Iššūkis dėl arbatos

Vieną žiemos dieną su draugais Alisa ir Trevoru eidami iš mokyklos pamatėme užrašą: „Jau parduodame arbatą.“ Apsidžiaugęs Trevoras pasiūlė mums nupirkti po puodelį arbatos. „Ne, dėkui“, – atsakiau.

Trevoras kiekvieną dieną man siūlydavo arbatos, o aš vis atsisakydavau. Galiausiai jis manęs paklausė, kodėl negeriu arbatos. Papasakojau jam apie Išminties žodį, tikėdamasi, kad jis supras. Tačiau jis tiesiog ėmė iš to juoktis. Jis vis stengėsi priversti mane sulaužyti Išminties žodį.

Jis kalbėjo: „Juk tai ne narkotikai. Puodelis arbatos tikrai nepakenks!“

Kitą savaitę jis ir jo draugai pradėjo mane pašiepti dar labiau. Stengiausi išlaikyti aukštai iškeltą galvą, nors tai buvo nelengva.

Ilgainiui jie ėmė gailėtis dėl savo veiksmų ir nustojo mane pašiepti. Vieną dieną mokytoja man pasakė: „Tu visada buvai savo tikėjimo pavyzdys. Didžiuojuosi tavimi.“

Aš ir pati savimi didžiuojuosi. Tai ne visada lengva, bet žinau, kad būsiu palaiminta už tai, kad laikausi savo standartų.

Nikolė M., Vakarų Midlandsas, Jungtinė Karalystė