„Džiaugsmo radimas per muzikinę tarnystę“, Jaunimo stiprybės vardan, 2023 m. sausis.
Tvirti pamatai
Džiaugsmo radimas per muzikinę tarnystę
Emilės Džouns iliustracija
Mokytis groti fortepijonu pradėjau būdamas septynerių metų. Iš pradžių per pamokas buvo sunku skaityti natas ir sutelkti dėmesį. Man tiesiog nepatiko mokytis groti fortepijonu.
Tada mama paprašė, kad per savo krikštą pagročiau dainelę „Per krikštą“ (Vaikiškų dainelių knyga, 53). Tai buvo pirmas kartas, kai aš grojau bažnyčioje. Grodamas jaudinausi, bet vėliau savimi didžiavausi.
Netrukus panirau į mokslus ir jau norėjau mesti fortepijono pamokas, tačiau tėvai skatino mane ir toliau mokytis groti. Jie sakė, kad, jei ir toliau grosiu, atrasiu tarnavimo Viešpačiui džiaugsmą.
Nuo tada pamėgau groti fortepijonu. Pradėjau groti sakramento susirinkime, o kai man sukako 12 metų, buvau oficialiai pašauktas būti apylinkės pianistu. Aš buvau toks laimingas! Grodavau per Pradinukų organizacijos pasirodymus ir akompanuodavau mūsų apylinkės chorui per apylinkės konferencijas ir dvasines vakarones. Buvau netgi pašauktas kaip kuolo choro pianistas ir grojau per kuolo konferenciją.
Esu dėkingas savo tėvams už tai, kad skatino mane stengtis iš visų jėgų. Liksiu amžinai dėkingas Dangiškajam Tėvui už šį talentą, kurį Jis man suteikė. Žinau, kad kada nors ateityje savo talentus galėsiu panaudoti misijoje ir kitoje tarnystėje. Tikrai džiaugiuosi tarnaudamas Viešpačiui.
Džailas S., Nacionalinis sostinės regionas, Filipinai