Nakties sapnai
2020 m. Pirmosios Prezidentūros kalėdinis minėjimas
2020 m. gruodžio 6 d., sekmadienis
Aplinkui buvo taip ramu, kaip gamtoje būna tik prasidedant ankstyvo pavasario nakčiai. Aiškiame kaip krištolas danguje pasirodė žvaigždės: iš pradžių dešimtys, po to šimtai ir galiausiai tūkstančiai. Piemenys laukuose ilsėjosi po karštos dienos ir varginančio sąžiningai atlikto darbo. Vienintelis neįprastas, bet nepaprastai gražus tos idilės reginys atsivėrė kalvos šlaite, netoli kaimo stovinčiame tvartelyje, kuriame, stebuklą stebint tik keliems naminiams gyvuliams, prie ėdžiose paguldyto kūdikio palinko du asmenys.
Pirmoji iš to trejeto, perpildytame Betliejuje neradusio nei draugo, nei geranoriško šeimininko, buvo graži jauna mergelė motina vardu Marija (turbūt sulaukusi paauglystės ar šiek tiek vyresnė, pagal tų dienų tradicijas), kurios drąsai ir išskirtiniam tikėjimui neprilygsta niekas, kas kada nors buvo aprašyta Raštuose. Antrasis buvo jos vyras, Juozapas, vyresnis už savo jauną žmoną, vienintelis vyras žemėje tikrai vertas auginti kūdikį, kuris nebuvo Džozefo biologinis sūnus, bet vėliau tapo Juozapo dvasiniu tėvu. Trečiasis, paskutinis ir nuostabiausias iš visų, – tai kūdikis, kurio vardas bus Jėzus, suvystytas ir paguldytas švariausiame šiene, kokį tik rūpestingas tėvas galėjo surinkti.
Ironiška, jog ta kukli, nuošali vieta padarė nepastebimą faktą, kad dar niekada nebuvo gimęs toks kūdikis, apie kurį jau būtų tiek daug žinoma, apie kurį jau būtų tiek daug parašyta ir iš kurio būtų tiek daug tikimasi. Iš tikrųjų, žinojimas, kas Jis buvo, prasidėjo nuo gyvenimo danguje dar prieš kam nors gimstant! Kaip Tėvo Pirmagimis1 dvasių pasaulyje, Jis buvo paskirtas būti pasaulio Gelbėtoju2, iš anksto paskirtas būti „nuo pasaulio sutvėrimo nužudyt[uoju] Avinėl[iu]“3. Vėliau, bet Jam dar negimus, Jis bus Senojo Testamento didysis Jehova, padėsiantis Nojui išgelbėti savo šeimą per potvynį4, o Juozapui išgelbėti savo šeimą per badmetį5. Jis buvo autoritetingas Jehova, kurio vardai dar yra „Nuostabusis, Patarėjas, Galingasis Dievas, Nesibaigiantis Tėvas, Ramybės Kunigaikštis“6. Didžiajame gailestingumo plane Jis buvo Alfa ir Omega7, kad galiausiai „skelbt[ų] gerą žinią vargšams; […] gydyt[ų] tuos, kurių širdys sudužusios, […] skelbt[ų] belaisviams išlaisvinimą ir kaliniams atidaryt[ų] kalėjimą“8.
Kad tai būtų atlikta, tas kūdikis tryps išpirkimo vyno spaustuvą ir darys tai visiškai vienas, neturėdamas nė vieno žemiško bendražygio, kuris Jam padėtų, ir nė vieno dangiško, kuris galėtų tai padaryti. Nešdamas visas mirtingojo gyvenimo nuodėmes ir širdgėlas Jis visai žmonių šeimai nuo Adomo iki pasaulio pabaigos atneš nesuvokiamą išgelbėjimo dovaną. Visoje savo kelionėje Jis bus „[mūsų] sielų Ganytoj[as] ir Vyskup[as]“9, didysis „mūsų išpažinimo vyriausiasis Kunig[as]“10, laisvai trykštantis „viso teisumo šaltin[is]“11. Visus tuos žemiškojo gyvenimo reikalavimus ir pareigas dar reikės įvykdyti. Bet ne šiąnakt. Ne tą naktį. Tą akimirką Jis buvo tik kūdikis Jį nepaprastai mylinčios motinos rankose, prižiūrimas švelnaus ir stipraus tėvo.
Netrukus atėjo piemenys, kaip kukliausio žemiško užsiėmimo bei neturtingiausių žmonių ir jų darbų atstovai. Vėliau atėjo karaliai, išminčiai iš rytų, simbolizuojantys didingiausius žemiškus pasiekimus bei turtingiausius žmones ir jų darbus. Iš aukščiausių sričių – tiesiogine šio žodžio reikšme – atėjo angelai dainuodami „šlovė Dievui aukštybėse“12, gausi dangiška kareivija, šlovinanti šį mažą kūdikį, kuris pagaliau atėjo į žemę. Tiesą sakant, angelai per amžius žymėjo kelią į šį tvartelį. Visai neseniai apsilankęs angelas didingai pranešė Marijai, kam ji buvo išrinkta ir kuo būti ji buvo išrinkta13. Angelas aplankė Juozapą, kad suteiktų jam drąsos vesti šią jauną moterį, jau paslaptingai pastojusią, duodamas įsakymą, kuriam jis iš karto ištikimai pakluso14. Po gimimo angelas liepė jaunai porai bėgti nuo Herodo rengiamų nekaltų vaikų (tų vaikučių, kurie buvo pirmieji Naujojo Testamento krikščionybės kankiniai) žudynių, ir tas pats angelas pasakė porai, kada jie galės grįžti iš Egipto, įsikurti tolimajame Nazarete, o ne Betliejuje ar pačioje Jeruzalėje15. Tikrai angelai danguje geriau nei mirtingieji žemėje žinojo, ką reiškė tas gimimas ir kokia buvo to vaiko misija, būtent kad „neš[tų] mūsų negalias ir [pasiimtų] mūsų skausmus: […] [būtų] sužeistas už mūsų kaltes ir sumuštas už mūsų nuodėmes [, kad būtų aišku, jog] bausmė dėl mūsų ramybės krito ant jo; [kad] jo žaizdomis [būsime] išgydyti“16.
Asmeniškai man svarbu yra tai, kad viskas vyksta naktį, tuo metu, kai raumenys atsipalaiduoja ir ilsimasi po darbo, kai sukalbamos maldos, kada laukiama apreiškimų ir labiausiai tikėtina, kad netoliese yra dangiškosios būtybės. Ir kartą per metus, naktį, vaikai vos ne vos gali sumerkti akis iš džiaugsmo, kuris trykšta žinant, kad rytoj bus Kalėdos. Taip, kad ir kokia sunki būna praėjusi diena, saldūs nakties sapnai gali viską pataisyti. Kaip kartą rašė vyresnysis Parlis P. Pratas:
„Dievas […] per sapnus [ …] apreiškė daug svarbių nurodymų. [ …] [Tada] pranyksta nervų įtampa ir visa mirtingoji žmonija ramiai ir tyliai sugulusi [miega, o] [ …] dvasiniai organai […] bendrauja su Dievybe, [ …] su angelais ir su ištobulintų žmonių dvasiomis.“17
Taip buvo ir tą nuostabą ir pagarbą keliančią naktį, kada visų šimtmečių viltys18 tikrai išsipildė Betliejaus sapnuose.
Tą naktį, kai Judėjos danguje
Žvaigždė mįslinga šviesą liejo,
Per miegą vartės neregys,
Sapnavo, kad matyt pradėjo.
Tąnakt, kai piemenys išgirdo,
Kaip giesmės angelų skambėjo,
Kurčiasis miego keruose sukruto,
Sapnavo, kad girdėt galėjo.
Tą naktį, kai tvartely gyvulių
Vaikelis su mama ramiai ilsėjos,
Galūnes susuktas pajudino luošys,
Sapnavo – vaikščioti pradėjo.
Tą naktį, kai virš savo Kūdikėlio
Švelnioji Marija palinko,
Šypsojosi raupsuotas per miegus,
Sapnavo, kad yra išties švarus.
Tą naktį, kai prie motinos širdies
Karalius mažas prisiglaudęs buvo,
Ištvirkėlė saldžiausiame miege
Sapnavo – nepraradusi tyrumo.
Kai ėdžiose tą naktį Jis gulėjo, –
Pašventintas, kurs gelbėti atėjo, –
Žmogus sujudo per mirties miegus,
Sapnavo – kapo nebebus.19
Kaip savo kalėdinę dovaną jums palieku Betliejaus sapnus. Tai darau kūdikėlio, kuris visus tuos sapnus pildo, būtent Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu, amen.