Piktžolės ir blogi žodžiai
„Gal mums šeimoje vertėtų duoti pažadą?“ – paklausė mama.
„Ar galime pasikalbėti?“ – Jonas paklausė mamos. Jis atsisėdo ant žolės šalia tos vietos, kur ji ravėjo gėlyną.
„Žinoma. Kas atsitiko?“ – paklausė mama. Ji nusimovė purvinas sodo pirštines.
„Šiandien mokykloje kai kurie vaikai kartojo žodį, kurio nežinojau. Jie juokėsi tai sakydami, – pasakė Jonas. – Manau, kad tai buvo blogas žodis.“
„Kaip jauteisi, kai išgirdai tą žodį?“ – paklausė mama.
„Aš nesijaučiau gerai.“
Jonas pakuždėjo mamai žodį. Ji paaiškino jam, ką tai reiškia. Jonas neklydo. Tai nebuvo gražus žodis.
„Bet kodėl jis blogas?“ – paklausė jis.
„Jis blogas, nes yra nemandagus ir nepagarbus. Kai vartojame tokius žodžius, Šventajai Dvasiai sunku būti su mumis. Šventoji Dvasia tau sakė, kad tai buvo blogai. Štai kodėl viduje jaučiamės blogai.“
Jonas susiraukė. „Tačiau atrodė, kad kitiems vaikams buvo smagu. Kodėl tik aš vienas jaučiausi nepatogiai?“
„Iš kur žinai, kad kiti vaikai nesijautė taip pat?“ – paklausė mama.
„Nes jie visi juokėsi ir šypsojosi, kai kas nors pasakydavo šį žodį.“ Jonas jautėsi pasimetęs.
„Kartais žmonės juokiasi arba šypsosi, kai jaučiasi nepatogiai, – pasakė mama. – Kartais, kai jie dažnai girdi ar sako blogus žodžius, tai jų nebetrikdo. Tačiau vis tiek nedera sakyti šių žodžių. Tai tarsi šios piktžolės. Jas išraunu, kad gėlynas būtų prižiūrėtas ir augtų geri augalai.“
„Džiaugiuosi, kad nepasakiau to žodžio“, – pasakė Jonas.
„Aš irgi, – pasakė mama. – Didžiuojuosi tavimi. Taip pat turiu idėją. Gal mums šeimoje vertėtų duoti pažadą?“
„Kokį?“ – paklausė Jonas.
„Pasižadėkime vartoti gerus, o ne blogus žodžius. Tai gali būti šeimos susitarimas.“
Jonui patiko ši idėja. Jis ir mama paspaudė vienas kitam ranką. Jonas džiaugėsi savo pažadu.
„O dabar pažadėsi man padėti baigti ravėti? – paklausė mama. – Tada pažadėsiu nuvesti tave į parką.“
Jonas nusišypsojo ir paėmė kauptuką. „Sutarta.“
Padėdamas mamai, Jonas pasijuto daug geriau. Jis žinojo, kad pažadas nevartoti blogų žodžių yra geras jų šeimos sprendimas.
Dano Vidousono iliustracija