Futbolas ir šabas
Ši istorija vyko Hondūre.
„Šeštą dieną – ruošos darbai: galim uoliai tvarkytis…“ (Vaikiškų dainelių knyga, p. 105).
Samuelio šeštadienis sutrukdė jo sekmadieniui.
Samuelis mėgo su tėčiu žiūrėti televizorių, ypač šeštadieniais. Tėtis visą savaitę sunkiai dirbo. Bet šeštadienį mama kepdavo pastelitos de piña (kepinius su ananasų įdaru) ir visi kartu žiūrėdavo televizorių.
Vieną šeštadienio vakarą jie nusprendė pažiūrėti partido de fútbol (futbolo rungtynes). Bet žaidimas prasidėjo vėlai ir turėjo trukti labai ilgai. Kai baigėsi pirmasis kėlinys, rezultatas buvo 0:0. Samuelis norėjo žiūrėti toliau. Bet jis niekaip negalėjo nustoti žiovauti.
„Laikas miegoti, Samuelito, – švelniai tarė mama. – Reikia šiek tiek pamiegoti, kad rytoj bažnyčioje būtum žvalus.“
„Bet mama, – atsakė Samuelis, – tai dvi geriausios Hondūro komandos!“
Tėtis pažvelgė į laikrodį. „Gerai. Gali žiūrėti toliau. Bet rytoj turėsi atsikelti laiku.“
Antrame kėlinyje žaidimas tapo dar įdomesnis. Samuelis vėl buvo budrus! Jie su tėčiu džiūgavo. Pirmiausia buvo kampinis. Tada vartininkas puikiai apgynė vartus. Viena komanda įmušė įvartį, po to kita. Ir Samuelis net nepastebėjo, kaip rungtynės baigėsi. Jos baigėsi lygiosiomis 1:1.
Kitą rytą Samuelis buvo toks pavargęs, kad nenorėjo keltis iš lovos. Bet jis žinojo, kad svarbu eiti į bažnyčią.
Sakramento susirinkime Samuelį suėmė miegas. Jo galva vis nulinkdavo. Mama bakstelėjo jį, kad neužmigtų. Bet jis buvo toks pavargęs, kad nekreipė dėmesio į kalbančiuosius. „Manau, kad tavo šeštadienis trukdo tavo sekmadieniui“, – tarė tėtis.
Per Pradinukų organizacijos pamoką Samuelio mokytoja kalbėjo apie šabo dienos šventumą. Ji paklausė, ką vaikai galėtų padaryti, kad sekmadienis būtų ypatingas. Samuelis susimąstė. Tada jis pasakė: „Šeštadienį eiti laiku miegoti!“
Kai grįžo namo iš bažnyčios, Samuelis pasikalbėjo su tėčiu ir mama. „Vakar vakare buvo smagu žiūrėti rungtynes“, – pasakė Samuelis, – bet reikėjo eiti miegoti anksčiau. Manau, kad dalį šeštadienio turime skirti pasiruošti sekmadieniui.“
„Sutinku“, – pasakė tėtis.
Mama linktelėjo. „Ir aš.“
Kitą šeštadienį per televiziją buvo rodomos dar vienos rungtynės.
„Ką turėtume daryti? – paklausė tėtis. – Varžybos vėl bus vėlai.“
„Gal galėtume vietoj jų pažiūrėti filmą“, – pasiūlė mama.
„Arba galėtume eiti pasivaikščioti“, – pasakė Samuelis.
„Ar pasivaikščiojimas tau tinka?“ – tėtis paklausė mamos.
„Žinoma, – atsakė mama. – Tiesiog malonu būti kartu su visa šeima.“
„O grįžę namo, – pasakė Samuelis, – visi galime gerai išsimiegoti. Tada būsime pasiruošę sekmadieniui!“