Nes teisiesiems Kalėdos reiškia, kad viskas išeis į gera
2022 m. Pirmosios Prezidentūros kalėdinis minėjimas
2022 m. gruodžio 4 d., sekmadienis
Dėkoju prezidentui Nelsonui ir Pirmajai Prezidentūrai už suteiktą privilegiją kalbėti šį vakarą. Mūsų šeima, laikydamasi tradicijų, Kalėdas šventė savo gimtinėje, taip pat Prancūzijoje, Vokietijoje ir Brazilijoje. Kad ir kur gyventume, mums visiems, kurie tikime Jėzų Kristų ir Juo sekame, viena nuostabi tiesa nesikeičia: džiaugiamės, kad atėjo Tas, kuris buvo pašauktas nuo pat pradžių, Tas, kuris buvo laukiamas šimtmečiais, Tas, kuris yra Tėvo Viengimis, – Jis atėjo laiko viduryje kukliausiomis sąlygomis. Kadangi Jis atėjo, milijardai šioje žemėje gyvenusių žmonių vėl gyvens ir, jei norės, galės paveldėti amžinąjį gyvenimą – didžiausią iš visų Dievo dovanų.
Iš gražios Jo gimimo per Kalėdas istorijos galime išmokti daug pamokų.
Štai pamoka, kuria norėčiau pasidalyti su jumis šį vakarą: nepaisant visų rūpesčių ir netikrumo, sunkumų ir vargų, kurie mus lydi čia, mūsų mirtingame gyvenime, tiems, kurie yra teisūs, kurie tiki ir pasitiki Viešpačiu, galiausiai viskas išeis į gera.
Pagalvokite apie šiuos puikius pavyzdžius.
Teisi moteris vardu Elžbieta ir jos vyras Zacharijas, jau sulaukę garbaus amžiaus, liūdėjo, kad nebuvo apdovanoti vaikais. Tačiau jie buvo ištikimi ir pasitikėjo Viešpačiu.
Nors Raštuose neužrašyta, kaip Zacharijas ir Elžbieta jautėsi ir ką vienas kitam sakė, muzikinis spektaklis „Pasaulio Gelbėtojas“ padeda apmąstyti, kas galėjo būti jų širdyse. Zacharijas pareiškia Elžbietai: „Mums nebuvo lemta turėti vaikų. Tačiau vis dar pasitikime Viešpačiu.“ Tada jie dainuoja: „Aš amžiams atsiduosiu Dievui, o ne savo valiai. […] Jei nelemta, atsiduoti Jam amžiams reiškia, kad lauksiu, stebėsiu ir pamatysiu. […] Leisiu Jam mane vesti […] iki mano valandų, iki mano dienų, iki mano metų galo.“1
Ir tada įvyko stebuklas. Raštuose rašoma, kad šventykloje Zacharijui pasirodė angelas Gabrielius. Angelas tarė: „Tavo žmona Elžbieta pagimdys tau sūnų, o tu jį pavadinsi Jonu. […] Jis eis […], kad parengtų Viešpačiui paruoštą tautą.“2
Zacharijas atsakė angelui: „Kaip tai aš patirsiu? Aš gi jau senas, ir mano žmona nebejauna.“3
Gabrielius atsakė: „Štai tu tapsi nebylys ir negalėsi kalbėti […], nes nepatikėjai mano žodžiais, kurie išsipildys.“20
Pagalvokite, kokie jausmai turėjo apimti Elžbietą ir Zachariją. Metų metus jie meldė vaikų, bet jų nesusilaukė. Jis toliau laikėsi įsakymų ir pasitikėjo Viešpačiu. Tada Zacharijui pasirodė angelas, tačiau po to jis negalėjo kalbėti. Galbūt jis panoro sužinoti, ką apie jį mano Viešpats. Tačiau, atėjus laikui, gimė kūdikis. Zacharijas vėl galėjo kalbėti. Kūdikis tapo pranašu Jonu, paruošusiu kelią Gelbėtojui. Nepaisant netikrumo ir visų sunkumų, teisiesiems galiausiai viskas išeis į gera.
Toliau Kalėdų istorijoje matome mylimą Mariją, išrinktą būti Dievo Sūnaus motina. Ir vis dėlto jos gyvenime yra rūpesčių ir netikrumo. Marijai pasirodė Gabrielius ir pranešė apie jos kilnų pašaukimą. Marija paklausė angelą: „Kaip tai įvyks, jeigu aš nepažįstu vyro?“5 Gabrielius paaiškino, kad ant jos nužengs Šventosios Dvasios galia ir Aukščiausiojo galybė, ir ji pradės Dievo Sūnų, kurio vardas bus Jėzus.
Pagalvokite, kaip ji turėjo pralinksmėti ir nudžiugti, kai ją aplankė Dievo angelas. Kaip nuolankiai ji galvojo, kad yra ilgai laukto Mesijo motina. Ir vis dėlto, papasakojus Juozapui, ne viskas buvo išspręsta. Juozapas buvo teisus žmogus ir nenorėjo užtraukti gėdos Marijai, bet nežinojo, kaip pasielgti teisingai. Jam nerimaujant ir dvejojant, sapne jį aplankė angelas: „Juozapai, […] nebijok parsivesti į namus savo žmonos Marijos, nes jos vaisius yra iš Šventosios Dvasios. Ji pagimdys Sūnų, kuriam tu duosi vardą Jėzus, nes Jis išgelbės savo tautą iš jos nuodėmių.“6
Be abejo, galime suprasti Mariją, kuri nerimavo ir nežinojo, kaip įvyks šis nuostabiausias palaiminimas. Juozapas taip pat buvo susirūpinęs ir neramus. Tačiau dabar buvo aišku, kad šiuo keliu jie turi eiti drauge. Kokia laiminga turėjo būti Marija, sužinojusi, kad Juozapui pasirodė angelas. Koks laimingas turėjo būti Juozapas, žinodamas, kad tai buvo Dievo valia. Nepaisant netikrumo ir sunkumų, teisiesiems galiausiai viskas išeis į gera.
Tačiau, kaip žinome, dar laukė sunkumai, kurių visada būna. Artėjant Marijos metui gimdyti, romėnai pareikalavo, kad Juozapas grįžtų į Betliejų. Marija ir Juozapas nusprendė eiti kartu. Visi mėgstame gražią Kalėdų istoriją. Atvykus į Betliejų, užeigoje nebuvo vietos. Koks susirūpinęs turėjo būti Juozapas. Kaip tai galėjo būti? Kodėl Marija, išrinktoji iš visų moterų, turėjo pagimdyti Aukščiausiojo Sūnų tvartelyje? Ar gimdymas bus sklandus ir be komplikacijų?
Tai galėjo atrodyti taip netikėta, taip neteisinga. Tačiau kūdikis gimė, Jis buvo sveikas. Kaip pasakojama gražioje kalėdinėje giesmėje: „Nėra prakartėlė lovelė minkšta, bet gimusiam Jėzui – geriausia vieta.“7
Dar nesibaigus nakčiai piemenims lauke pasirodė angelas, skelbdamas džiugią žinią apie didį džiaugsmą. Angelai giedojo: „Šlovė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė ir palankumas žmonėms!“8
Piemenys nuvyko į Betliejų ieškoti kūdikėlio Jėzaus. Jiems suradus kūdikį Kristų, kokią paguodą ir patikinimą turėjo pajusti Juozapas ir Marija, supratę, kad juos supantys sunkumai turi tikslą. Angelai paskelbė apie Jo atėjimą ir kilnią misiją. Po sunkumų ir netikrumo teisiesiems galiausiai viskas išeina į gera.
Naujajame pasaulyje teisieji taip pat patyrė vargų, neaiškumų ir rūpesčių. Pranašas Samuelis pranašavo, kad Gelbėtojo gimimas įvyks po penkerių metų ir kad bus duotas ženklas, jog visą naktį nebus tamsos. Artėjant tai dienai, buvo suplanuotas neįsivaizduojamas dalykas. „Dabar buvo taip, kad netikintieji paskyrė dieną, kurią visi tikintys tomis tradicijomis turėjo būti atiduoti mirčiai, jeigu neįvyks tas ženklas, kurį nurodė pranašas Samuelis.“9 Netikintieji šaipėsi iš tikinčiųjų: „Jūsų džiaugsmas ir jūsų tikėjimas tuo buvo tuščias.“10 Įsivaizduokite teisiųjų nerimą ir susirūpinimą. Raštuose rašoma, kad Nefis: „Parpuolė ant žemės, ir karštai šaukėsi savo Dievo dėl savo žmonių.“11 Nefiui meldžiantis: „Viešpaties balsas atėjo jam, sakantis: Pakelk savo galvą ir neliūdėk; nes štai laikas jau atėjo, ir šią naktį bus duotas tas ženklas, ir rytoj aš ateisiu į pasaulį.“12
Raštuose skelbiama: „Žodžiai, atėję Nefiui, buvo įvykdyti […]; nes štai, saulei nusileidus nebuvo tamsos; ir [visi] žmonės […] buvo taip nepaprastai apstulbinti, kad parpuolė ant žemės. […] Ir buvo taip, kad visą tą naktį nebuvo tamsos, bet buvo taip šviesu, lyg būtų vidurdienis. […] jie žinojo, kad tai diena, kurią turėjo gimti Viešpats.“13
Nepaisant visų sunkumų ir netikrumo, teisiesiems – tiems, kurie pasitiki Dievu, – galiausiai nesvarbu, ar šiame gyvenime, ar tada, kai atsiklaupsime prie Jo kojų, viskas išeis į gera.14
Mąstant apie šventą Gelbėtojo gimimo valandą, kyla klausimas, kodėl Viešpats laukė iki paskutinės nakties, kad pasakytų Nefiui, jog Jis gims rytojaus dieną? Jis galėjo jam pasakyti prieš kelias savaites ar mėnesius. Kodėl Jis leido Elžbietai ir Zacharijui sulaukti senatvės nesusilaukus vaikų, prieš patvirtindamas, kad jiems gims pranašas Jonas? Ir kodėl Marijai reikėjo sužinoti, kas jos laukia, o Juozapui abejoti savo vieta šioje svarbiausioje iš visų istorijų? Kodėl ėdžių, piemenų ir angelų vaidmuo turėjo būti nežinomas iki pat šių įvykių?
Ikimirtingajame gyvenime Viešpats pareiškė: „Išmėginsime juos, kad pamatytume, ar jie darys viską, ką Viešpats, jų Dievas, jiems įsakys.“15 Pasitikėk Viešpačiu visa širdimi ir nesiremk savo supratimu. Visuose savo keliuose pripažink Jį, tai Jis nukreips tavo takus.“16
Būkime ištikimi netikrumo, vargo ir sunkumų dienomis. Jėzus gimė tą šventą naktį. Jis yra pasaulio Gelbėtojas, Ramybės Kunigaikštis, Karalių Karalius. Jis gyvas ir Jame „sušvito skaisti dangaus šviesa – vilties ir meilės amžinos ji buvo kupina“17. Liudiju, kad, jeigu būsime teisūs, visos mūsų sielvarto, sunkumų ir netikrumo ašaros bus nuvalytos ir viskas išeis į gera Jame, mylimajame Dievo Sūnuje. „Džiaugsmas pasauliui, Viešpats čia.“18 Jėzaus Kristaus vardu, amen.