„Galiu neperžengti ribų“, Jaunimo stiprybės vardan, 2023 m. rugsėjis.
Aš visa galiu Kristuje
Jaunuoliai pasakoja, kaip Kristus juos sustiprino, kad jie galėtų daryti tai, kas sunku (žr. Filipiečiams 4:13).
Galiu neperžengti ribų
Nuo tada, kai ėmiausi lengvosios atletikos, svajojau pagerinti mokyklos mylios bėgimo rekordą. Šio sezono pabaigoje tą mylią nubėgau per penkias minutes ir pagerinau rekordą daugiau nei trimis sekundėmis.
Tačiau kitą dieną sužinojome, kad mano mylia nebuvo užskaityta. Teisėjai paaiškino, kad tris žingsnius bėgau vidine trasos puse, todėl buvau diskvalifikuota iš lenktynių. Mano treneris tvirtino, kad taip bėgau tik todėl, kad mane pastūmė kita bėgikė. Teisėjas pasakė: „Galbūt ji nebuvo kalta dėl to, kad buvo pastumta, bet ji buvo kalta, kad buvo taip arti tos ribos.“ Išėjau jausdamasi taip, tarsi iš manęs būtų nepagrįstai atimtas mano pasiekimas.
Kitą sekmadienį per Merginų organizacijos pamoką žiūrėjome vaizdo įrašą, kuriame ribų laikymasis sporte buvo lyginamas su įsakymų laikymusi.1 Visą pamoką sėdėjau ir pykau dėl priminimo, kad man nepavyko.
Kitą dieną bėgdama trasa žvilgtelėjau žemyn ir pastebėjau, kad bėgu prie vidinės ribos. Ir kartkartėmis ją vis peržengdavau, kaip ir buvo sakęs teisėjas. Suglumusi iškart lioviausi bėgti. Buvau taip patogiai įsijautusi į tai, kur bėgu, kad nebeįžvelgiau pavojaus.
Laimei, po kelių savaičių man buvo suteikta antra galimybė. Laikiausi atokiau nuo vidurio ribos ir pagerinau mokyklos rekordą, šį kartą neperžengdama ribų.
Šis patyrimas paskatino mane susimąstyti, kiek esu priartėjusi prie ribos linijos kai kurių įsakymų atžvilgiu. Tačiau dėl Jėzaus Kristaus ir Jo Apmokėjimo man visada suteikiama dar viena galimybė, jei tik atgailauju.
Kai kalbama apie įsakymus, turėtume laikytis atokiau nuo ribos ir stengtis padaryti viską, kad neatsidurtume užribyje. Tačiau esu dėkinga, kad, kai suklystame, Gelbėtojas leidžia mums atgailauti ir bandyti iš naujo.
Reigan P., Jutos valst., JAV