kaip labai Viešpats jus myli ir jumis pasitiki.

Myliu ir palaikau prezidentą Tomą S. Monsoną šiame šventame Visagalio Dievo darbe. Jėzus Kristus yra mūsų Gelbėtojas. Tai yra Jo Bažnyčia. Esame Jo liaudis! Tai liudiju šventu Jėzaus Kristaus vardu, amen.