Giesmės ir muilo burbulai
Elisė nusijuokė prisiminusi, kad prezidentas Kimbolas giedodavo su karve.
Elisė į savo brolio dubenėlį įdrėbė makaronų šaukštą. Ji mylėjo savo mažuosius broliukus ir sesutes – visus juos penkis! Buvo gera jiems padėti. Visgi, kartais būdavo sunku būti vyriausia. Po to, kai namuose atsirado jauniausias vaikelis, jai tekdavo daug daugiau padėti šeimai. Jos namuose virė gyvenimas!
„Apie ką šiandien mokeisi bažnyčioje?“ –paklausė tėtis.
„Apie Jėzų!“ – tarė mažoji Elisės sesutė Sara. Skersai per lėkštę ji liejo obuolių tyrelę.
Elisė nusišypsojo. Sara buvo labai miela. Jai taip pat patiko viską terlioti.
„Sužinojau apie prezidentą Kimbolą…“ – pradėjo pasakoti Elisė. Bet tada kitame kambaryje esančiai mamai prireikė pagalbos. Ji norėjo, kad tėtis padėtų tvarkytis su naujagimiu.
„Atleisk, – tarė tėtis. – Tuoj sugrįšiu.“
Kol tėtis padėjo mamai, Elisė padėjo visiems kitiems. Erikas parvertė savo stiklinę su pienu. Elisė viską išvalė. Sara pradėjo verkti. Elisė ją apkabino. Klara norėjo daugiau makaronų. Elisė jai jų įdėjo.
Net kai tėtis sugrįžo, virtuvėje buvo didelis šurmulys ir netvarka. Elisė norėjo, kad būtų lengviau jausti ramybę.
Galiausiai pietūs baigėsi. Elisė padėjo savo broliukams ir sesutėms nunešti indus į kriauklę. Elisė buvo pakankamai suaugusi, kad gebėtų nieko nesudaužyti. Dėl to ji buvo atsakinga už indus. Ji pripildė kriauklę vandens su indų plovikliu.
Norėčiau, kad niekada nereikėtų daryti namų ruošos darbų, – pagalvojo Elisė. Staiga ji prisiminė, ką per pradinukų pamoką sužinojo apie prezidentą Spenserį V. Kimbolą. Kai jis buvo mažas, jam irgi teko dirbti namų ruošos darbus. Melždamas karvę jis giedodavo giesmes!
Elisė įsivaizdavo, kaip prezidentas Kimbolas duetu giedodavo drauge su karve. Ji nusijuokė.
Tada jai kilo mintis. Ji gali elgtis kaip pranašas! Išsitraukusi giesmyną atsivertė pirmą pasitaikiusią giesmę.
Jai reikėjo, kad giesmynas kaip nors neužsiverstų. Elisė giesmyną padėjo ant palangės. Vieną giesmyno kampą ji prispaudė gėlių vazonėliu, o kitą – sunkiu puodeliu. Taip ji dirbdama galėjo matyti žodžius.
Šveisdama dubenėlius, puodelius ir šaukštus ji giedojo giesmes. Šilti muilo burbulai maloniai glostė jos rankas. Giesmės džiugino jos širdį.
Kitą dieną Elisė ir vėl giedojo. Giedojo dar ir kitą dieną. Ji stengėsi prisiminti kiekvienos giesmės žodžius. Sugiedojusi ji atsiversdavo kitą. Elisė išmoko ir naujas giesmes! Ji porą metų mokėsi skambinti pianinu. Kai giesmė jai būdavo nežinoma, ji pagrodavo ją pianinu.
Neilgai truko, kai Elisei pradėjo patikti plauti indus. Kartais ji tuo net mėgavosi! Buvo gera giedoti ir mąstyti apie Jėzų. Naujai išmokta giesmė buvo tarsi naujas draugas. Nesvarbu, koks šurmulys siausdavo jos gyvenime, giesmės padėjo jai jausti ramybę.