Skirtingi, bet ne vieni
Kartais būdama vienintelė Bažnyčios narė jausdavausi vieniša.
Din dilin! Nuskambėjo paskutinės tos dienos pamokos skambutis. Dabar, kai Megan mokėsi vidurinėje mokykloje, dienos metu ji lankė skirtingas pamokas. Reikėjo daug išmokti. Megan džiaugėsi, kad paskutinė pamoka buvo skirta savarankiškam mokymuisi. Tai reiškė, kad ji gali pradėti ruošti namų darbus.
Megan atsisėdo prie tuščio suolo. Prie jos priėjo berniukas, vardu Benetas.
„Ei, Megan, tu juk mormonė, tiesa?“
„Esu Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios narė“, – atsakė Megan.
„Tai tu manai, kad Džozefas Smitas parašė Mormono Knygą ar ką nors panašaus?“ – paklausė Benetas.
Megan greitai tyliai pasimeldė, kad žinotų, kaip atsakyti. „Jis išvertė Mormono Knygą, – atsakė ji. – Dievas jį pašaukė būti pranašu, kad padėtų atkurti Kristaus Bažnyčią.“
Benetas suraukė nosį. „Tai beprotybė“, – pasakė jis. Tada nusijuokė ir nuėjo.
Megan veidą užliejo karštis. Ji žvelgė į savo knygą.
„Ei, Megan.“
Kas dabar? Megan pakėlė akis. „O! Labas, Tadžai.“
„Gaila, kad Benetas taip elgiasi“, – tarė Tadžas. Jis atsisėdo priešais ją. „Pasirodė, kad tai, ką sakei, tau svarbu.“
„Ačiū, – pasakė Megan. – Taip, svarbu.“
„Manau, kad žinau, kaip tu jautiesi, – tarė Tadžas. – Mokykloje esu vienintelis induistas. Sunku, kai žmonės nesistengia suprasti tavo įsitikinimų.“
Megan, būdama vienintelė Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios narė, mokykloje kartais jausdavosi vieniša. Tačiau ji niekada nesusimąstė, kad ir kiti vaikai gali taip jaustis.
„Mano tėvai sako, kad kai kas nors elgiasi piktai, taip yra todėl, kad viduje nesijaučia laimingas“, – tarė Megan. Ji suko pieštuką aplink pirštus. „Įdomu, ar Benetas liūdi, arba jaučiasi vienišas.“
Tadžas pakreipė galvą. „Spėju, kad esi teisi. Gal jam reikia draugo?“
Megan nusišypsojo. „Gal dviejų!“
Kitą dieną per pamokas Megan ir Tadžas pamatė Benetą, sėdintį vieną prie stalo.
„Sveikas, Benetai“, – tarė Tadžas.
Benetas nustebo. „Labas!“
„Ką mokaisi?“ – paklausė Megan, įsitaisydama ant kėdės.
„Istoriją.“
„Rytojaus kontroliniam?“ Tadžas taip pat prisėdo.
„Aha“, – pasakė Benetas.
„Daug reikia įsiminti“, – pasakė Tadžas. Benetas linktelėjo galva.
„Galbūt galėtume vienas kito paklausinėti.“ Megan atsivertė istorijos vadovėlį. Jie pakaitomis uždavinėjo ir atsakinėjo į klausimus, kol nuskambėjo skambutis.
„Ei, Megan, atsiprašau dėl vakarykštės dienos, – pasakė Benetas, jiems atsistojus. – Girdėjau kai ką apie jūsų bažnyčią ir man pasidarė smalsu.“ Jis trypčiojo vietoje. „Tikiu kitokiais dalykais, bet turėjau būti malonesnis.“
Megan nusišypsojo. „Ačiū. Man svarbi mano bažnyčia, bet nieko blogo, jei tikime skirtingais dalykais.“
„Manau, kad esame gera mokymosi grupė, net jei turime skirtingus įsitikinimus“, – pridūrė Tadžas.
Benetas nusišypsojo. „Ir aš. Manau, kad šis kontrolinis mums puikiai pavyks.“
Marko Robisono iliustracijos