Tožonirinas R.

17 m., Madagaskaras

Mano vardas Tožonirinas. Esu iš Antananaryvo (Madagaskaro). Mėgstu klausytis atpalaiduojančios muzikos, skaityti knygas, žaisti krepšinį ir futbolą.

Būdamas aštuonerių, nusprendžiau pasikrikštyti. Kai buvau panardintas į vandenį, pajutau ypatingą laimę, kilusią iš Dvasios. Netrukus po krikšto mirė mano mama. Jaučiausi nusiminęs, prislėgtas ir nusivylęs. Joks vaikas neturėtų patirti mamos netekties.

Tačiau po trejų metų nuvykome į šventyklą ir buvome užantspauduoti kaip šeima. Tą dieną sugrįžo tas ypatingas Dvasios jausmas ir aš pajutau, kad mano mama buvo šalia manęs šventykloje. Tikiu, kad kada nors vėl ją pamatysiu.

Stengiuosi visada prisiminti tai, ką jaučiau šventykloje. Kad Dvasia būtų su manimi, skaitau Raštus ir mokausi apie šventyklos palaiminimus. Kai pasaulietiškos idėjos bando mane suklaidinti, studijuoju Raštus ir pasikliaunu pranašų žodžiais. Tai mane padrąsina ir stiprina mano tikėjimą.