Dieviškos dovanos
Prezidentas Raselas M. Nelsonas
2020 m. gruodžio 6 d.
Mano brangūs broliai ir seserys, tai buvo nuostabus vakaras. Mūsų nuotaiką pakėlė graži muzika ir kalbos. Sesuo Kreiven mus sušildė savo mintimis apie dangiškus apkabinimus ir paguodos antklodes. Vyresnysis Nylsonas sujaudino pasakodamas apie savo tėvo, kuris dėl karinės tarnybos trejus metus iš eilės negalėjo švęsti Kalėdų, gyvenimą. Vyresnysis Holandas mus įkvėpė mokydamas apie pasaulio Gelbėtojo gyvenimą.
Norėčiau pasinaudoti proga ir padėkoti už jūsų atsaką į mano neseniai paskelbtą kvietimą socialines medijas užtvindyti padėkomis už daugybę mūsų palaiminimų. Mano kvietimu pasinaudojo milijonai. Esu ypač dėkingas, kad ir toliau kasdien meldžiatės Dangiškajam Tėvui, dėkodami Jam už Jo vedimą, apsaugą, įkvėpimą ir, svarbiausia, už Jo mylimo Sūnaus Jėzaus Kristaus dovaną.
Kalėdos kelia nuostabių prisiminimų. Vos prieš metus Vendė ir aš turėjome galimybę Kalėdas švęsti su žavinga maža mergaite Kler Krosbi, sugiedojusia mėgstamą kalėdinę giesmę. Leiskite pasidalyti viena ištrauka iš mūsų vaizdo įrašo, sukurto iniciatyvai „Apšviesk pasaulį“.1
Kaip vyresnysis Holandas mums priminė, tikrai, toji palaiminta naktis daugiau nei prieš du tūkstančius metų tapo naktimi, pašventinta užgimimu To, kuris buvo iš anksto paskirtas atnešti šiai žemei taikos ir palankumo žmonėms.2 Jėzus Kristus gimė tam, kad palaimintų visą žmoniją – praeities, dabarties ir ateities.
Net giedodami „Tyli naktis“ suprantame, jog to Betliejaus vaikelio gyvenimas prasidėjo ne ten ir užsibaigė ne Kalvarijoje. Ikimirtingoje karalystėje Jėzus buvo Tėvo pateptas būti Mesiju, Kristumi, visos žmonijos Gelbėtoju ir Išpirkėju. Jis buvo iš anksto paskirtas mus išpirkti. Jis buvo sumuštas už mūsų nuodėmes ir sužeistas už mūsų kaltes.3 Jis atėjo tam, kad nemirtingumas taptų tikrove, o amžinasis gyvenimas – galimybe visiems, kurie kada nors gyvens.4
Tai reiškia, kad kiekvienas iš mūsų bus prikeltas, taip pat ir tie jūsų artimieji, kurie iškeliavo per šiuos neramius metus ir kurie dabar gyvena kitoje uždangos pusėje. Tai reiškia, kad kiekvienas iš mūsų galime toliau tobulėti. Tai reiškia, kad galime viltis geresnių dalykų ateityje.
Ar kada susimąstėte, kodėl Viešpats nusprendė gimti būtent ten, kur gimė? Jis galėjo gimti bet kurioje žemės vietoje. Tačiau Jis pasirinko būtent tą žemę, kurią padarė šventą.
Jėzus gimė Betliejuje. Hebrajiškasis bet lehem reiškia „duonos namai“. Tad kaip dera, kad Jis, „gyvenimo duona“5, gimė „duonos namuose“.
Jis gimė kukliomis sąlygomis tarp gyvūnų. „Dievo Avinėlis“6 gimė Paschos laikotarpiu, per kurį įvairūs gyvūnai buvo ruošiami paschaliniam aukojimui. Ir vieną dieną Jis bus „kaip avinėlis, vedamas pjauti“7. Jis buvo ir Avinėlis, ir Ganytojas.
Gimus „gerajam ganytojui“8, piemenys pirmieji sužinojo apie Jo šventą gimimą.9
Gimus Tam, kuris vadinamas žėrinčia aušrine žvaigžde10, danguje sužibo nauja žvaigždė11.
Gimus Tam, kuris save vadino „pasaulio šviesa“12, visame pasaulyje, kaip Jo švento gimimo ženklas, išnyko tamsa13.
Jėzus pasikrikštijo žemiausiame gėlo vandens telkinyje žemėje, simboliškai parodydamas gelmes, į kurias Jis žengs tam, kad mus išgelbėtų, ir iš kurių Jis pakils virš visko – vėlgi, kad mus išgelbėtų.14 Savo pavyzdžiu Jis mokė, kad mes taip pat galime pakilti iš savo asmeninių iššūkių gelmių – liūdesio, silpnumo ir rūpesčių – ir pasiekti savo šlovingo potencialo ir dieviškojo likimo aukštumas. Visa tai įmanoma dėl Jo gailestingumo ir malonės.
Sausoje ir dulkėtoje dykvietėje Gelbėtojas mokė tokių pamokų, kurias iki galo galėjo suprasti tik tie, kurie žinojo, ką reiškia būti kankinamam troškulio.
Moterį prie šulinio Jėzus mokė:
„Kiekvienas, kas geria šitą vandenį, ir vėl trokš.
O kas gers vandenį, kurį Aš jam duosiu, tas nebetrokš per amžius, ir vanduo, kurį jam duosiu, taps jame versme vandens, trykštančio į amžinąjį gyvenimą.“15
Ši Raštų ištrauka man primena vieną jautrų patyrimą, išgyventą kartu su vyresniuoju Marku E. Pytersenu.16 Tada jis buvo Dvylikos Apaštalų Kvorumo narys, o aš, dar prieš tai, kai buvau pašauktas į tą kvorumą, turėjau privilegiją jį lydėti į Šventąją Žemę – kaip paaiškėjo vėliau, tai buvo jo paskutinė mirtingojo gyvenimo kelionė.
Vyresnysis Pytersenas labai kentė nuo vėžio. Per ilgą ir jam skausmingą naktį stengiausi jį paguosti. Mačiau, kad jis galėjo valgyti ir gerti tik po truputį. Buvo suplanuota, kad kitą dieną jis turės pasakyti ilgą kalbą.
Išaušo rytas. Vyresnysis Pytersenas drąsiai nuvyko prie šiaurinės Galilėjos jūros pakrantės, kur jo laukė daug žmonių. Jis pasirinko mokyti iš Gelbėtojo Kalno pamokslo. Cituodamas Rašto žodžius „palaiminti, kurie alksta ir trokšta teisumo“17 vyresnysis Pytersenas susigraudino. Pasidėjęs užrašus, jis pažvelgė į susirinkusius ir paklausė: „Ar žinote, ką iš tikrųjų reiškia alkti ir trokšti?“ Aš žinojau, kad jis iš tikrųjų žino. Tada jis pamokė: „Tik iš tikrųjų alkdami ir trokšdami teisumo galėsite tapti panašesni į Kristų.“ Vyresnysis Pytersenas buvo gyvas to pavyzdys. Netrukus po to jis užbaigė šio mirtingojo gyvenimo mokyklą.18
Kai tik susimąstau apie teisumo alkį ir troškulį, prisimenu šį gerbiamą apaštalą, kuris vieną iš savo paskutinių pamokslų paskyrė tam, kad pamokytų, ką iš tikrųjų reiškia ieškoti Viešpaties Jėzaus Kristaus, alkti ir trokšti teisumo ir tapti panašesniam į Jį.
Šiais metais mudu su seserimi Nelson anksti pradėjome ruoštis kalėdiniams meilės mūsų šeimai darbams. Lapkričio pradžioje Vendė pranešė, kad Kalėdoms esame pasiruošę. Pirmoji man kilusi mintis buvo: „Kaip gerai!Dabar galėsime susitelkti į Gelbėtoją.“
Per šias beprecedenčių metų, kai praktiškai kiekvienas pasaulio žmogus yra pajutęs pasaulinės pandemijos padarinius, Kalėdas mums neturėtų būti nieko svarbesnio už susitelkimą į Gelbėtoją ir į tai, ką mums reiškia Jo gyvenimo dovana.
Mūsų mylintis Dangiškasis Tėvas „taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“19.
Tada Dievo Sūnus mums pažadėjo: „Kiekvienas, kuris gyvena ir tiki mane, nemirs per amžius.“20 Kokios neapsakomos ir neprilygstamos dovanosiš Tėvo ir Sūnaus!
Dėkoju Dievui už Jo mylimo Sūnaus dovaną. Dėkoju ir mūsų Viešpačiui Jėzui Kristui už Jo neprilygstamą auką ir misiją. Pirmą kartą Jėzus atėjo beveik slapta. Tačiau per Jo Antrąjį Atėjimą „Viešpaties šlovė bus apreikšta! Visa žmonija drauge ją išvys“21. Tuomet Jis valdys kaip „viešpačių Viešpats“ ir karaliaus kaip „karalių Karalius“.22
Dabar, mano mylimi broliai ir seserys, kaip įgaliotasis Gelbėtojo tarnas norėčiau kiekvieną iš jūsų palaiminti. Jūs ir jūsų šeimos būkite palaiminti ramybe ir geresniu gebėjimu girdėti Viešpaties balsą bei gauti apreiškimą, stipriau pajusti mūsų Tėvo ir Jo Sūnaus meilę jums, Jų rūpestį jumis ir Jų pasiryžimą vesti visus, kurie Jų ieško. Kartu su Moroniu noriu jus „paraginti ieškoti šito Jėzaus, apie kurį rašė pranašai ir apaštalai, kad Dievo Tėvo ir taip pat Viešpaties Jėzaus Kristaus, ir […] Šventosios Dvasios malonė būtų ir pasiliktų jumyse per amžius“23. To meldžiu Jėzaus Kristaus vardu, amen.