Ateik ir sek paskui mane

Kaip suprasti Džozefo Smito pasakojimus apie Pirmąjį regėjimą

Metju Č. Godfris

Bažnyčios Istorijos departamentas

Kuo skiriasi keturi pasakojimai apie Džozefo Smito Pirmąjį regėjimą? Kodėl jie skiriasi? Ir ko jie gali mus išmokyti?

Ar kada nors bandėte kam nors papasakoti kokį nors dvasinį patyrimą? Kokias detales įtraukėte? Kokių detalių nepaminėjote? Ar manote, kad istoriją pasakotumėte kitaip, jei pasakotumėte draugui, sakramento susirinkime ar kam nors, kas nėra Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios narys?

Šie klausimai svarbūs apmąstant, kaip Džozefas Smitas paaiškino 1820 metais Niujorko valstijoje matytą Dangiškojo Tėvo ir Jėzaus Kristaus regėjimą. Apie tai Džozefas pasakojo kelis kartus. Šiandien turime keturis Džozefo pasakojimus:

Asmeninė istorija, kurią Džozefas parašė maždaug 1832 m. vasarą. Džozefas paaiškino, kad nuėjo į giraitę melstis, nes buvo sutrikęs dėl dvasinių klausimų. Jis taip pat norėjo, kad būtų atleistos jo nuodėmės.
Džozefo 1835 m. dienoraštis. Į Kertlandą, Ohajo valst., atvyko pamokslininkas vardu Robertas Metjusas. Jis norėjo pasikalbėti su Džozefu apie religiją, todėl Džozefas papasakojo jam savo regėjimą. Džozefo dienoraštį tuo metu vedęs Vorenas Perišas užrašė Džozefo žodžius.
Oficiali Bažnyčios istorija, kurią Džozefas pradėjo rašyti 1838 metais. Apie Pirmąjį regėjimą jis kalbėjo kaip apie Bažnyčios atkūrimo dalį. Šis pasakojimas išspausdintas Brangiajame Perle.
Laiškas, kurį Džozefas parašė 1842 m. Žurnalistas Džonas Ventvortas paprašė Džozefo paaiškinti, kokia buvo Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios pradžia. Džozefas atsakė laišku, kuriame pateikė informaciją apie Pirmąjį regėjimą.

Kiekvienas pasakojimas buvo papasakotas skirtingu laiku ir skirtas skirtingoms auditorijoms. Kalbėdamas kiekvienai iš jų Džozefas sau kėlė skirtingus tikslus. Dėl to, kai skaitome visus pasakojimus, susidarome platesnį ir aiškesnį Džozefo patirties Šventojoje giraitėje vaizdą.

Kas skiriasi?

Visuose šiuose pasakojimuose skiriasi kai kurios detalės. 1832 m. pasakojime Džozefas daugiausia dėmesio skiria savo troškimui gauti nuodėmių atleidimą. Jis konkrečiai neužsimena, kad norėjo sužinoti, kuri bažnyčia yra tikra. Jis pasakoja, kaip jam pasirodė „Viešpats“, bet neišskiria Dangiškojo Tėvo ir Jėzaus Kristaus atskirai.

1835 ir 1838 m. pasakojimuose užsimenama apie blogio jėgą, bandžiusią sutrukdyti Džozefui melstis. 1835 m. Džozefo pasakojime sakoma, kad jį aplankė dvi esybės, o taip pat ir angelai. 1838 ir 1842 metų pasakojimuose taip pat minimos dvi esybės, viena jų konkrečiai įvardijama kaip Jėzus Kristus. Šie du pasakojimai pabrėžia, kad Džozefas ieškojo tikrosios bažnyčios.

Kodėl atsirado skirtumai?

Yra kelios pasakojimuose randamų skirtumų priežastys.

Atminties savybės

Kartais manome, kad mūsų prisiminimai išlieka tie patys. Tačiau atmintis veikia kitaip. Sendami viską prisimename kitaip. Tai, kas įvyko anksčiau, įgijus daugiau gyvenimo patirties, gali įgauti kitokią prasmę. Prisiminimo esmė išlieka, tačiau kai kurios detalės gali pasikeisti. Tai nereiškia, kad mūsų prisiminimas nėra teisingas ar tikslus, tiesiog skirtingu metu atrodo svarbesnės skirtingos jo dalys.

Skirtingi tikslai

Džozefas turėjo įvairių priežasčių papasakoti savo istoriją. 1832 m. pasakojimas buvo asmeninis, todėl Džozefas daugiau dėmesio skyrė tam, ką jam asmeniškai reiškė Pirmasis regėjimas. 1838 ir 1842 m. jis apie Pirmąjį regėjimą kalbėjo kaip apie Bažnyčios atkūrimo akstiną. Taigi jis pabrėžė savo troškimą sužinoti, kuri bažnyčia yra tikra.

Skirtingos auditorijos

Robertas Metjusas ir Džonas Ventvortas nebuvo Bažnyčios nariai. Džozefas turėjo jiems viską apibūdinti kitaip. 1838 m. pasakojimą jis skyrė daugiau Bažnyčios nariams. Galbūt jis manė, kad jo 1832 m. pasakojimą skaitys tik artimi draugai ir šeimos nariai.

Kas vienoda?

Visuose keturiuose pasakojimuose pagrindinės detalės yra tos pačios. Džozefas buvo pasimetęs mąstydamas apie savo paties ir pasaulio išgelbėjimą. Jokūbo 1:5–6 jis perskaitė, kad gali gauti atsakymus į savo maldas. Tada nuėjo į mišką ir meldėsi. Jam pasirodė dangiškos esybės. Jos kreipėsi į jį vardu. Jos sakė, kad bažnyčios tuo metu nemokė teisingų doktrinų.

Ko šie pasakojimai moko mane

Mėgstu skaityti skirtingus pasakojimus, nes jie man padeda geriau suprasti Pirmąjį regėjimą. Galiu aiškiau matyti, kodėl Džozefas buvo pasimetęs ir norėjo melstis. Galiu stipriau jausti Dvasią, kai skaitau, ką Pirmasis regėjimas reiškė Džozefui įvairiais jo gyvenimo laikotarpiais. Visi kartu šie pasakojimai man padeda suprasti, kad Džozefas sakė tiesą. Šventojoje giraitėje jis matė Dievą Tėvą ir Jėzų Kristų. Tai sustiprina mano viltį, kad ir aš galiu gauti atsakymus į maldas.

Pasakojimas	Kodėl, pasak Džozefo, jis meldėsi	Kas, pasak Džozefo, pasirodė
1832 m.	Troško, kad jam būtų atleistos nuodėmės	Viešpats
1835 m.	Siekė išsiaiškinti, kas religijos klausimais buvo teisus, o kas klydo	Dvi esybės (pirma viena, po to kita) ir angelai
1838 m.	Siekė sužinoti, kuri bažnyčia buvo tikroji Kristaus bažnyčia	Tėvas ir Jo Sūnus Jėzus Kristus
1842 m.	Siekė sužinoti, kuri bažnyčia buvo tikroji Kristaus bažnyčia	„Dvi šlovingos asmenybės“