„Suvienyti Kristuje visa“
Gelbėtojo Evangelijos keičianti ir laiminanti galia kyla iš to, kaip žinome ir taikome tarpusavyje susijusias Evangelijos doktrinas, principus ir praktikas.
Virvė visiems mums gerai žinomas įrankis. Virvės vejamos iš atskirai susuktų ar supintų tekstilinio, augalinio, vielinio ir kitokio pluošto vijų. Įdomu tai, kad kartu supintos niekuo neišsiskiriančios medžiagos tampa išskirtinai stiprios. Tokiu būdu iš gerai sujungtų ir susuktų paprastų medžiagų galima pagaminti nepaprastą įrankį.
Kaip virvė savo tvirtumą įgyja iš daugybės tarpusavyje susipynusių vijų, taip ir Jėzaus Kristaus Evangelija daugiausia teisių ateities galimybių ir palaiminimų teiks tuomet, kai įsiklausysime į Pauliaus raginimą „suvienyti Kristuje visa, kas yra tiek danguje, tiek ir žemėje“1. Svarbu tai, kad šio gyvybiškai svarbaus tiesos suvienijimo dėmesio centre yra Viešpats Jėzus Kristus, nes būtent Jis yra „kelias, tiesa ir gyvenimas“2.
Meldžiu, kad Šventoji Dvasia kiekvieną iš mūsų apšviestų dabar svarstant, kaip suvienijimo Kristuje visa principą savo kasdieniame gyvenime galėtume taikyti mokydamiesi apie Jo sugrąžintąją Evangeliją ir gyvendami pagal ją.
Apreiškimų laikotarpis
Gyvename nepaprastu apreiškimų kupinu atkurtosios Jėzaus Kristaus Bažnyčios laikotarpiu. Šiandien paskelbti istoriniai koregavimai teturi vieną visa apimantį tikslą – sustiprinti tikėjimą Dangiškuoju Tėvu bei Jo planu ir Jo Sūnumi Jėzumi Kristumi bei Jo apmokėjimu. Sekmadieninis susirinkimų tvarkaraštis nebuvo tik sutrumpintas. Iš tikrųjų dabar turėsime daugiau galimybių ir atsakomybių kaip pavieniai asmenys ir šeimos savo laiką skirti tam, kad šabas tikrai taptų žavesio diena tiek namuose, tiek ir bažnyčioje.
Praeitą balandį paskelbti kunigijos kvorumų organizacijos struktūros pakeitimai buvo atlikti ne šiaip sau. Tiksliau sakant, buvo pabrėžiamas prakilnesnis ir šventesnis tarnavimas mūsų broliams ir seserims.
Panašiai kaip supintos virvės vijos sudaro galingą ir patvarų įrankį, taip ir visi šie tarpusavyje susiję veiksmai yra dalis vieningų atkurtosios Gelbėtojo Bažnyčios pastangų geriau suderinti savo dėmesį, išteklius ir darbą su savo esmine misija – padėti Dievui Jo darbe įgyvendinant Jo vaikų išgelbėjimą ir išaukštinimą. Prašau, nesusitelkite tik į logistinius viso to, kas buvo paskelbta, aspektus. Negalime leisti, kad įvairios procedūrų detalės trukdytų matyti pagrindines dvasines šių pakeitimų priežastis.
Mes trokštame, kad žemėje augtų tikėjimas Tėvo planu ir apmokančiąja Gelbėtojo misija ir būtų įtvirtinta Dievo nesibaigiančioji sandora.3 Siekiame tik prisidėti prie nuolatinio atsivertimo į Viešpatį, nuoširdžiau mylėti ir veiksmingiau tarnauti savo broliams ir seserims.
Dalijimas ir skirstymas
Kartais mes, Bažnyčios nariai, savo gyvenimą pagal Evangeliją padalijame, suskirstome ir taikome sukurdami ilgus asmeniškai studijuotinų temų ir atliktinų užduočių sąrašus. Tačiau tokie veiksmai gali apriboti mūsų supratimą ir viziją. Turime būti atsargūs, nes toks fariziejiškas dėmesys visokiausiems sąrašams gali trukdyti artėti prie Viešpaties.
Norint matyti tikslą, apsivalyti, patirti laimę ir džiaugsmą bei nuolatinį atsivertimą bei apsaugą, kylančius iš savo širdžių atidavimo Dievui4 ir Jo atvaizdo savo veiduose įgijimo5, nepakanka vien uždėti varnelę savo dvasinių darbų sąraše. Gelbėtojo Evangelijos keičianti ir laiminanti galia kyla iš to, kaip žinome ir taikome tarpusavyje susijusias Evangelijos doktrinas, principus ir praktikas. Tik mums suvienijant Kristuje visa ir išlaikant nenukrypstamą dėmesį į Jį, Evangelijos tiesos, sąveikaudamos viena su kita, galės suteikti mums galios tapti tuo, kuo Dievas trokšta, kad taptume6, bei šauniai ištverti iki galo7.
Evangelijos tiesų mokymasis ir susiejimas
Jėzaus Kristaus Evangelija – tai nepaprastai „darniai“8 išaustas tiesos gobelenas. Mokydamiesi ir tarpusavyje susiedami apreikštas Evangelijos tiesas būsime palaiminti brangiomis ateities galimybėmis ir išaugusiu dvasiniu gebėjimu, pasireiškiančiu per Viešpaties veikimą mūsų gyvenime galinčias regėti akis ir Jo balsą galinčias girdėti ausis.9 Tad principas suvienyti visa – netgi Jame gali mums padėti tradicinį sąrašų sudarinėjimą keisti į vieningą, integralią ir išbaigtą visumą. Leiskite man pateikti tokio mano siūlymo doktrininį ir bažnytinį pavyzdį.
1 pavyzdys. Ketvirtasis Tikėjimo Teiginys yra vienas geriausių pavyzdžių, kaip visa suvienijama Kristuje: „Mes tikime, kad pirmieji evangelijos principai ir apeigos yra: pirma, tikėjimas į Viešpatį Jėzų Kristų; antra, atgaila; trečia, krikštas panardinant nuodėmėms atleisti; ketvirta, rankų uždėjimas Šventosios Dvasios dovanai suteikti.“10
Tikrojo tikėjimo dėmesio centre yra Viešpats Jėzus Kristus – dieviškas Tėvo Viengimis Sūnus, o taip pat Jo atlikta išperkančioji misija. „Nes jis įvykdė įstatymo tikslus ir turi teisę į visus tuos, kurie tiki jį; ir tie, kas tiki jį, glausis prie visko, kas gera; todėl jis užtaria žmonių vaikų bylą.“11 Naudoti tikėjimą Kristumi reiškia pasikliauti ir pasitikėti Juo, kaip mūsų Gelbėtoju, Jo vardu ir Jo pažadais.
Pirmoji ir savaiminė tokio pasikliovimo Gelbėtoju išdava yra atgaila ir nusigręžimas nuo blogio. Naudodami tikėjimą Viešpačiu ir tuo, kas su Juo susiję, savaime imame gręžtis į Jį, artėti prie Jo ir Juo kliautis. Tokiu būdu atgaila tampa pasikliovimu ir pasitikėjimu, kad Išpirkėjas už mus padarys tai, ko neįstengiame padaryti patys. Kiekvienas iš mūsų turime „visiškai [pasikliauti] nuopelnais to, kuris yra galingas išgelbėti“12, nes tik „per nuopelnus ir gailestingumą, ir malonę Šventojo Mesijo“13 mes galime tapti naujais kūriniais Kristuje14 ir galiausiai sugrįžti ir gyventi Dievo akivaizdoje.
Krikšto panardinimu nuodėmėms atleisti apeigoms reikia, kad Juo pasitikėtume, pasikliautume ir sektume. Nefis sakė: „Aš žinau, kad jei visa širdimi seksite Sūnumi, nedarydami jokios veidmainystės ir jokios apgaulės priešais Dievą, bet su tikru ketinimu, atgailaudami dėl savo nuodėmių, krikštu paliudydami savo Tėvui, kad esate pasiryžę priimti Kristaus vardą – taip, sekdami paskui savo Viešpatį ir savo Gelbėtoją į vandenį pagal jo žodį, štai, tada jūs gausite Šventąją Dvasią; taip, po to eina ugnies ir Šventosios Dvasios krikštas.“15
Rankų uždėjimo Šventosios Dvasios dovanai gauti apeigoms reikia, kad pasitikėtume Juo, pasikliautume Juo, sektume Juo ir veržtumės pirmyn Jame, padedami Jo Šventosios Dvasios. Nefis pareiškė: „Ir dabar […] dėl to žinau, kad jei žmogus neištvers iki galo, sekdamas gyvojo Dievo Sūnaus pavyzdžiu, jis negali būti išgelbėtas.“16
Ketvirtuoju Tikėjimo Teiginiu ne tik įvardijami esminiai sugrąžintosios Evangelijos principai ir apeigos. Iš tikrųjų šie įkvėpti tikėjimo teiginiai suvienija Kristuje visa: pasitikėjimą Juo ir tuo, kas susiję su Juo, pasikliovimą Juo, sekimą Juo ir veržimąsi pirmyn su Juo – netgi Jame.
2 pavyzdys. O dabar noriu paaiškinti, kaip visos Bažnyčios programos ir iniciatyvos suvienija Kristuje visa. Būtų galima duoti daug daugiau pavyzdžių, tačiau pateiksiu tik kelis.
1978 metais prezidentas Spenseris V. Kimbolas Bažnyčios nariams nurodė Sionę kurti ir stiprinti visame pasaulyje. Nariams jis patarė likti savo gimtojoje šalyje ir joje, renkant Dievo šeimą ir ją mokant Viešpaties kelių, kurti stiprius kuolus. Be to, jis pareiškė, kad pasaulyje šventųjų labui bus statomos šventyklos ir išliejami pažadėtieji palaiminimai.17
Išaugus kuolų skaičiui suintensyvėjo poreikis narių namus paversti „tokiomis vietomis, kuriose šeimos nariams patiktų leisti laiką, kuriose jie galėtų praturtinti savo gyvenimą ir atrastų savitarpio meilę, paramą, dėkingumą bei padrąsinimą“18. Būtent todėl 1980 metais sekmadienio susirinkimai į trijų valandų blokus buvo sujungti tam, kad „dar kartą pažymėtų asmeninę ir šeimos atsakomybę mokytis Evangelijos, gyventi pagal ją ir jos mokyti“19. Tokį šeimos ir namų akcentą 1995 metais „Šeimoje. Pareiškime pasauliui“ dar kartą pabrėžė prezidentas Gordonas B. Hinklis.20
1998 metų balandį prezidentas Hinklis paskelbė apie daugybės mažesnių šventyklų statybas, kuriomis šventas Viešpaties namų apeigas priartino prie pavienių pastarųjų dienų šventųjų asmenų ir šeimų visame pasaulyje.21 O šias išsiplėtusias galimybes dvasiškai augti ir tobulėti papildė išaugęs giminingas poreikis tapti materialiai savarankiškiems. Todėl 2001 metais buvo pristatytas Nuolatinis švietimo fondas.22
Savo prezidentavimo metu prezidentas Tomas S. Monsonas ne kartą ragino šventuosius eiti „gelbėti“ vargšų ir stokojančių ir pabrėžė, kad rūpestis jais yra viena iš Bažnyčiai dieviškai pavestų atsakomybių. Materialinio pasiruošimo akcento tąsa tapo 2012 metais įgyvendinta savarankiškumo tarnybos iniciatyva.
Paskutinius kelerius metus buvo pabrėžiami ir įtvirtinami kiti esminiai principai, tarp jų – kaip šabą paversti žavesio diena namuose ir bažnyčioje. Visa tai mus privedė prie šioje visuotinės konferencijos sesijoje paskelbto sekmadieninių susirinkimų tvarkaraščio pakeitimo.23
Prieš šešis mėnesius Melchizedeko kunigystės kvorumai buvo taip pastiprinti ir sustyguoti, kad kartu su pagalbinėmis organizacijomis įgyvendintų prakilnesnį ir šventesnį požiūrį į tarnystę.
Tikiu, kad toks šių pastarųjų dešimtmečių veiksmų eiliškumas ir savalaikiškumas gali mums padėti pamatyti ne pavienių iniciatyvų seriją, o vieningą ir išplėtotą darbą. „Dievas yra apreiškęs, kad pavieniai asmenys ir šeimos dvasiškai augtų per tokias apeigas, mokymus, programas ir veiklas, kurios būtų orientuotos į namus ir palaikomos Bažnyčios. Bažnyčios organizacijos ir programos pačios savaime nėra tikslas. Jos yra tam, kad laimintų pavienius asmenis ir šeimas.“24
Meldžiu, kad į Viešpaties darbą suvoktume kaip vieną didingą pasaulinį darbą, kuris vis labiau sutelkiamas į namus ir kurį palaiko Bažnyčia. Žinau ir liudiju, kad Viešpats apreiškia ir dar apreikš daugybę didžių ir svarbių su Dievo karalyste susijusių dalykų.25
Pažadas ir liudijimas
Savo žinią pradėjau nuo to, kaip virvė tampa tvirta per atskirų pluošto vijų supynimą ir susukimą. Pažadu, kad panašiai, kai stengsimės visa suvienyti būtent Jame – Kristuje, mūsų mokymesi ir gyvenime pagal sugrąžintąją Jėzaus Kristaus Evangeliją matysis didesnės ateities galimybės, tikslas ir galia.
Visos amžinas pasekmes turinčios progos ir palaimos kyla, tampa įmanomos, turi prasmę ir išlieka per Viešpatį Jėzų Kristų. Alma paliudijo: „Nėra jokio kito kelio ar priemonės, kuria žmogus gali būti išgelbėtas, – tik Kristumi. Štai, jis yra pasaulio gyvybė ir šviesa.“26
Su džiaugsmu liudiju apie gyvojo Amžinojo Tėvo ir Jo Mylimojo Sūnaus Jėzaus Kristaus dieviškumą ir tikrumą. Džiaugsmą atrasime pas mūsų Gelbėtoją. Pas Jį surasime patikinimą apie „ramybę šiame pasaulyje ir amžinąjį gyvenimą ateinančiame pasaulyje“27. Tai liudiju šventu Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu, amen.