Tiesa ir planas
Ieškodami tiesos religiniais klausimais, turėtume naudotis tokiai paieškai tinkamais dvasiniais metodais.
Šiuolaikinis apreiškimas tiesą apibūdina kaip „pažinim[ą] apie dalykus – kokie jie yra ir kokie jie buvo, ir kokie jie bus“ (Doktrinos ir Sandorų 93:24). Tai tobulai apibūdina išgelbėjimo planą ir dokumentą „Šeima. Pareiškimas pasauliui“.
Gyvename informacijos gausos ir sparčios sklaidos laikais. Bet ne visa informacija teisinga. Ieškodami tiesos ir rinkdamiesi paieškos šaltinius turime būti atsargūs. Neturėtume pasaulietiško žinomumo ar autoriteto laikyti tinkamu tiesos šaltiniu. Turėtume būti atsargūs pasikliaudami informacija ar patarimais, kuriuos duoda pramogų pasaulio žvaigždės, žymūs atletai ar anoniminiai internetiniai šaltiniai. Vienos srities išmanymas neturi būti laikomas išmanymu ir tiesos žinojimu kitose srityse.
Taip pat turime būti atsargūs dėl informaciją suteikiančio žmogaus paskatų. Būtent dėl to Raštuose esame perspėjami dėl piktnaudžiavimo kunigavimu (žr. 2 Nefio 26:29). Jei šaltinis yra anoniminis ar nežinomas, jo informacija irgi gali būti įtartina.
Mūsų asmeniniai sprendimai turėtų remtis informacija iš kompetentingų tos srities šaltinių, neturinčių savanaudiškų paskatų.
I.
Ieškodami tiesos religiniais klausimais, turėtume naudotis tokiai paieškai tinkamais dvasiniais metodais: malda, Šventosios Dvasios liudijimu ir Raštų bei šiuolaikinių pranašų žodžių studijavimu. Man visada liūdna, kai girdžiu žmogų, pasakojantį, kad tikėjimą prarado dėl pasaulietiškų mokymų. Kažkada turėjusieji dvasinį regėjimą gali kentėti dėl patiems sau sukelto dvasinio aklumo. Kaip sakė prezidentas Henris B. Airingas: „Jų problema yra ne tai, ką, kaip jie mano, mato, o tai, ko jie dar negali matyti.“1
Mokslo metodai veda mus prie to, ką vadiname moksline tiesa. Tačiau „mokslinė tiesa“ nėra visas gyvenimas. Tie, kurie nesimoko „mokymusi ir taip pat tikėjimu“ (Doktrinos ir Sandorų 88:118), riboja savo tiesos suvokimą tuo, ką gali patikrinti moksliniais metodais. Tai dirbtinai apriboja jų tiesos paieškas.
Prezidentas Džeimsas E. Faustas sakė: „[Pasikrikštijusieji] rizikuoja savo amžinąja siela lengvabūdiškai ieškodami vien pasaulietiško mokymosi šaltinio. Mes tikime, kad Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia turi Kristaus Evangelijos pilnatvę, Evangelijos, kuri yra tiesos ir amžinojo apsišvietimo esmė.“2
Stengdamiesi sužinoti tiesą: kas esame, kokia mirtingojo gyvenimo prasmė ir kur eisime po mirties, ir veikdami pagal šią tiesą, patiriame tikrą ir ilgalaikį džiaugsmą. Šių tiesų neįmanoma sužinoti moksliniais ar pasaulietiškais metodais.
II.
Dabar kalbėsiu apie sugrąžintas Evangelijos tiesas, kurios yra Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios doktrinos pagrindas. Prašyčiau kruopščiai šias tiesas apsvarstyti. Jos daug ką paaiškina apie mūsų doktriną ir praktikas, tarp kurių galbūt bus ir dar nesuprastų dalykų.
Dievas yra mylintis visų kada nors gyvenusių ar dar gyvensiančių dvasių Tėvas.
Lytis yra amžina. Prieš gimdami šioje žemėje visi gyvenome Dievo akivaizdoje kaip vyriškos arba moteriškos dvasios.
Ką tik girdėjome Tabernakulio chorą, Šventyklos aikštėje dainuojantį „Vykdysiu Tėvo planą“3. Tai planas, kurį Dievas sukūrė tam, kad visi Jo dvasiniai vaikai galėtų amžinai tobulėti. Tas planas labai svarbus kiekvienam iš mūsų.
Pagal tą planą Dievas sukūrė šią žemę kaip vietą, kur Jo mylimi dvasiniai vaikai galėtų gimti į mirtingąjį gyvenimą, gauti fizinį kūną ir, rinkdamiesi tai, kas teisu, įgyti amžinojo tobulėjimo galimybę.
Kad tai būtų prasminga, mirtingajame gyvenime jie turi rinktis tarp besivaržančių gėrio ir blogio jėgų. Turi būti priešprieša, todėl priešininkui, kuris buvo išmestas už maištą, buvo leista gundyti Dievo vaikus elgtis ne pagal Dievo planą.
Dievo plano tikslas yra suteikti Jo vaikams galimybę pasirinkti amžinąjį gyvenimą. Tai galima pasiekti tik gyvenant mirtingąjį gyvenimą, o po mirties – per pomirtinį augimą dvasių pasaulyje.
Mirtingajame gyvenime visi susiteršime nuodėmėmis, pasiduodami piktoms priešininko pagundoms, ir galiausiai visi mirsime. Mes priėmėme tokius iššūkius, pasikliaudami pažadu šiame plane, kad Dievas, mūsų Tėvas, parūpins Gelbėtoją, Savo Viengimį Sūnų, kuris išgelbės mus per visuotinį prikėlimą, kad atgavę kūnus gyventume po mirties. Gelbėtojas taip pat atliks apmokėjimą, kad apmokėtų už visų apvalymą nuo nuodėmių Jo nustatytomis sąlygomis. Tarp tokių sąlygų yra tikėjimas Kristų, atgaila, krikštas, Šventosios Dvasios dovana ir kitos kunigystės galia atliekamos apeigos.
Didingas Dievo laimės planas sukuria tobulą balansą tarp amžinojo teisingumo ir gailestingumo, kurį galime gauti per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą. Dėl jo mums taip pat tampa įmanoma pavirsti naujais kūriniais Kristuje.
Mylintis Dievas tiesia ranką kiekvienam iš mūsų. Žinome, kad per Jo meilę ir dėl Jo Viengimio Sūnaus Apmokėjimo „visa žmonija gali būti išgelbėta per paklusnumą [Jo] Evangelijos įstatymams ir apeigoms“ (Tikėjimo Teiginių 1:3; kursyvas pridėtas).
Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia yra teisingai žinoma kaip į šeimą orientuota Bažnyčia. Tačiau ne itin gerai suprantamas faktas, jog mūsų orientavimasis į šeimą siejasi ne vien su mirtingojo gyvenimo santykiais. Amžinieji santykiai taip pat labai svarbūs mūsų teologijai. „Šeimą įsteigė Dievas.“4 Pagal didingąjį mūsų mylinčio Kūrėjo planą, Jo atkurtos Bažnyčios misija yra padėti Dievo vaikams pasiekti celestialinėje karalystėje dangiškąjį išaukštinimą, kurį įmanoma įgyti tik per amžinąją santuoką tarp vyro ir moters (žr. Doktrinos ir Sandorų 131:1–3). Mes patvirtiname Viešpaties mokymus, kad „lytis yra esminė asmens ikimirtingojo, mirtingojo ir būsimo amžino savitumo bei paskirties charakteristika“ ir kad „santuoka tarp vyro ir moters yra esminė Jo amžinojo plano dalis“5.
Galiausiai Dievo meilė tokia didelė, kad visiems Savo vaikams, išskyrus keletą tų, kurie sąmoningai tampa pražūties sūnumis, Jis parūpino šlovės kupiną lemtį. Žodžiai „visiems Savo vaikams“ apima ir visus mirusiuosius. Už juos per vikarinius asmenis apeigas atliekame mūsų šventyklose. Jėzaus Kristaus Bažnyčios paskirtis – paruošti Jo vaikus aukščiausiajai šlovei, tai yra išaukštinimui, arba amžinajam gyvenimui. Tiems, kurie to netrokšta arba tam nepasiruošia, Dievas parūpino kitas, nors ir žemesnes, šlovės karalystes.
Bet kuris, suprantantis šias amžinąsias tiesas, gali suprasti, kodėl mes, Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariai, mąstome taip, kaip mąstome, ir elgiamės būtent taip, o ne kitaip.
III.
Dabar kalbėsiu apie tai, kaip šias amžinąsias tiesas pritaikome, o tai suprasti galima tik Dievo plano šviesoje.
Pirmiausia, mes gerbiame asmeninę valios laisvę. Daugelis žino apie didžiules atkurtosios Bažnyčios pastangas skatinti religijos laisvę Jungtinėse Valstijose ir visame pasaulyje. Siekdami to neiškeliame vien savų interesų, bet, pagal Jo planą, stengiamės padėti visiems Dievo vaikams mėgautis laisve rinktis patiems.
Antra, mes esame žmonės misionieriai. Kartais mūsų klausia, kodėl siunčiame misionierius į tokią daugybę šalių, net tarp krikščionių. Taip pat mūsų klausia, kodėl skiriame daugelio milijonų dolerių vertės humanitarinę pagalbą žmonėms, kurie nėra mūsų Bažnyčios nariai, ir kodėl šios pagalbos nesiejame su savo misionieriškomis pastangomis. Visa tai darome todėl, kad visus mirtinguosius laikome Dievo vaikais – mūsų broliais ir seserimis – ir mes norime su visais pasidalyti savo dvasine ir materialine gausa.
Trečia, mirtingoji gyvybė mums yra šventa. Mūsų atsidavimas Dievo planui reikalauja, kad priešintumės abortams ir eutanazijai.
Ketvirta, kai kuriems kelia nerimą Bažnyčios pozicija dėl santuokos ir vaikų. Dievo apreikšto išgelbėjimo plano žinojimas reikalauja, kad prieštarautume dabartiniam socialiniam ir politiniam spaudimui atsitraukti nuo tradicinės santuokos ir daryti pakeitimus, keičiančius ar painiojančius tai, kas susiję su lytimi, arba trinančius skirtumus tarp vyrų ir moterų. Žinome, kad vyrų ir moterų santykiai, tapatybės ir funkcijos yra būtinos įvykdant didįjį Dievo planą.
Penkta, mūsų požiūris į vaikus taip pat yra savitas. Į vaikų gimdymą bei auginimą žiūrime kaip į Dievo plano dalį ir kaip į džiaugsmingą ir šventą pareigą tų, kuriems buvo suteikta galia jame dalyvauti. Mes manome, kad didžiausias mūsų turtas tiek čia, žemėje, tiek ir danguje yra mūsų vaikai ir mūsų ainija. Todėl turime mokyti ir kovoti dėl tų principų ir gyvensenos, kurie paruošia geriausias sąlygas vaikų – visų vaikų – vystymuisi ir laimei.
Galiausiai, esame mylimi Dangiškojo Tėvo vaikai, Tėvo, kuris mus mokė, jog vyriškumas ir moteriškumas, santuoka tarp vyro ir moters ir vaikų gimdymas bei jų ugdymas yra labai svarbūs Jo didžiam laimės planui. Mūsų pozicija dėl šių principų dažnai iššaukia pasipriešinimą Bažnyčiai. Laikome tai neišvengiamu dalyku. Pasipriešinimas yra to plano dalis, o uoliausias Šėtono pasipriešinimas nukreiptas į tai, kas svarbiausia Dievo planui. Jis siekia sugriauti Dievo darbą. Jo pagrindiniai metodai yra diskredituoti Gelbėtoją ir Jo dievišką įgaliojimą, išdildyti Jėzaus Kristaus Apmokėjimo padarinius, atkalbėti nuo atgailos, suklastoti apreiškimą ir neigti asmeninę atskaitomybę. Jis taip pat stengiasi painioti supratimą apie lytį, iškraipyti santuoką ir atkalbinėti nuo vaikų gimdymo – ypač tuos tėvus, kurie augintų vaikus tiesoje.
IV.
Viešpaties darbas juda pirmyn nepaisant organizuoto ir nuolatinio pasipriešinimo, su kuriuo susiduriame stengdamiesi gyventi pagal Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios mokymus. Tiems, kurie susvyravo dėl tokio pasipriešinimo, siūlau štai ką.
Prisiminkite atgailos, kuri tapo įmanoma dėl Jėzaus Kristaus Apmokėjimo galios, principą. Kaip ragino vyresnysis Nylas A. Maksvelas, nebūkite iš tų, „kurie greičiau mėgintų pakeisti Bažnyčią, negu keistųsi patys“6.
Kaip ragino vyresnysis Džefris R. Holandas:
„Tvirtai laikykitės to, ką jau žinote, tvirtai stovėkite, kol ateis papildomas pažinimas. […]
Šioje Bažnyčioje tai, ką žinome, visada bus svarbiau už tai, ko nežinome.“7
Panaudokite tikėjimą Jėzumi Kristumi – tai pirmasis Evangelijos principas.
Galiausiai ieškokite pagalbos. Mūsų Bažnyčios vadovai jus myli ir siekia dvasinio vadovavimo, kad galėtų jums padėti. Teikiame daugybę mokomųjų priemonių, tokių, kokias rasite svetainėje LDS.org, ir kitų pagalbinių Evangelijos studijavimo namuose priemonių. Taip pat turime tarnaujančių brolių ir seserų, pašauktų, kad meiliai jums padėtų.
Mūsų mylintis Dangiškasis Tėvas nori, kad Jo vaikai patirtų džiaugsmą, kuris yra mūsų sukūrimo tikslas. Ta džiaugsminga lemtis yra amžinasis gyvenimas, kurį galime pasiekti verždamiesi pirmyn keliu, kurį mūsų pranašas prezidentas Raselas M. Nelsonas dažnai vadina „sandoros keliu“. Štai ką jis, kaip Bažnyčios Prezidentas, sakė savo pirmajame pranešime: „Likite sandoros kelyje. Jūsų įsipareigojimas sekti Gelbėtoju sudarant su Juo sandoras ir jų laikymasis atvers duris visiems dvasiniams palaiminimams ir privilegijoms visiems vyrams, moterims ir vaikams.“8
Iškilmingai liudiju, kad tai, ką pasakiau, yra tiesa, ir tai įmanoma dėl Jėzaus Kristaus mokymų ir Apmokėjimo to Kristaus, kuris visa tai padaro įmanoma dėl didžio Dievo, mūsų amžinojo Tėvo, plano. Jėzaus Kristaus vardu, amen.