Naujasis Vinfredos receptas
„Mes gyvenome laimingą gyvenimą“(2 Nefio 5:27).
Ką Vinfreda galėtų įrašyti į savo receptą?
Vinfreda padėjo Jajjai (močiutei) gaminti vakarienę.
„Mmm, man patinka matoke“, – pasakė Jajja.
„Man irgi, – pritarė Vinfreda. – Tai vienas mėgstamiausių mano patiekalų! Man patinka žali bananai. O taip pat paprikos ir pomidorai. Bet skaniausia patiekalo dalis yra padažas.“
„Taip yra dėl to, kad padažas suriša visus skonius į vieną“, – paaiškino Jajja.
Jos toliau pjaustė daržoves. Staiga Vinfreda atsiduso.
„Jajja, – tarė ji, – kaip tu išlieki visada tokia laiminga?“
„Stengiuosi, – paaiškino Jajja. – Bet nesu laiminga visą laiką. Liūdesys yra gyvenimo dalis. Ar šiuo metu dėl kažko liūdi?“
Vinfreda palinksėjo galva. „Pasiilgau Taata (tėtuko), nes jis toli išvykęs dirbti. Pasiilgau mokyklos, nes šiuo metu negalime eiti. Ir pasiilgau savo draugų bažnyčioje.“
„Tai, kad dėl to liūdi, nėra taip blogai, - pasakė Jajja. - Gyvenimas ne visada būna lengvas. Tačiau, kai liūdžiu, stengiuosi vadovautis savo laimės receptu.“
„Savo receptu?“
„Kaip, norėdama pagaminti matoke, vadovaujuosi receptu, taip ir, norėdama būti laiminga, vadovaujuosi laimės receptu. Kartais liūdesys būna per didelis ir nedingsta tuoj pat. Tačiau dažnai mano receptas padeda geriau pasijusti.“
„Kas tai per receptas?“
Jajja nusišypsojo. „O gal pati norėtumei išsiaiškinti tą receptą? Pabandyk, ir tada galėsi man apie tai papasakoti.“
Tą vakarą Vinfreda meldėsi ir žinojo, kad Dangiškasis Tėvas klausosi. Ji suprato, kad melsdamasi ji jaučiasi laiminga! Ji pasiėmė popieriaus lapelį ir užrašė: Vinfredos laimės receptas: 1) Malda. Tai padariusi ji nuėjo miegoti.
Kitą rytą ji skaitė Mormono Knygą. Raštų skaitymas taip pat ją darė laimingą. Ji susirado savo popieriaus lapelį ir užrašė: 2) Raštų skaitymas. Tada pažvelgusi į atsiverstus Raštus perskaitė: „Tikėkite Kristų“ (2 Nefio 33:10).
Vinfreda užrašė dar vieną ingredientą: 3) Tikėjimas Jėzumi Kristumi.
Vinfreda susimąstė apie tai, kaip gera lankytis pas Jajja. Vinfreda susirado Jajja ir tarė: „Ačiū, kad galėjau pas tave pasisvečiuoti.“
Dėkodama Vinfreda pasijuto gerai. Ji vėl pasiėmė lapelį ir užrašė: 4) Dėkingumas.
Vėliau Vinfreda paklausė kaimynų, ar jų maži vaikai galėtų išeiti į lauką pažaisti. Ji atsivedė savo mažąją sesutę Milfredą ir savo broliuką Alfredą. Jiems baigus žaisti ji pakvietė vaikus drauge paskaityti. Jajja papjaustė arbūzo, kad visi galėtų pasigardžiuoti.
Vėliau Vinfreda nuėjo aplankyti savo draugės Hepės. Drauge jos padėjo Hepės mamai suplauti indus. O po to jos iššlavė grindis. Buvo smagu padėti!
Atėjus vakarui Vinfreda padėjo savo broliukui ir sesutei paruošti namų darbus. Su Milfreda ji mokėsi abėcėlės. O Alfredui ji padėjo spręsti matematikos užduotis.
Tą vakarą Vinfreda vėl kalbėjosi su Jajja.
„Šiandien jaučiuosi daug geriau! Manau, kad atradau laimės receptą.“
„Nuostabu! Koks jis?“ – pasiteiravo Jajja.
„Vinfredos laimės receptas, – skaitė ji, – 1) Malda. 2) Raštų skaitymas. 3) Tikėjimas Jėzumi Kristumi. 4) Dėkingumas.
„Koks nuostabus receptas, – apsidžiaugė Jajja. – Bet manau, kad kai ką pamiršai. Kas dar šiandien tave darė laimingą?“
Vinfreda susimąstė. „Na, man buvo smagu žaisti su vaikais, padėti Hepės mamai, mokytis su Milfreda ir Alfredu. Pala … dabar aišku! Pagalba kitiems yra paskutinysis ingredientas.“
„Teisingai , – pasakė Jajja. – Tarnavimas kitiems yra tarsi padažas, jis suriša viską į viena.“
„Geras receptas.“ Vinfreda nusišypsojo. „Noriu jį vėl išbandyti rytoj.“
Ši istorija vyko Kampaloje, Ugandoje
Holės Hibert iliustracijos