Jaunimo balsai

Renkuosi šventyklą

Airisė R., 18 m., Druskos sala, Žaliasis Kyšulys

Mėgsta kaligrafiją, kurti meno kūrinius ir gaminti maistą.

Arčiausiai esanti šventykla yra kitoje saloje. Norėdami ten patekti, turime skristi 45 minutes arba laivu plaukti 12 valandų. Niekada nebuvau šventykloje, tad paskutiniais mokslo metais mama suplanavo, kad turėtume vykti. Ji metus taupė pinigus, kad mano šeima galėtų vykti kartu.

Deja, grįžtume namo jau prasidėjus mokslo metams, ir tai kėlė man nerimą. Man visada buvo svarbu mokykloje išlaikyti gerą pažymių vidurkį, kad galėčiau gauti stipendiją studijuoti kolegijoje. Svarsčiau nevykti į šventyklą, nes pamokų praleidimas galėjo pakenkti galutiniam vidurkiui. Tada mama pasakė: „Kodėl tau nepasimeldus ir nepaprašius Viešpaties pagalbos?“

Sunkiai tam ryžausi, nes bijojau, bet visgi nusprendžiau pasimelsti. Dangiškasis Tėvas mane įkvėpė vykti į šventyklą. Ten buvome visą savaitę, kiekvieną dieną lankėmės šventykloje. Tai buvo nuostabu! Krikštai buvo neįtikėtina patirtis. Labai stipriai jaučiau Dvasią.

Ir galiausiai man pavyko baigti mokyklą su geru vidurkiu. Tuo laikotarpiu artimas ryšys su Gelbėtoju man suteikė vilties. Žinojau, kad Jis buvo su manimi ir teikė man stiprybės. Viešpats žino mūsų pastangas, o kai atiduodame savo rūpesčius į Jo rankas, galime būti tikri, kad viskas bus gerai.

Esu labai dėkinga, kad mano sesuo išdrįso į mūsų namus pakviesti misionierius. Mes su ja buvome pirmieji pasikrikštiję šeimos nariai – man buvo 13, o jai – 15 metų. Žinau, kad esu mylimas Dangiškojo Tėvo vaikas. Žemiškojo tėvo mano gyvenime niekada nebuvo, bet man padeda žinojimas, kad turime Dangiškąjį Tėvą ir kad esu sukurta pagal Jo atvaizdą. Jaučiu Jo meilę man. Žinau, kad sunkiausiomis akimirkomis Jis yra šalia.