Karolina ištiesia pagalbos ranką
Kaip Karolina galėtų padėti savo draugui?
Karolina stengėsi klausytis, ką sako jos mokytojas. Visgi, ji negalėjo liautis galvojusi apie savo draugą Ramoną. Jis buvo plikas!
Jo plaukai jau kuris laikas slinko. Dabar jis jau visai nuplikęs.
Karolina išgirdo garsus už savo nugaros. Cezaris ir Luizas juokėsi. Ji vylėsi, kad jie juokiasi ne iš Ramono.
Visą rytą Ramonas sėdėjo susigūžęs. Jis nekėlė rankos. Atrodė liūdnas. Karolina troško padėti jam pasijausti geriau.
Galiausiai atėjo laikas žaisti kieme. Ramonas pirmasis išrūko iš klasės. Kai Karolina atėjo į kiemą, niekur negalėjo jo rasti! Jis nežaidė futbolo. Nesikarstė turėklais. Ir nešokinėjo per kvadratėlius šalia mokytojo.
Štai kur jis! Ramonas stovėjo kiemo kampe. Cezaris ir Luizas taip pat ten buvo. Karolina prisiartino.
„Pažvelk, kokia didelė jo galva!“ – išrėžė Cezaris.
Luizas nusijuokė. „Aš irgi nusiskusčiau galvą, jeigu mano plaukai būtų tokie baisūs.“
Ramonas laikė sugniaužęs kumščius. Atrodė, kad jis tuoj pravirks.
Karolina pribėgo prie Ramono. „Ar nori žaisti su manim?“ – paklausė ji. Ji ištiesė ranką ir jiedu nuėjo kartu. Jie ėjo tol, kol priėjo prie mokytojo. Niekas nedrįs jų čia erzinti.
„Ar nori pašokinėti?“ – paklausė Karolina.
Ramonas linktelėjo. Ant žemės jis kreida nupiešė langelius.
„Ar viskas gerai?“ – paklausė ji.
„Dabar gerai, – nusišypsojo Ramonas. – Ačiū už pagalbą.“
Karolina nusišypsojo. Ji džiaugėsi, kad išdrįso padėti savo draugui!
Holės Hibert iliustracijos