Evangelijos dovanos Guame

Džesika Brusje

Bažnyčios žurnalai

Per Evangeliją Frančeska vienoje jūros saloje randa draugių ir ramybę.

Kodžio Belo nuotraukos

Gali atrodyti, kad Guamo sala su savo paplūdimiais, ramiais vandenimis ir senoviniais urvais – svajonių atostogų vieta, tačiau 15-metei Frančeskai N. tai įprasta gyvenimo diena! Jai patinka gražūs paplūdimiai. „Smagu išeiti į gamtą ir ją tyrinėti.“

Gimusi ir augusi Guame, ji mėgsta laiką leisti lauke. „Man patinka leisti laiką gamtoje, dėl to namuose sėdėti labai nemėgstu“, – sako ji. Ji mėgsta irklentėmis plaukioti vandenyne, nardyti ir išvykti į gamtą su tėvais ir dviem seserimis. Jiems ypač patinka vaikščioti po vietas, kuriose yra senovinių urvų.

„Su seserimis esame labai artimos. Jos yra mano geriausios draugės“, – sako ji. Jos vyresnioji sesuo studijuoja Havajuose. „Socialiniai tinklai mums labai padeda bendrauti“, – aiškina Frančeska. Jai patinka palaikyti artimą ryšį.

Pavyzdys kitiems

Frančeska mokosi katalikiškos mergaičių gimnazijos antrame kurse ir yra vienintelė Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios narė. Tai, kad ji vienintelė Bažnyčios narė gimnazijoje, iš pradžių ją šiek tiek trikdė, tačiau ji apsiprato, kad į ją žiūrima kitaip. Be to, aplinkiniai mano, kad visai šaunu priklausyti kitai religijai.

Pavyzdžiui, vieną dieną jos draugės per pietus gėrė kavą ir Frančeska galėjo joms paaiškinti Išminties žodį.

Frančeska taip pat nusprendė nesikeikti, nors kiti žmonės gimnazijoje taip darė. Ji sako: „Jau daug kartų buvau gundoma, bet mane sustiprina asmeninis ryšys su Dangiškuoju Tėvu per maldą.“ Ji priduria: „Negaliu taip elgtis, nes tai nėra gerai ir todėl, kad myliu Dangiškąjį Tėvą ir Jėzų Kristų.“

Kaip rasti draugių

Kartais, būdama vienintelė Bažnyčios narė gimnazijoje, gali pasijusti vieniša. Per pandemiją, būdama pirmakursė, Frančeska jautėsi labai vieniša ir neturėjo daug draugių. Ji nesiryžo to pasakyti savo tėvams, tačiau pasimeldusi pajuto raginimą papasakoti jiems, kaip jaučiasi.

Visa šeima nusprendė pasimelsti, kad ji rastų patikimų draugių. Stebuklas – vos tik jie baigė melstis, pasigirdo beldimas į duris. Paaiškėjo, kad tai buvo viena iš jos draugių iš kitos apylinkės. Ji atnešė sausainių! Frančeska suprato, kad Dangiškasis Tėvas išgirdo jų maldą.

Frančeskos kuolui priklauso nariai iš Guamo ir kelių kitų salų. Jos apylinkėje nedaug jaunimo, tačiau apylinkė yra tarsi šeima. Nariai artimai bendrauja tarpusavyje, ir tai ją skatina kiekvieną sekmadienį eiti į bažnyčią. Jie daro jai didelę įtaką ir yra jai sektini pavyzdžiai.

Frančeska stiprybės semiasi ir seminarijos pamokose. „Seminarijos pamoka man yra vienas svarbiausių savaitės įvykių, – sako ji. – Kai lankausi seminarijoje, atrodo, kad visi mano rūpesčiai dingsta.“

Jai labai patinka lankyti seminariją tiek internetu, tiek gyvai, ir ji niekada nepraleidžia pamokų, nebent privalo. Ji sako, kad jos savaitės klostosi daug geriau, nes ji pasirenka seminariją. Jei jos savaitė buvo įtempta, ji būtinai apsilanko seminarijoje ir ten randa ramybę.

Maždaug du–tris kartus per mėnesį jaunimas taip pat renkasi į įvairias veiklas. Frančeska netgi suplanavo vieną iš jų – žaidimų vakarą su daugybe smagių stalo žaidimų ir Raštų žaidimu. Per pandemiją jie negalėjo dažnai susitikti, todėl, kai susitinka, puikiai leidžia laiką.

Merginos netgi sukūrė muzikinį vaizdo klipą, kuriame lūpomis atkartojo Bažnyčios jaunimo dainą „Laba diena“, ir įkėlė jį į internetą, kad pasidalytų meile ir pakylėtų kitus. „Socialiniai tinklai iš tiesų gali suvienyti, ypač tuomet, kai negalime su kuo nors susitikti.“

Laukiame šventyklos

2018 m. spalio visuotinėje konferencijoje buvo paskelbta apie Guamo Dzigo šventyklą. Frančeska pasakoja: „Jaunimas labai apsidžiaugė – visi dėl jos meldėmės.“ Po to ji nekantriai stebėjo statybas ir laukė savo šventyklos, kuri buvo užbaigta 2022 m. gegužę.

Anksčiau jiems visada tekdavo keliauti į šventyklą Filipinuose. Kad galėtų sumokėti už keliones, jie kaupė pinigus pardavinėdami konditerijos gaminius ir plaudami automobilius. Kadangi tai būdavo tolimos kelionės, jie suplanuodavo, kad jos truktų apie savaitę. Frančeska džiaugiasi, kad gali dažniau lankytis šventykloje ir gauti palaiminimus, susijusius su krikštais už jos protėvius.

Nusiraminimas per maldą

Frančeska sako, kad yra linkusi daug nerimauti, bet jai padeda malda. „Malda tikrai galingas dalykas. Vien pokalbis su Dangiškuoju Tėvu mane labai nuramina. Jis klausosi ir gali padėti.“

„Kai meldžiuosi, atsakymas ne visada ateina tiesiog šiaip sau, – sako ji. – Man padeda jausmas, kad esu nukreipiama, jausmas, kad Jis šalia, Jo meilės jausmas. Tai man suteikia ramybę ir padeda jaustis daug geriau.“

Jos patarimas kitiems jaunuoliams toks: „Melskitės Dangiškajam Tėvui. Kalbėkitės su Juo. Tai labai padeda.“

Ji sako, kad jos mama, nors dažnai nerimauja, bet taip pat labai palaiko. „Mano mama yra palaiminimas iš Dangiškojo Tėvo – ji mane labai palaiko.“

„Šeima yra palaiminimas, – sako ji. – Manau, kad svarbu atsiverti šeimai ar draugui, jei dėl ko nors labai nerimauji.“

Frančeska nori, kad visi kasdien matytų Viešpaties palaiminimus. „Kasdieniai palaiminimai gali būti tokie paprasti. Lankyti mokyklą yra didžiulė palaima. Yra tiek daug šaunių stebuklų, jei tik rasime laiko juos pastebėti. Esu labai laiminga, kad mano gyvenime yra Evangelija.“