Pionieriai kiekvienoje žemėje
Vahaji Tonga
Pavyzdys Tongoje
Autorės gyvena Vaikato regione, Naujojoje Zelandijoje ir Jutos valstijoje, JAV.
Vahaji nenustojo melstis ir vieną dieną įvyko permaina.
Vahaji atsiklaupė prie savo lovos, kad sukalbėtų maldą. Tai buvo pirmoji jo naktis internatinėje mokykloje. Jis kambariu dalijosi su daug kitų berniukų. Nebuvo nei vieno Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios nario, tik jis vienas.
„Brangus Dangiškasis Tėve …“, – ėmė širdyje melstis Vahaji. Bet jam buvo nelengva. Kiti berniukai kalbėjosi ir garsiai juokėsi.
„Pažiūrėk tik! – suriko vienas kambaryje gyvenančių berniukų Akau. – Jis meldžiasi!“
Vahaji pradėjo muistytis iš nepatogumo. Jis suprato, kad Akau iš jo šaiposi. Tačiau jis apsimetė, kad jo negirdi. Jis tiesiog meldėsi.
Kai Vahaji sužinojo apie Evangeliją, jo seneliams irgi nelabai patiko Bažnyčia. Vahaji į pradinukų pamokas vaikščiodavo su savo dėde arba su draugais.
Kai jam sukako 12 metų, jis nusprendė priimti krikštą. Iš pradžių ši žinia nenudžiugino jo senelių. Visgi po kurio laiko jo senelė pasakė: „Nuo šiol esi tos bažnyčios narys. Norime, kad būtum ištikimas.“
Dabar Vahaji išvykęs į mokyklą buvo pasiryžęs būtent toks ir būti. Tad jis nesiliovė meldęsis. Net kai kiti berniukai iš jo šaipėsi.
Vieną vakarą atsiklaupęs Vahaji išgirdo kai ką naujo.
„Ei, nutilkit! Vahaji meldžiasi“, – tarė balsas.
Vahaji užbaigė maldą ir atsimerkė.
Ant jo lovos sėdėjo Akau. „Tau tai labai svarbu, ar ne?“
Vahaji linktelėjo. „Taip, tai svarbu.“
Po šio įvykio kiti berniukai nutildavo, kai Vahaji melsdavosi. Netrukus Akau pradėjo klauptis maldai drauge su juo. Prisijungė ir kiti berniukai. Galiausiai visi kambaryje gyvenę berniukai kas vakarą atsiklaupdavo su Vahaji maldai.
Vahaji buvo laimingas. Jis namuose niekada negalėdavo melstis su namiškiais. O dabar jis galėjo melstis su savo mokyklos draugais – savo namiškiais!
Vieną dieną Vahaji kilo mintis. Buvo ruošiamasi svarbiam susirinkimui Bažnyčioje. Jis galėjo pakviesti savo draugus.
Pasimeldęs Vahaji visiems papasakojo apie susirinkimą. „Tai vadinama apygardos konferencija, – pasakė jis. – Žmonės ateina mokytis apie Jėzų. Visi jūs, jeigu norite, galite ateiti!“
Kadangi norint vykti į susirinkimą, jiems reikėtų palikti mokyklos teritoriją, kiekvienam berniukui reikėjo pasirašyti, kad gautų leidimą. Vahaji nustebo pamatęs popieriaus lapą. Ten buvo net 77 vardai!
Vahaji sėdėdamas su eilėmis atvykusių savo klasės draugų ir klausydamas konferencijos kalbų jautė šilumą širdyje. Akau ir keletas kitų turbūt taip pat pajuto tą šilumą. Konferencijos pabaigoje septyni iš jų panoro priimti krikštą!
Tą vakarą po maldos su savo draugais Vahaji sukalbėjo asmeninę maldą. „Ačiū, kad palaiminai mane gerais draugais, – padėkojo jis Dangiškajam Tėvui. – Kad padėjai man būti geru pavyzdžiu.“