Kalėdų minėjimai
„Skelbiu jums didelį džiaugsmą“


14:6

„Skelbiu jums didelį džiaugsmą“

2022 m. Pirmosios Prezidentūros Kalėdų minėjimas

2022 m. gruodžio 4 d., sekmadienis

Džiaugsmingų šv. Kalėdų! Dėkojame visiems, kurių pranešimai, muzika ir tarnystė šiuo Kalėdų metu skelbė „didelį džiaugsmą“.

Šiuo Kalėdų metu šimtai milijonų žmonių švenčia Jėzaus Kristaus gimimą. Visas pasaulis turėtų tai daryti. Jo gyvenimas buvo ir yra svarbiausias kada nors gyventas gyvenimas.

I.

Net pasaulietiškai kalbant, Jėzaus iš Nazareto mirtingasis gyvenimas padarė didesnį poveikį šiam pasauliui ir jo istorijai nei bet koks kitas kada nors gyventas gyvenimas. Jis buvo pagrindinis pranašų žodžių ir poetų kūrybos objektas tūkstančius metų. Didžiausias Vakarų pasaulio menas ir muzika buvo skirti Jėzaus Kristaus gimimui, gyvenimui ir misijai aukštinti. Filosofai ir teologai praleido savo gyvenimą studijuodami Jo mokymus. Tie mokymai įkvėpė daugybę labdaros darbų, tyros Kristaus meilės apraiškų.

Viešpačiui Jėzui Kristui, Jo gyvenimui ir mokymams pastatyta daugiau paminklų nei bet kam kitam. Tai, be abejo, apima ir didžiąsias katedras, puošiančias Europos ir Amerikos kraštovaizdį; daugeliui jų pastatyti prireikė daugiau nei šimtmečio. Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia turi 171 pašvęstą ir veikiančią šventyklą ir dar 129 restauruojamas, dabar statomas, projektuojamas ar neseniai vykusioje spalio visuotinėje konferencijoje prezidento Raselo M. Nelsono paskelbtas šventyklas. Šie Viešpaties namai yra visuose žemynuose ir 74 pasaulio valstybėse. Jose mes savo gyvenimą paskiriame sekti Jėzumi Kristumi.

Milijonai savo gyvybes atidavė, o – dar svarbiau – milijonai savo gyvenimą suformavo pagal Viešpaties, Izraelio Dievo, Jehovos, Jėzaus Kristaus, mūsų Gelbėtojo gyvenimą. Prezidentas Gordonas B. Hinklis to nepervertino sakydamas: „Jo neprilygstamas pavyzdys [buvo] didžiausia gėrio ir taikos jėga visame pasaulyje.“1

II.

Dieviškame pranešime apie Dievo Viengimio Sūnaus gimimą galime įžvelgti svarbų tikslą ir simbolį. Iš Naujojo Testamento pasakojimų sužinome, kad pranešimai apie kūdikėlio Kristaus gimimą Rytų pusrutulyje buvo paskelbti trims labai skirtingoms grupėms. Tie, kurie gavo dangišką pranešimą apie gimimą, buvo labai nuolankūs, labai šventi ir labai išmintingi.

Pirmasis pranešimas buvo skirtas piemenims Betliejaus kalvose. Angelas ir dangiškasis choras skelbė „didelį džiaugsmą, kuris bus visai tautai. […] Jums gimė Gelbėtojas. Jis yra Viešpats – Kristus.“2 Tikriausiai piemenys buvo pasirinkti gauti šią gerą žinią, nes jie buvo romūs ir nuolankūs. Taigi jie buvo išskirtinai imlūs dangaus žiniai, ir jie tai patvirtino aplankydami naujagimį. Raštai byloja, kad tada „jie apsakė, kas jiems buvo pranešta apie šį kūdikį“.3 Jų, kaip ganytojų, darbas ir jų prižiūrimi ėriukai tapo pavyzdžiais, kuriuos Gelbėtojas naudojo mokydamas. Be to, kai Jėzus atėjo pas Joną Krikštytoją savo tarnystės pradžioje, tas pranašas pareiškė: „Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę.“4

Antrasis pranešimas apie Mesijo gimimą įvyko Jeruzalės šventykloje dviem šventiems tarnautojams, kurių dievobaimingas gyvenimas suteikė jiems teisę gauti Šventosios Dvasios liudijimą. Kai Marija ir Juozapas atnešė kūdikėlį Jėzų į šventyklą, kad atnašautų paskirtą auką už pirmagimį, Simeonas ir Ona paliudijo, kad Jis yra Mesijas. Rašte rašoma, kad Simeonas paėmė vaikelį į rankas ir laimino Dievą už tai, kad leido jam pamatyti „Tavo išgelbėjimą“, „šviesą pagonims apšviesti ir tavo Izraelio tautos šlovę“. O „pranašė“ Ona, „tuo pačiu metu priėjusi, dėkojo Dievui ir kalbėjo apie kūdikį visiems, kurie laukė Jeruzalės atpirkimo“.5

Ir trečioji grupė sužinojo apie šį nuostabų gimimą. Džozefo Smito papildytoje Biblijoje rašoma, kad atkeliavo į Jeruzalę išminčiai iš Rytų ir klausinėjo: „Kur yra kūdikis, gimęs žydų Mesijas? Mes matėme Jo žvaigždę Rytuose ir atvykome Jo pagarbinti.“6

Jų klausimas nepalieka abejonės, kad Viešpats juos vedė savo šventiems tikslams. Biblija moko, kad „niekas nežino, kas yra Dievo, jei neturi Dievo Dvasios“.7 Šie išminčiai buvo iš kitos šalies ir kultūros, taigi jų gautas liudijimas buvo priminimas, kad Mesijas gimė visiems žmonėms. Be to, galėjo būti ir kitas tikslas. Išminčių dovanoto aukso ir kitų dovanų vertė galėjo padėti Marijai ir Juozapui skubiai nukeliauti į Egiptą ir likti ten, kad išgelbėtų vaikelį Kristų, kai Jo gyvybei iškilo grėsmė dėl karaliaus Erodo pikto įsakymo.8

Argi neįdomu, kad apie stebuklingą Kristaus gimimo įvykį ir kai ką apie to įvykio svarbą sužinojo tik labai nuolankūs, labai šventi ir labai išmintingi? Vyresnysis Džeimsas E. Talmeidžas mokė, kad per Jėzų Kristų „iš tiesų Dievas parūpino sau liudijimus, atitinkančius visas žmonių klases ir aplinkybes – angelų liudijimą vargšams ir nuolankiems, išminčių liudijimą išpuikusiam Judėjos karaliui ir išdidiems Judėjos kunigams“9.

Simeono ir Onos prisiminimas gali įkvėpti mus būti kaip jie ir per šį Kalėdų laikotarpį pridėti savo liudijimą apie tą šventą gimimą ir jo tikslą.

III.

Mums Kristaus gimimo šventėje nėra nieko naujo. Žinia yra nesenstanti ir pažįstama. Jos buvo mokomas Adomas. Ji buvo paskelbta Izraelio vaikams. Ji buvo apreikšta tėvo Lehio palikuoniams. Vėl ir vėl pranašai skelbė pagrindines Jėzaus Kristaus mokymų ir Apmokėjimo tiesas. Vėl ir vėl jie skelbė Jo misiją ir mokė Jo įsakymo, kad Dievo vaikai mylėtų ir tarnautų Dievui bei vieni kitiems. Per amžius kartojami šie pareiškimai yra svarbiausia žinia per visą amžinybę. Tiems, kurie seka Kristumi, šie pareiškimai neturi būti tikrinami. Jie turi būti atnaujinami kiekvieno iš mūsų gyvenime.

Kalėdos pažadina mumyse norą pranokti savo įprastus meilės ir draugystės ryšius. Dangiška žinia „žemėje ramybė ir palankumas žmonėms“10 neapsiribojo tais, kuriems jau jaučiame meilę ir palankumą. Ji nukreipė geranoriškumą į atsitiktinius draugus, į nepažįstamus žmones, net į priešus. Kalėdos taip pat yra atleidimo metas, laikas išsigydyti senas žaizdas ir atkurti pašlijusius santykius.

Kalėdos yra metas pašalinti aroganciją ir erzinimus, palikti kritikavimą, lavinti kantrybę ir sumenkinti žmonių skirtumus. Esame skatinami būti draugiški visiems žmonėms, mūsų ir ne mūsų tikėjimo, laikydamiesi Dievo įsakymo, kurį pranašas Mozė davė Izraelio vaikams:

„Neišnaudokite jūsų krašte gyvenančių ateivių.

Tegyvena jie tarp jūsų kaip vietiniai; mylėkite juos kaip patys save.“11

Kalėdos yra laikas prisiminti, kad visi esame vaikai Dangiškojo Tėvo, kuris atidavė savo Viengimį Sūnų, kad visi būtų išpirkti iš mirties, ir dovanojo visai žmonijai išgelbėjimo ir išaukštinimo palaiminimus tomis pačiomis sąlygomis.

Kaip Kristaus sekėjai, turime būti draugiškiausi ir dėmesingiausi iš visų žmonių. Turėtume mokyti savo vaikus būti malonius ir dėmesingus visiems. Žinoma, turėtume vengti tokių draugijų ir veiklų, kurios kenkia mūsų elgesiui ar menkina mūsų tikėjimą ir garbinimą. Tačiau tai neturėtų trukdyti mums bendradarbiauti su bet kokių įsitikinimų žmonėmis – tikinčiaisiais ir netikinčiaisiais.

Prieš kelis dešimtmečius prezidentas Tomas S. Monsonas pasakė:

„Senovėje piemenys ieškojo kūdikėlio Jėzaus. Bet mes ieškome Jėzaus Kristaus, mūsų vyresniojo Brolio, Užtarėjo pas Tėvą, mūsų Išpirkėjo, mūsų išgelbėjimo priežasties, To, kuris iš pradžių buvo pas Tėvą, to, kuris prisiėmė sau pasaulio nuodėmes ir laisva valia numirė, kad mes galėtume gyventi amžinai. Tai yra Jėzus, kurio ieškome.“12

Pastarųjų dienų šventieji turi išskirtinę teisę minėti Jėzaus Kristaus gelbstinčią žinią ištisus metus. Mes turime Šventosios Dvasios dovaną, kurios misija yra liudyti apie Tėvą ir Sūnų.13 Mes esame vaikai dangiškojo Tėvo, kuris paskelbė: „Tai yra mano darbas ir mano šlovė – įgyvendinti žmogaus nemirtingumą ir amžinąjį gyvenimą.“14 Ir mūsų Gelbėtojo Jėzaus Kristaus, kuris yra Izraelio Viešpats Dievas, pranašai paskelbė Jo Evangeliją:

„Jis atėjo į pasaulį, būtent Jėzus, kad būtų nukryžiuotas dėl pasaulio ir kad neštų pasaulio nuodėmes, ir kad pašventintų pasaulį, ir kad jį išvalytų nuo viso neteisumo;

kad per Jį galėtų būti išgelbėti visi, kuriuos Tėvas pavedė Jo galiai ir Juo sutvėrė;

kuris šlovina Tėvą ir išgelbėja visus savo rankų darbus.“15

Todėl Jo atkurtoje Bažnyčioje skelbiame, kad „per Kristaus Apmokėjimą visa žmonija gali būti išgelbėta per paklusnumą Evangelijos įstatymams ir apeigoms“16. Tai liudiju šventu Jėzaus Kristaus vardu, amen.