Tej Kev Sib Ntsib Hawm Vajtswv hauv lub Caij Christmas
Cov Yaj Saub tej Lus Tshaj Tawm txog Khetos txoj Kev Yug Los


Cov Yaj Saub tej Lus Tshaj Tawm txog Khetos txoj Kev Yug Los

Thaum lub caij Christmas, peb cov ntseeg ua koob tsheej txog Yexus Khetos txoj kev yug los, Vajtswv Tib Leeg Tub, Leej Txiv uas Nyob Mus Ib Txhis. Vim Thawj Pawg Thawj Tswj Hwm Kev Sib Ntsib Hawm Vajtswv Hauv lub Caij Christmas qhib peb txoj kev ua koob tsheej no, kuv yuav hais txog tej yam uas cov yaj saub tshaj tawm txog Nws txoj kev yug los.

Tsis muaj ib txoj kev tshaj tawm tseem ceeb dua li tus tim tswv txoj kev tshwm sim rau Maivliag.

“Tus tim tswv hais rau Maivliag hais tias, Maivliag, koj tsis txhob ntshai, Vajtswv twb foom koob hmoov rau koj lawm.

“Koj yuav xeeb tub thiab yuav yug tau ib tug me tub, koj yuav tis nws lub npe hu ua Yexus.

“Nws yuav ua tus tseem ceeb, thiab sawv daws yuav hu nws lub npe hais tias, yog Vajtswv tus uas muaj hwj chim loj kawg nkaus tus Tub. Tus Tswv uas yog Vajtswv yuav tsa nws ua vaj ntxwv, ib yam li nws yawg koob Daviv.

“Nws yuav ua vaj ntxwv kav Yakhauj cov xeeb ntxwv mus ib txhis; thiab nws lub teb chaws yuav nyob mus tsis paub kawg li (Lukas 1:30–33).

Qhov uas Vajtswv Leej Tub yug los thiab ua neej thiab tuag yeej yog ib qho tseem ceeb rau peb Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej txoj hau kev kom tib neeg tsis txawj tuag thiab muaj txoj sia nyob mus ib txhis (Mauxes 1:39). Ua ntej Nws tsim lub ntiaj teb no, Vajtswv tau xaiv Yexus Khetos los ua neej hauv lub ntiaj teb thiab los ua tus Cawm Seej kom muaj raws li txoj hau kev no (saib Mauxes 4:2). Vajtswv txib Leej Txiv Adas kom ua kev txi kom nco txog Leej Txiv Tib Leeg Tub txoj kev txi, tus uas muaj kev tshav ntuj thiab txoj kev tseeb tag nrho. Yog li ntawd tau qhia Adas tias, nws yuav tsum ua tag nrho tej yam uas nws ua los ntawm Leej Tub lub npe, thiab nws yuav tsum hloov siab lees txim thiab hu Vajtswv los ntawm Leej Tub lub npe tas mus li (Mauxes 5:7–8).

Nyob hauv phau Mauxes peb kuj nyeem Vajtswv txoj kev piav txog qhov no, Nws txoj kev cawm seej rau txhua tus neeg, los ntawm Nws Tib Leeg Tub cov ntshav, tus uas yuav los rau hauv lub caij nyoog nruab nrab (Mauxes 6:62). Vajtswv Leej Txiv tau txib peb hloov siab lees txim thiab ua kev cai raus dej los ntawm Nws Tib Leeg Tub lub npe, tus uas muaj kev tshav ntuj thiab kev tseeb puv npo, uas yog Yexus Khetos, tib lub npe nyob hauv qab ntuj, los ntawm lub npe no thiaj yuav muaj taus txoj kev cawm seej rau noob neej (Mauxes 6:52).

Yaxayas, ib tug yaj saub hauv Phau Qub, tshaj tawm txog tus Mexiyas txoj kev yug los. Nws hais tias, “Tus Tswv kiag yuav muab ib lub cim rau nej. Saib seb, ib tug nkauj xwb yuav xeeb tub, thiab yuav yug ib tug me tub, thiab yuav hu nws lub npe hu ua Emanu-es” (Yaxayas 7:14).

Yaxayas kuj hais tias:

“Vim ib tug me nyuam yuav yug los rau peb, yuav muab ib tug me tub rau peb; tej kev tswj hwm yuav nyob rau saum nws lub xub pwg; thiab nws lub npe yuav raug hu ua, tus Hwj Sawv Zoo, tus uas Taw kev, Vajtswv Tus uas Muaj Hwj Chim loj, Leej Txiv tus uas Kav Ib Txhis, tus Tub Vaj Ntxwv ntawm txoj kev Thaj Yeeb Nyab Xeeb.

“Nws yuav los zaum saum Daviv lub rooj, nws txoj kev tswj hwm thiab kev thaj yeeb yuav muaj ntxiv zuj zus mus tsis muaj qhov kawg li, thiab nws yuav kav nws lub nceeg vaj hauv ntiaj teb no kom muaj qib muaj quas, thiab yuav tsim kom muaj kev txiav txim thiab kev ncaj ncees txij li no lawm … mus ib txhis li” (Yaxayas 9:6–7).

Tus Tswv kuj tau qhia txog Yexus Khetos txoj kev yug los rau cov yaj saub hauv Phau Ntawv Maumoos. Rau puas xyoo ua ntej tus Cawm Seej txoj kev yug los Lihais qhia tias Vajtswv yuav tsa ib tug Mexiyas, los sis, lub ntiaj teb ib tug Cawm Seej, nyob hauv cov Neeg Yudais (1 Nifais 10:4).

Tus yaj saub Anpinadais tshaj tawm hais tias:

“Mauxes tsis tau qhia tej uas yuav muaj los yav tom ntej rau lawv txog txoj kev nqis los ntawm tus Mexiyas, thiab tias Vajtswv yuav txhiv nws cov neeg no los? Muaj tseeb tiag, thiab tag nrho tej yaj saub uas tau qhia tej uas yuav muaj los yav tom ntej txij li thaum lub ntiaj teb tau pib muaj--lawv tsis tau hais ntau los sis tsawg txog tej yam no los?

“Lawv tsis tau hais tias Vajtswv tus kheej yuav nqis los nrog noob neej nyob, thiab los yug ua tib neeg, thiab tawm mus nrog lub hwj chim loj nyob rau saum lub ntiaj teb no los?” (Mauxiyas 13:33–34).

Tus yaj saub Nifais sau hais tias ib tug tim tswv tau muab tus nkauj xwb rau nws pom nyob hauv lub nroog Naxales hais tias, “Saib seb, tus nkauj xwb uas koj pom yog Vajtswv tus Tub leej niam, raws li ntawm sab cev nqaij daim tawv” (1 Nifais 11:18).

Thiab tau muaj tias kuv tau pom tias nws raug tus Ntsuj Plig muab coj lawm; thiab tom qab uas nws raug tus Ntsuj Plig muab coj mus tau ib ntus lawm tus tim tswv tau hais rau kuv hais tias: Ntsia seb!

“Thiab kuv tau ntsia thiab tau pom dua tus nkauj xwb, nws tab tom puag ib tug me nyuam mos hauv nws caj npab.

“Thiab tus tim tswv tau hais rau kuv hais tias: Saib seb Vajtswv tus Me Nyuam Yaj, muaj tseeb tiag, twb yog Leej Txiv tus uas nyob mus ib txhis leej Tub!” (1 Nifais 11:19–21; kuj saib Amas 7:9–10).

Peb sawv daws paub txog kev tshaj tawm thib ib tom qab Yexus txoj kev yug los. Yeej yog ib qho tseem ceeb uas cov tim tswv tau tshaj tawm qhov no rau ib co neeg uas yog cov txo hwj chim ntau tshaj plaws hauv lub caij nyoog ntawd.

“Nyob thaj tsam ntawd muaj ib cov neeg yug yaj, lawv mus pw zov lawv cov yaj tom teb, thaum tsaus ntuj,

“Thiab tus Tswv ib tug tim tswv los cuag lawv, thiab tus Tswv lub tshwj chim ci ntsa iab tuaj rau lawv, lawv poob siab thiab ntshai kawg li.

“Tus tim tswv ntawd hais rau lawv hais tias, Nej tsis txhob ntshai! Kuv los ntawm no yog coj txoj moo zoo uas yog txoj kev zoo siab kawg nkaus rau txhua haiv neeg los qhia rau nej paub.

“Hnub no nej tus Cawm Seej twb yug los rau hauv Daviv lub nroog lawm, nws yog Khetos uas yog tus Tswv. …

“Tam sim ntawd muaj ib pab tim tswv ceeb tsheej coob coob los nrog tus tim tswv ntawd hu nkauj qhuas Vajtswv li no,

“Thov kom Vajtswv tus uas nyob saum ntuj ceeb tsheej tau koob meej, thiab thov kom cov neeg uas nyob hauv ntiaj teb txhua tus uas ua haum Vajtswv siab tau zoo nyob kaj siab lug” (Lukas 2:8–11, 13–14).

Ob peb hnub tom qab tus Cawm Seej txoj kev yug los tau tshaj tawm txog qhov no rau ob tug neeg dawb huv heev—niaj hnub no peb yuav hais tias nkawd yog neeg ua hauj lwm hauv lub tuam tsev.

“Lub sij hawm ntawd muaj ib tug txiv neej hu ua Xime-oos nyob hauv lub nroog Yeluxalees. Nws yog ib tug neeg ncaj ncees, nws hwm Vajtswv thiab niaj hnub tos lub sij hawm uas Vajtswv los cawm cov neeg Yixayees. Tus Vaj Ntsuj Plig Dawb Huv nrog nraim Xime-oos …

“Thiab qhia rau nws hais tias nws yuav tsis tuag ua ntej uas nws pom tus Mexiyas uas Vajtswv cog lus tseg.

“Hnub ntawd Vaj Ntsuj Plig coj Xime-oos mus rau hauv lub Tuam Tsev. Thaum ntawd Yauxej thiab Maivliag coj nkawd tus me tub Yexus tuaj ua kev cai hauv lub Tuam Tsev raws li txoj kev cai qhia tseg,

“Xime-oos muab tus me tub los puag thiab ua Vajtswv tsaug hais tias,

“Tus Tswv. nim no koj twb ua raws li koj cog lus tseg lawm, thov koj coj kuv uas yog koj tus tub txib mus kaj siab lug,

“Rau qhov kuv lub qhov muag twb pom koj txoj kev cawm dim” (Lukas 2:25–30).

Kev tshaj tawm thib ob yog rau ib tug poj niam dawb huv, kuj nyob hauv lub tuam tsev. Anas, uas vaj lug kub hais tias “yog ib tug cev Vajtswv lus, … nws laus heev, …”

“Nws niaj hnub niaj hmo mus pe hawm Vajtswv hauv lub Tuam Tsev. Nws ua kev cai yoo mov thiab thov Vajtswv, nws tsis tawm mus qhov twg li.

Tam sim ntawd Anas txawm tuaj txog, thiab nws ua Vajtswv tsaug thiab hais txog tus metub ntawd rau txhua tus uas tab tom tos Vajtswv los cawm cov neeg uas nyob hauv lub nroog Yeluxalees kom dim mloog” (Lukas 2:36–38).

Tej uas cov yaj saub qhia thiab tshaj tawm uas kuv nyuam qhuav hais no qhia txog tus Cawm Seej txoj kev los zaum ib. Tam sim no peb npaj rau tus Tswv txoj Kev Los Zaum Ob, ib lub sij hawm uas cov ntseeg zoo siab tos ntsoov thiab cov uas tsis ntseeg xyeej. Vajtswv txib peb sawv hauv tej qhov chaw dawb huv, thiab tsis txhob txav mus, kom txog thaum hnub uas tus Tswv los; vim saib seb, hnub ntawd los sai sai (Q&K 87:8). Tej “qhov chaw dawb huv” no yeej yog lub tuam tsev thiab kev ua raws li peb tej kev khi lus, ib tsev neeg uas nyiam thiab qhia cov me nyuam, thiab tej luag hauj lwm uas cov tuav lub pov thawj hwj txib peb ua, xws li kev ua tub txib ntxhais txib, ua lub tuam tsev, thiab lwm yam tej hauj lwm uas yus rau siab ua hauv yus ceg ntseeg, pawg ntseeg, thiab ceg txheem ntseeg.

Thaum peb npaj rau Nws txoj Kev Los Zaum Ob, thiab thaum peb sawv hauv tej qhov chaw dawb huv, peb pom tias Christmas tsis yog ib lub caij rau peb hais “Nyob zoo” los yog “Nyob zoo Christmas” xwb, tiam sis yog kev ua koob tsheej txog Vajtswv Leej Tub txoj kev yug los thiab ib lub sij hawm nco txog Nws tej lus qhia thiab qhov uas Nws txoj Kev Theej Txhoj tseem ceeb npaum li cas. Kuv thov Vajtswv tias peb yuav rau siab ua li no.

Kuv ua tim khawv tias tej no muaj tseeb los ntawm tus uas peb ua koob tsheej txog lub npe, uas twb yog Yexus Khetos lub npe, amees.

Luam