Namai ir liudijimai
Saros statybų verslas klestėjo. Bet ji turėjo priimti sprendimą.
Kristinos Smit nuotraukos, išskyrus tas, kur pažymėta kitaip.
Nojus pastatė laivą. Karalius Benjaminas – bokštą. Jaredo brolis statė baržas. O kaip Sara Kristensen iš JAV Montanos valstijos? Na, ji nusprendė, kad nori statyti namus.
Hermana (ispanų k. sesuo) Kristensen dabar yra nuolatinė misionierė Minesotos Mineapolio misijoje, bet kadaise ją šiek tiek erzino tai, kad misija trukdo siekti statybų tikslų – ir tai buvo net ne jos pačios misija!
Pradėkime nuo pradžių.
„Visą gyvenimą padėdavau tėčiui ką nors statyti, – sako ji. – Pripratau prie elektrinių įrankių ir statybų, man tai tiesiog ėmė labai patikti. Taigi, kai man buvo 16 metų, nusprendžiau, kad noriu pradėti savo statybų verslą.“
Sara pasakoja: „Tėtis mane išmokė, kaip montuoti – dvi lentas ir visą namą.“
Verslo kūrimas
Iš pradžių vienų metų vasarą Sara rekonstravo namą. Jai tai taip patiko, kad kitais metais ėmėsi dar vieno rekonstrukcijos projekto. Galų gale ji nusprendė imtis dar didesnio – vystytojų projekto, arba namo, kurį ji ir jos subrangovų komanda pastatys nuo pamatų iki stogo, tikėdamiesi pelningai parduoti.
Griovimo diena! Sara stovi su kūju vieno iš savo rekonstruojamų namų vonios kambaryje.
Pradėti verslą nebuvo lengva, ypač dėl to, kad Sara vis dar mokėsi vidurinėje mokykloje ir bėgiodavo krosą.
Būdama 16 metų, Sara įkūrė savo statybos įmonę.
„Labai daug išmokau, – sako ji. – Turėjau naudoti čekių knygelę, kad sumokėčiau žmonėms, ko niekada anksčiau nebuvau dariusi. Turėjau įprasti kalbėtis su nepažįstamais žmonėmis, mano subrangovais. Taip pat išmokau tvarkytis su stresu, susijusiu su įmonės valdymu, o tai ne visada smagu. Visad nerimauji, kad, pardavus namą, patirsi nuostolį.“
Nesijautė viena
Tačiau, nors versle nuolat kyla rūpesčių ir streso, Sarai niekada nereikėjo savo svajonių siekti vienai.
„Man visada pavykdavo, ir žinau, kad tai dėl Viešpaties, – sako ji. – Šis verslas be Jo nebuvo įmanomas. Jis man padėjo įveikti blogas dienas, sunkų darbą, viską.“
Artimus Saros ir jos šeimos santykius nulėmė bendras darbas.
Saros šeima taip pat palaikė ją kiekviename žingsnyje, o tai grąžina mus atgal prie tos misijos, kuri trukdė jos planams.
Jos vyresnysis brolis Taileris planavo, grįžęs iš misijos, padėti Sarai statyti namą. Tačiau vieną dieną jis jai paskambino ir pranešė, kad buvo paprašytas pratęsti misionierišką tarnystę.
„Aš labai ant jo supykau, – prisipažįsta ji. – Sakiau: Taileri, negali su tuo sutikti. Aš jau viską suplanavau.“ O jis atsakė: „Viešpaties darbas svarbesnis už tavo darbą.“ Tai mane stipriai paveikė. Žinojau, kad jis teisus ir kad man reikia pasitikėti Dievo planu.“
Saros šeima džiugiai pasitiko jos brolį Tailerį, grįžusį namo po pratęstos misijos.
Nuotrauka spausdinama Sarai Kristensen leidus.
Nesvarbu, ar Sarai padeda tėtis, ar Dangiškasis Tėvas, ji žino, kad yra ne viena.
Asmeninė misija
Tailerio pavyzdys įkvėpė Sarą susimąstyti apie galimą tarnavimą misijoje. „Supratau, kiek daug žmonių, padedami mano brolio, atėjo pas Kristų, taip pat mačiau, kaip jis pats priartėjo prie Kristaus. Norėjau patirti ką nors panašaus“, – pasakoja hermana Kristensen. – Pradėjau rimtai studijuoti evangeliją ir supratau, kad kuo labiau stiprėjo mano liudijimas ir ryšys su Gelbėtoju, tuo labiau norėjau tuo dalytis.“
Sara nusprendė pristabdyti savo statybų verslą ir tarnauti Viešpačiui. Šis sprendimas davė jai naujų galingų įžvalgų.
„Svarbiausia, ko mane išmokė misija, yra tai, kad evangelija visiškai pakeičia gyvenimą, – sako hermana Kristensen. – Augant Bažnyčioje man buvo sunku pastebėti, kokia svarbi mano gyvenime yra evangelija.
Čia, misijoje, mane supa apie Dangiškąjį Tėvą ir Jėzų Kristų nežinantys žmonės. Kai jie sužino esą Dievo vaikai ir kad Jis turi jiems planą, tai pakeičia jų gyvenimą. Tai pats šauniausias dalykas, kurį galime stebėti ir prie kurio galime prisidėti. Supratau tai prieš misiją, bet dabar žinau, kad Jėzaus Kristaus evangelija yra itin svarbi norint džiaugtis šiame ir ateinančiame pasaulyje.“
Hermana Kristensen (dešinėje) ir jos porininkė hermana Teilor (kairėje) mėgsta tarnauti visais įmanomais būdais.
Nuotrauka spausdinama Sarai Kristensen leidus.
Tikėjimas vietoje baimės
Kitiems jaunuoliams, svarstantiems, ar tarnauti misijoje, hermana Kristensen sako: „Tikėkite ir nebijokite. Misijos nėra lengvos, bet tarnauti verta. Kai nuspręsite būti Dievo tarnu, Jis palaimins jus neįsivaizduojamais būdais.“
Nors tarnaudama pasiilgo galimybės statyti namus, hermana Kristensen dėl savo pasirinkimo nesigaili. „Žinoma, kol tarnauju misijoje, mano verslas galėjo plėstis, – sako ji. – Bet žinau, kad Viešpats palaimins mano auką, kai palikau verslą šiek tiek užnugaryje. Verslas gali palaukti, bet Viešpaties darbas negali!“