Pranašas ir jo Gelbėtojas
Tam tikra prasme sugrąžinimo istorija yra pasakojimas, kaip Džozefas Smitas artinosi prie Jėzaus Kristaus.
Kiekvienas kelis klaupsis, aut. Danas Vilsonas
Džozefo Smito gyvenimo istorija yra daugiau nei tik Džozefo Smito gyvenimo istorija.
Pasakodami Jėzaus Kristaus evangelijos sugrąžinimo istoriją, dažnai pradedame nuo Džozefo Smito istorijos. Ir tai yra logiška. Siekdamas padėti žmonėms suprasti, kaip prasidėjo sugrąžinimas, jis pats kelis kartus pasakojo savo ankstyvojo gyvenimo istoriją. Tačiau tam tikra prasme Džozefo Smito gyvenimo istorija yra jo artėjimo prie Jėzaus Kristaus istorija.
Regėjimas apie atleidimą
Jaunasis Džozefas Smitas, mąstydamas apie religiją, jautėsi sutrikęs. Ir dar vienas jausmas paskatino jį melstis toje giraitėje, kurioje matė Pirmąjį regėjimą: „Liūdėjau dėl savo nuodėmių.“
Kalbėdamas Džozefui Gelbėtojas pasakė: „Džozefai, mano sūnau, tavo nuodėmės tau atleistos.“
Džozefas savo akimis pamatė, kad Jėzus Kristus yra gyvas. Jis taip pat sužinojo, kad Jėzus Kristus yra gailestingas ir atleidžia nuodėmes. Šis asmeninis pažinimas Džozefui buvo labai svarbus. Kartą jis pasakė: „Man svarbiausia yra išgelbėti savo sielą, kadangi tikrai žinau apie amžinąsias tiesas.“
Šios žinios apie Jėzų Kristų taip pat buvo svarbios darbui, kuriam Džozefas buvo pašauktas kaip pranašas. Visą gyvenimą jis galingai liudijo apie Jėzaus Kristaus malonę ir gailestingumą. Pavyzdžiui, kartą jis mokė: „Visos širdys turi atgailauti ir būti tyros, ir Dievas bus palankus joms ir palaimins jas taip, kaip jos negalėtų būti palaimintos jokiu kitu būdu.“
Klaidos ir gailestingumas
Darbas, kuriam buvo pašauktas Džozefas Smitas, buvo nepaprastai svarbus. Be to, Džozefas išmoko rimtai priimti Viešpaties įsakymus ir patarimus, kartais pats klysdamas.
Pavyzdžiui, kai buvo prarasti Mormono Knygos rankraščio puslapiai, Viešpats atėmė iš Džozefo vertimo dovaną ir vėliau jam pasakė: „[…] kaip dažnai tu pažeidinėjai Dievo įsakymus bei įstatymus […]. Neturėjai bijoti žmogaus labiau nei Dievo“ (Doktrinos ir Sandorų 3:6–7).
Tačiau Viešpats Džozefui turėjo ir šią žinią: „Atmink, Dievas yra gailestingas; todėl atgailauk“ (Doktrinos ir Sandorų 3:10).
Džozefas atgailavo ir susigrąžino vertimo dovaną. Visa ši patirtis jam, ko gero, buvo skausminga, tačiau jis gavo svarbių pamokų, įskaitant supratimą, kad galime atgailauti ir būti palaiminti, nes Viešpats yra gailestingas.
Gelbėtojas ir Draugas
Džozefas Smitas patyrė daugybę regėjimų, apsilankymų ir apreiškimų, per kuriuos arba matė, arba girdėjo Viešpatį Jėzų Kristų, arba ką nors sužinojo apie Jo prigimtį, charakterį ir misiją (žr., pvz., Doktrinos ir Sandorų 19; 76; 93; 110).
Jis sužinojo tiesą, kad apmokantis Gelbėtojo darbas skirtas visiems žmonėms, kurie kada nors gyveno šiame pasaulyje – ir visuose pasauliuose, kuriuose gyvena Dievo sūnūs ir dukterys (žr. Doktrinos ir Sandorų 76:24).
Mokydamasis, koks didžiulis yra Gelbėtojo darbas, Džozefas taip pat sužinojo, kad Dangiškasis Tėvas ir Jėzus Kristus pažįsta ir myli kiekvieną iš mūsų asmeniškai. Jie nori glaudesnių ryšių su kiekvienu iš mūsų. Jie nori, kad sudarytume sandoras, jų laikytumės ir ištikimai ištvertume iki galo. Tie stiprėjantys ryšiai suteiks mums džiaugsmo ir pasitikėjimo.
Paties Džozefo ryšys su Dangiškuoju Tėvu ir Jėzumi Kristumi tapo toks artimas, kad vienu sunkiausių gyvenimo momentų, uždarytas Liberčio kalėjime, jis galėjo pasakyti:
„Pasistengsiu susitaikyti su savo likimu, žinodamas, kad Dievas yra mano draugas. Jame rasiu paguodą. Savo gyvenimą atidaviau į Jo rankas. Esu pasiruošęs eiti ten, kur Jis pašauks. Trokštu būti su Kristumi.“
Studijuodami Džozefo Smito gyvenimą ir mokymus, galite sekti jo pavyzdžiu. Atgailaukite, sudarykite sandoras ir jų laikykitės, ir išlikite ištikimi. Tada ir jūs žinosite, kad Gelbėtojas yra jūsų Draugas.