Didžiausia Kalėdų dovana
2022 m. Pirmosios Prezidentūros kalėdinis minėjimas
2022 m. gruodžio 4 d., sekmadienis
„Kai angelai nuo jų pakilo į dangų, piemenys kalbėjosi: „Eikime į Betliejų ir pažiūrėkime, kas ten įvyko, ką Viešpats mums paskelbė.“
Jie nuskubėjo ir rado Mariją, Juozapą ir kūdikį, paguldytą ėdžiose.“1
Šios paprastos Naujojo Testamento eilutės, kurias parašė Lukas, leidžia mums įsivaizduoti dievišką Jėzaus Kristaus gimimą, kuris šiandien minimas visame pasaulyje.
Mūsų gimtojoje šalyje, Portugalijoje, tradicija atkurti šį Raštų įvykį statant prakartėles yra labai mėgiama. Per Kalėdas prakartėles visoje šalyje rasite įvairiose vietose – taip pat šios tradicijos laikosi ir daugelis šeimų. Kad būtų pastatyta prakartėlė, dažnai reikia įdėti pastangų: pririnkti šviežių samanų, šieno, akmenų ir kitų gamtinių medžiagų, iš kurių būtų galima sukurti tikrovišką prakartėlę.
Šią Kalėdų tradiciją statyti prakartėlę puoselėjome vaikystėje ir jaunystėje, tuomet su tėvais, o paskiau – su savo vaikais. Prakartėlės statymas buvo vienas mėgstamiausių mano užsiėmimų šiuo metų laiku.
Visas mažytes figūrėles, kurias naudojome statydami prakartėlę ir kurdami jos aplinką, mes laikėme medinėje dėžėje. Dažnai būdavo daromas ir nedidelis mūsų kaimo maketas. Kiekvienais metais per Kalėdas į rinkinį buvo pridedama po porą naujų figūrėlių ar kitų elementų. Buvo kaimo gyventojų, ūkininkų ir gyvulių figūrėlių, namų, vėjo ir vandens malūnų bei gamtos elementų, vaizduojančių kalvas ir slėnius, medžius ir laukus. Kad padarytume upes ir upelius, naudodavome spindinčius veidrodžių gabalėlius. Kartais būdavo vaizduojami net tiltai. Ir, žinoma, pačiame centre buvo svarbiausios Šventuosiuose Raštuose aprašytos figūrėlės: avių banda ir „laukuose buv[ę] piemenys, kurie, budėdami naktį, saugojo savo bandą“2; angelas, kuris pasakė piemenims nebijoti ir paskelbė apie Gelbėtojo gimimą, atnešdamas „didelį džiaugsmą […] visai tautai“3; Marijos ir Juozapo figūrėlės buvo gerai matomoje vietoje prie ėdžių.4 Dar buvo žvaigždė, kuri, pasak Raštų, teikė daug džiaugsmo išminčiams ir vedė juos pas Jėzų.5
Prakartėlės statymas buvo visų šeimos narių reikalas. Ji buvo kuriama ir renkama pamažu, kelias dienas ar net savaites, kad visos detalės būtų tinkamoje vietoje.
Visą šventinį laikotarpį žavėdavomės prakartėle ir prisimindavome Mato ir Luko pasakojimuose aprašytus įvykius, dėl kurių ši šventė buvo tokia prasminga. Būdavo pasakojamos istorijos apie Marijos ir Juozapo tikėjimą, apie jų kelionę, kuri tęsėsi „iš Galilėjos miesto Nazareto į Judėją, į Dovydo miestą, vadinamą Betliejumi“6, ir apie jų nesėkmingas pastangas rasti kur apsistoti.
Tada galiausiai ateidavo Kalėdos, kūdikėlio Jėzaus figūrėlė būdavo paguldoma ėdžiose, o pokalbis tuomet pakrypdavo į Jėzaus Kristaus svarbą mūsų gyvenime, į tai, ką Jis padarė dėl mūsų7 ir kad Jis yra visų didžiausia dovana.
Ši kalėdinė giesmė apibūdina tą šventinę dvasią:
„Marijos mažas rūpestėli!
Teisusis, tyras kūdikėli!
Liūliuotas ėdžiose, šiene,
Kalėdų dieną dievišką!
Veidelio tavo spinduliuos
Kiekvieno viltys vėl gyvuos!
Vaikeli, gimęs taip kukliai!
Pripildai žemę šią šlovės!
Štai piemenys atvesti iš toli,
Klaupėsi prie tavęs, arti.
Išminčiai puolė ant kelių
Tave pagerbdami!
Angelų apdainuotas vaikeli,
Mažasis Karaliau visų!
Balzamas liūdinčiam žmogui
Sklinda iš tavo akių!
Mirtingiesiems esi dovana,
Kad laimėtų vietą danguje!“8
Apie savo dovaną mums pats Gelbėtojas liudijo: „Aš jums tai kalbėjau, kad manyje turėtumėte ramybę. Pasaulyje jūs turėsite priespaudą, bet būkite drąsūs: Aš nugalėjau pasaulį!“9
„Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.“10
Kokia išskirtinė dovana; kokia įstabi dovana!
„Kalėdų metas – tai metas apmąstyti ir veikti pagal palaimas ir galimybes, kurias turime dėl mūsų Gelbėtojo Jėzaus Kristaus gimimo, gyvenimo, Apmokėjimo ir Prisikėlimo.“11
Galvoju apie palaimą atrasti ramybę ir viltį, net patiriant sunkumus ir išmėginimus;12 dieviško vadovavimo palaimą tiek pergalingais, tiek ir nevilties laikais;13 palaimą didingesnės perspektyvos ir tikslo, žinant ir tikint, kad po šio žemiškojo patyrimo yra daugiau;14 dėkingumo palaimą, net tada, kai turime mažiau nei mums patiems reikia; palaimą būti paguostiems, kai jaučiamės vieniši,15 ir palaimą, kad galime duoti net tada, kai turime nedaug.
Šias ir daugelį kitų palaimų turime dėl Jėzaus Kristaus! Taip, dėl kūdikėlio Jėzaus, kurio figūrėlės guldymo į ėdžias mūsų prakartėlėje Kalėdų dieną laukdavau labai nekantraudamas! Jis, kuris yra mūsų didžiausia dovana, suteikė mums tokias brangias palaimas dėl savo gyvenimo, pavyzdžio, mokymų ir pasiaukojimo.
Tad klausiu: ar neturėtume atsakydami pasinaudoti šiomis palaimomis, kad pakeltume kitų naštas, padėtume ir paskatintume prisijungti prie šio švento meto dvasios ir švęsti per pirmąsias Kalėdas piemenų praneštą gerąją naujieną?
Kristus mūsų Kalėdas gali pakeisti labiau nei gerumo ir meilės kaspinai ir mūsų šventes suvynioti į tikrąją meilę, kuri yra „tyra Kristaus meilė [kuri] išlieka per amžius“16. „Nors mūsų jausmai atsiranda ir išnyksta, Jo meilė mums – niekuomet.“17 Jo meilė tęsiasi ištisus metus ir visą mūsų gyvenimą.
Per Kalėdas, labiau sutelkę dėmesį į Kristų, galėsime stipriau pajausti Jo meilę savo gyvenime ir labiau mylėti aplinkinius ir jiems tarnauti.
Laikydamiesi Kalėdų dvasios mes išlaikome Kristaus Dvasią. Tad šį šventinį laikotarpį susitelkime į Jėzų Kristų, Pasaulio Šviesą, ir leiskime savo šviesai šviesti, mums dalijantis su kitais savo meile, savo atjauta ir savo tarnyste.
Kadangi Jis atėjo, mūsų gyvenimas turi prasmę. Kadangi Jis atėjo, yra viltis. Jis yra pasaulio Gelbėtojas ir mūsų didžiausia dovana – apie tai liudiju. Jėzaus Kristaus vardu, amen.