Jūsų istorijos
Vėl pamatysiu savo brolį
Izabela S., 11 m., Jutos valst., JAV
Praėjusią savaitę buvo mano broliuko Gabrieliaus gimtadienis. Jam būtų sukakę septyneri, tačiau jis sirgo cerebriniu paralyžiumi ir mirė prieš dvejus metus. Per pradinukų pamoką giedojome „Getsemanę“. Žodžiai buvo aiškūs ir prasmingi. Tai pripildė kambarį Dvasios.
Po dainos sesuo Vebster paliudijo apie Jėzaus Kristaus Apmokėjimą. Tai dar labiau užpildė kambarį Dvasia. Tada ji kalbėjo apie tai, kaip prieš kelerius metus mirė jos brolis. Tai man priminė Gabrielių, ir aš vos nepravirkau. Galvojau, kada paskutinį kartą jį apkabinau. Man buvo liūdna, bet jaučiau ir ramybę.
Sesuo Vebster pasakojo, kaip jai buvo džiugu sužinoti, kad vėl pamatys brolį. Ji sakė žinanti, kad visi pamatysime savo mirusius artimuosius.
Po pamokos apkabinau sesę Vebster. Kelias minutes kartu verkėme. Dvasia buvo tokia stipri. Ji man pasakė, kad aš vėl pamatysiu savo mažąjį broliuką. Ji teigė, kad Jėzaus Kristaus Apmokėjimas skirtas ne tik nedorėliams, bet ir nuskriaustiesiems. Ji paklausė, ko man labiausiai trūksta netekus Gabrieliaus, ir aš pasakiau, kad man labai trūksta jo juoko.
Pasakiau seseriai Vebster, kad man buvo liūdna, nes tą savaitę buvo Gabrieliaus gimtadienis, ir man tikrai buvo svarbu sužinoti, kad vėl pamatysiu brolį. Ji man pasakė, kad mūsų ašaros tai džiaugsmo ašaros. Jaučiau Dvasią ir žinojau, kad ji sakė tiesą. Esu tikra, kad vėl pamatysiu Gabrielių, ir tai mane labai džiugina. Myliu jį. Žinau, kad Jėzus Kristus mane myli, todėl Jis atidavė savo gyvybę, kad galėčiau vėl pamatyti Gabrielių.