Viską nulemia mokytojai
Metinė Seminarijos ir instituto mokymų transliacija
2020 m. birželio 9 d., antradienis
Ačiū, brangusis, kad pakvietei mane pasidalyti savo liudijimu.
Kai pirmą kartą sužinojau apie Bažnyčią, buvau maždaug devynerių metų. Tada aštuonis metus prašiau savo tėvo leidimo būti pakrikštytai, o jis visada sakė ne. Jis sakė, kad buvau per jauna priimti tokį svarbų sprendimą ir turėjau įrodyti jam, kad tai buvo tai, ko tikrai norėjau.
Net ir nebūdama Bažnyčios nare baigiau keturis kasdienės seminarijos metus. Seminarijos pamokos buvo vedamos susirinkimų namuose 6 valandą ryto kiekvieną dieną. Mano tėvas man leido eiti su sąlyga, kad mokytojas mane pavėžės. Laimei, turėjau nuostabų mokytoją, kuris atvykdavo kiekvieną dieną 5:30 ryto mane pavėžėti. Tėvas mane pažadindavo kiekvieną dieną 5 valandą ryto ir aš apsirengdavau ir laukdavau mokytojo. Visada buvau labai mieguista ir mintyse sakydavau „Prašau, neateik. Prašau, neateik“, bet jis visada ateidavo. Laimei, jis visada ateidavo.
Jaučiuosi tokia palaiminta ir dėkinga už savo uolųjį seminarijos mokytoją, kuris galėjo liautis dėti pastangas dėl manęs. Bet jis nesiliovė.
Po trisdešimties metų turėjau progą kurį laiką namuose mokyti seminarijoje savo dukrą. Ji negalėjo lankyti seminarijos susirinkimų namuose tais metais dėl pamokų grafiko mokykloje. Ji buvo labai energinga mergaitė ir nedžiūgavo turėdama ramiai sėdėti 45 minutes, ypač man esant jos mokytojai. Todėl nusprendžiau paruošti ypatingas pamokas ir mokyti savo dukrą tarytum ji būtų geriausia seminarijos mokinė, nors ji tebuvo vienintelė mokinė. Baigiantis tiems metams ji buvo patenkinta, jautė mūsų Dangiškojo Tėvo meilę, skirtą jai, ir aš ją jaučiau.
Broliai ir seserys, kaip ir mano dukra, žinau, kad Dievo žodis gali viską pakeisti mūsų mąstysenoje, mūsų nusistatyme ir tame, kaip mes matome save ir kitus.
Noriu pabaigti pasidalydama nuostabia citata iš Henrio B. Airingo kalbos:
„Jūs, nuostabūs mokytojai, jau ir taip dedate dideles pastangas ir aukojatės ruošdamiesi mokyti žodžio, mokydami ir rūpindamiesi mokiniais. […] Dabar galite pridėti savo tikėjimą, kad daugiau mūsų mokinių priims sprendimus, kurie atves prie tikro atsivertimo.“1
Tai liudiju Jėzaus Kristaus vardu, amen.